Naujoji Vyriausybė neeiliniame posėdyje tęsia karantiną iki sausio 31 dienos, taip pat bus draudžiama prekyba nebūtinaisiais produktais – turės užsidaryti aprangos, buities ir kitos ne maisto prekių parduotuvės. Įvedami griežti ribojimai judėjimui. Nutarime neužsimenama apie komendanto valandą.

Nuo gruodžio 15 dienos 24 val. iki sausio 3 dienos ribojamas asmenų išvykimas už savo gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijos ribų, išskyrus atvejus, kai vykstama dėl artimųjų giminaičių mirties ar atlikti darbo, kai darbo vieta yra kitoje savivaldybėje, ar dėl būtinosios medicinos pagalbos.

Šis vienintelis draudimas galios trumpiau – iki sausio 3, o ne 31 dienos. Draudžiami daugiau nei vienos šeimos ar namų ūkio artimi kontaktai. Uždaromos visos parduotuvės, kurios neteikia maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių.

Judėjimo ribojimai

Taip pat draudžiama judėti gyvenamosios vietos savivaldybės teritorijoje ar už jos ribų dėl nebūtinų priežasčių. Draudžiama palikti gyvenamąją vietą, išskyrus kai vykstama į darbą, prekybos vietą. Tokie sprendimai rašomi Vyriausybės nutarime, kuris šiuo metu svarstomas.

„Siūlomas principas: kad bendravimas liktų vienos šeimos ribose, taip pat yra svarbūs keitimai kurie yra susiję su judėjimu į vietas, kur yra galimi kažkokie kontaktai ar didesni susibūrimai. Čia mes vienu atveju siūlome remtis ta patirtimi kuri buvo pavasarį Velykiniu laikotarpiu, kai buvo ribojimas judėjimas tarp savivaldybių“, – kalbėjo naujoji premjerė I. Šimonytė ir vardijo, kad šeimos neturėtų vykti iš savo gyvenamosios vietos, nebent būtina nusipirkti maisto, vaistų ar kitų būtinųjų prekių ar patekti į savo nuosavybę, dalyvauti laidotuvėse.

Vyriausybės nariai akcentavo, kad dabar reikėtų atidėti įvairias asmenines šventes, ar bet kokius kitus susibūrimus.

„Laidotuvių tai negalime tiesiog uždrausti, nes tai tokia yra liūdna gyvenimo realybė, ir ypač pastaruoju metu, liūdnai padažnėjusi“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ugdymas nuotoliniu būdu

Ikimokyklinis, priešmokyklinis ir pradinis ugdymas turės būti vykdomas nuotoliniu būdu. „Dabar su ugdymo įstaigomis situacija yra šiek tiek paprastesnė, nes vaikai, kurie yra pradiniame ugdyme yra išleidžiami atostogų ir mes neturėsime diskusijų bent jau kelias savaites dėl mokyklų“, – teigė I. Šimonytė.

I. Šimonytė paaiškino, kad ikimokyklinis ugdymas galės būti tęsiamas, kai privalomas. „Jei yra tėvai ar globėjai, kurie neturi galimybės dirbti nuotoliniu būdu, arba privalomas iki mokyklinis ugdymas, tokiu atveju ikimokyklinio ugdymo įstaigos veikia“, – paaiškino I. Šimonytė, ir pridūrė, kad tai svarbu medikams, policininkams ir pan.

Savivaldybių administracijos privalo užtikrinti ugdymą įstaigose vaikams, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu.

Iki sausio pabaigos

Karantinas tęsiamas iki sausio 31 dienos. Šie pakeitimai įsigalios gruodžio 16 dieną, trečiadienį. „Nors tai atrodo gana ilgas laikotarpis, bet ekspertų siūlymu laikotarpis nuo 5 iki 7 savaičių yra pageidautinas ir mano pačios vertinimu geriau yra turėti iš karto maksimalų laikotarpį, jei galima taip pasakyti, tokiomis netikromis sąlygomis“, – teigė I. Šimonytė ir paaiškino, kad terminas būtų persvarstomas atsiradus naujoms aplinkybėms.

