Mano Gargždai



Rasa Stasiulaitienė: po tarnybos policijoje – plano B įgyvendinimas

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
R. Stasiulaitienė. Redakcijos archyvo nuotr. R. Stasiulaitienė. Redakcijos archyvo nuotr.

Paskutinę praėjusių metų dieną pasirodė žinia, kad tarnybą policijoje baigia ir į pensiją išeina Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė Rasa Stasiulaitienė. 23 metus dirbusi policijoje, 5 paskutinius iš jų vadovavusi komisariatui moteris sako dabar turinti galimybę pasidžiaugti mažais dalykais bei jau suplanavusi, ką veiksianti toliau.

 

Po tarnybos – plano B įgyvendinimas

„Pirmas jausmas baigus darbą, kadangi tai visgi buvo sausio pradžia, nedarbo dienos, – pagaliau atostogos. Džiugina tokie maži dalykai būdingi žiemai, šventiniam laikotarpiui – gera tiesiog pabūti namie, gali nuo ryto įsijungti eglės lemputes, pasigrožėti kalėdiniais papuošimais. Kai šitiek metų šventes reikėdavo praleisti darbe, dalį – patruliuojant keliuose, tai net tokios smulkmenos dabar kelią nerealų džiaugsmą“, – atviravo buvusi policijos komisariato viršininkė, paklausta, kokie jausmai užplūdo baigus ilgametę tarnybą.

Moteris pripažino, kad jau nuo lapkričio vidurio supratusi, jog reikės priimti sprendimą dėl tolimesnės ateities ir vis pamąstydavo, kaip teks priprasti prie naujos darbotvarkės – nebereikės keltis 5 val. ryto ir važiuoti į darbą.

„Vėliau viskas apsivertė aukštyn kojom, supratau, kad laisvo laiko pabūti čia, susitvarkyti visus reikalus, nebus daug – teks įgyvendinti planą B, šuoliuoti į kitą gyvenimą, tai tos liūdnos mintys greitai dingo, – sakė pašnekovė. – Be to, kasdienai yra sąrašas darbų, kurių anksčiau neturėdavau laiko atlikti. Gaila, kad dėl karantino viskas užsidarė, net sveikos gyvensenos dalykai, kuriuos galvojau, kad dabar jau galėsiu daryti, negalimi. Na, bet gyveni tada kitaip.“

Pasiteiravus apie ateities planus, buvusi pareigūnė prisipažįsta atsisakiusi kitų siūlomų pareigų – ne tik policijos sistemoje, bet ir civilinių, nes asmeninis gyvenimas paskatino pokyčius – bent 10-čiai metų teks palikti Lietuvą. Tačiau R. Stasiulaitienė sako į laukiančias permainas žvelgianti optimistiškai.

„Rasiu dar savo kelią civiliniame gyvenime – jeigu nori, viskas įmanoma. Turiu išmokti dar bent vieną kalbą, šiuo metu reikia prancūzų“, – paslaptingai apie laukiančius iššūkius kalbėjo anglų, rusų, italų kalbas mokanti pašnekovė, turinti ir vokiečių kalbos pagrindus.

 

Svajonių darbas

Karjera policijoje, kaip teigia pašnekovė, niekada nebuvo jos planų sąraše, bet visgi pasirinkus šį kelią niekada to nesigailėjo – suprato radusi savo svajonių profesiją.

„Ruošiausi studijuoti tarptautinius santykius Vilniuje, bet viskas pasikeitė, įstojau į Kauno Technologijų universitetą, ten baigiau inžineriją. Visiškai atsitiktinai, kai atveda asmeninis gyvenimas į tam tikrą kraštą, atsirado pasiūlymas dirbti policijoje, nes tuo metu galima buvo pradėti dirbti su civiliniu išsilavinimu“, – profesijos pasirinkimą pagrindė buvusi pareigūnė.

Tarnybą policijoje Rasa Stasiulaitienė pradėjo 1997 m. Vadovauti Klaipėdos rajono policijos komisariatui – 2015 m. Iš Radviliškio į Gargždus persikelti pareigūnę paskatino vidinės struktūrinės reformos policijos sistemoje.