Griežtesni ribojimai nurodomi ir apgyvendinimo paslaugas teikiantiems asmenims ir įmonėms. „Apgyvendinimo paslaugoms teikti skirtos patalpos nuomos, subnuomos ar panaudos pagrindais gali būti naudojamos tik asmenų saviizoliacijai“, – rašoma nutarimo projekte.

Pagrindinis tikslas

Premjerė I. Šimonytė Vyriausybės posėdyje sekmadienį įvardijo pagrindinį nutarimo tikslą.

„Yra siekiama sumažinti kontaktų skaičių. Todėl buvęs sprendimas Vyriausybės dėl dviejų namų ūkių tarpusavio kontaktų yra keičiamas. Ir siūlomas principas, kad bendravimas liktų vienos šeimos ribose“, – sakė premjerė. Psichologų veikla bus leidžiama ne tik nuotoliniu būdu, bet ir kontaktiniu būdu. Profesorius Vytautas Kasiulevičius pristatė, kad naujų COVID-19 atvejų skaičiui augant po 3000 per parą, šiuo metu papildomai trūksta 500-700 aktyvaus gydymo lovų ir 50-70 intensyvios terapijos lovų.

„Šiandien Lietuvoje miršta perpus daugiau gyventojų nei yra įprasta, praėjusios savaitės skaičius byloja, ir COVID–19 statistika neatspindi šitos situacijos. Žmonės miršta dėl to, kad negauna pagalbos namie, sveikatos apsaugos sistema yra užsikišusi“, – kalbėjo Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Darbą Vyriausybė pradėjo penktadienį

Vyriausybė dėl naujų priemonių dvejas dienas tarėsi su ekspertais. Po konsultacijų, sekmadienį, po 17.30 val., ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pirmininkauja pirmajam naujos Vyriausybės posėdžiui, kuris yra neeilinis. Posėdyje vienintelis klausimas – Vyriausybės nutarimo „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ pakeitimas. Posėdžio pradžia, kuri pirmiausia buvo numatyta 15 val., vėliau kelis kartus buvo nukelta. Iki pat posėdžio pradžios buvo ruošiamas galutinis nutarimo projektas. Naujasis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dar penktadienį tikino, kad nepaprastosios padėties įvedimas, kuris leistų priimti griežčiausius ribojimus, būtų pats blogiausias scenarijus, prie kurio yra artėjama. Jis yra įvardijęs tikslą, kad naujų COVID-19 atvejų skaičius neviršytų 200 atvejų per dieną.

Ekspertai Vyriausybei siūlė priimti „rimtas nacionalinio lygmens priemones“. Žiniasklaidoje jau buvo pranešta, kad Vyriausybė galimai svarstys komendanto valandos įvedimą, tačiau tokiai priemonei įgyvendinti Seime turi būti priimtas sprendimas skelbti nepaprastąją padėtį.

Tačiau tokio sprendimo nėra nutarime.

Neaiškūs viruso keliai

Premjerė I. Šimonytė dar gruodžio 3 dieną išsakė kritikos Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui. „Institucija galėjo pasiruošti per vasarą antrajai bangai – sustiprinti savo procesus, duomenų apsikeitimą, duomenų analizę tam, kad politikai galėtų priimti sprendimus remdamiesi duomenimis, o ne pirštais badydami į skaičius, – tai tas neįvyko“, – tuomet Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė. Ji aiškino, kad politikai nežino, kokie sprendimai suvaldant COVID-19 plitimą būtų efektyviausi, nes nežino, kur šis virusas labiausiai plinta.

„Blogiausia, kad mes nežinome, kokius sprendimus būtų galima priimti, nes nežinome, kur yra pagrindiniai užsikrėtimo šaltiniai. Laikinasis ministras sako, kad visur, bet tas visur yra tas pats, kas niekur“, – teigė I. Šimonytė. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 93 tūkst. 101 asmenys, 52 tūkst. 994 – tebeserga, 38 tūkst. 893 – pasveiko, o vien sekmadienį praneštas naujų atvejų skaičius siekia 2849, per parą fiksuotos 24 mirtys, pranešė Statistikos departamentas.