„Nemažai žmonių, dirbusių organizaciniuose padaliniuose, juos naikinant, pasirinko kitokį gyvenimo kelią – vieni išėjo į užtarnautą poilsį, kiti pakeitė kryptį. Pavyzdžiui, mūsų komisariate viena vyresnioji tyrėja, ilgus metus dirbusi su statistika, tapo kuo puikiausia ikiteisminio tyrimo tyrėja, perkando visas subtilybes, plonybes. Aš irgi lygiai taip pat ieškojau kelių, kur galėčiau save atrasti. Turėjau pasiūlymų toje pačioje apskrityje, bet pamačiau, kad yra atranka Klaipėdos rajone ir pabandžiau, pavyko. Svarbiausia nebijoti“, – savo profesinį kelią prisiminė pokalbininkė, atkreipusi dėmesį, kad jos gyvenime tam tikri pokyčiai įvyksta būtent kas 5 metus.

Žvelgdama į prabėgusius ilgus metus policijos tarnyboje, pašnekovė prisimena pradžioje galvojusi, kad tiek ilgai dirbti vienoje vietoje tiesiog neįmanoma.

„Prisimenu, kai man pasakė, kad reikės dirbti 20 metų ir tada galima išeiti į pensiją, man atrodė toks siaubas, o dirbau 23 metus ir tas laikas praėjo kaip vienas rankos mostelėjimas, – su šypsena prisimena moteris, teigianti, kad užvėrus policijos duris gyvenimas nesibaigia. – Visiems linkėdavau išeinant turėti planą B, kuriuo galėtų džiaugtis ilgą laiką – baigus tarnybą dar lieka sočiai laiko rasti ir išbandyti save kitame amplua.“

 

R. Stasiulaitienė teigia nė minutei nesigailėjusi dėl pasirinkto profesinio kelio. Klaipėdos AVPK nuotr.

 

Įgytos patirtys – neįkainojamos

R. Stasiulaitienė atviravo apmąsčiusi, ką išeidamas iš darbo vadovas su savimi išsineša: „Kai ateini į naują vietą, naują poziciją, paprastai būni, kaip sakau, lyg bokse lengvo svorio sportininkas, o po kelių metų išeini kaip sunkiasvoris ir ant tavo pečių yra visos sėkmės ir nesėkmės, džiaugsmai ir įvairiausios negandos, o tos patirtys, įgytos per penkerius metus – neįkainojamos.“

Paklausta, kokie svarbiausi darbai nuveikti Klaipėdos rajono policijos komisariate per 5 vadovavimo metus, pokalbininkė įvardija įstaigos persikėlimą į naują, patogioje vietoje įrengtą pastatą, atnaujintą automobilių parką.

„Naujasis komisariatas – ne tik darbo kabinetai, bet ir funkcionalios erdvės – tie, kas mėgsta sportuoti, gali naudotis viena geriausių apskrityje sporto salių. Dėl automobilių – 2018 ar 2019 skaičiavome, kad seniausias automobilis mūsų komisariate – 2013 metų. Automobiliai yra kaip mobilios darbo vietos, kuriose gali viską daryti: žmones apklausti, informaciją patikrinti ir pan.“, – pasakojo pašnekovė, pažymėjusi, kad dėl didelės Klaipėdos rajono teritorijos, nauji automobiliai greitai pasensta, bent nuvažiuotos ridos prasme – per vieną vasaros parą, kai daug iškvietimų, vienas ekipažas gali nuvažiuoti net iki 400 km.

Per 5 metus komisariate išaugo ir pareigybių skaičius – nuo 45 iki 65.

„Atėjo daug naujų žmonių, jaunų, kas yra labai smagu. Išeidama buvau, jei neklystu, vyriausiųjų trejetuke, – šypsosi buvusi vadovė, džiaugdamasi jaunu kolektyvu. – Komisariatas liko kaip erdvė, kurioje galima dirbti, kurti, tobulėti, reikia tik išnaudoti galimybes. Linkiu gero naujo vadovo, kurio visi norėtų ir eiti į priekį tokiu nelengvu metu.“

 

Motyvacija ir tradicijos

Buvusi vadovė pasidžiaugė komisariate gyvavusiomis tradicijomis – teminiai vakarėliai Kalėdų proga, kelionės Policijos dienos proga, įvairūs edukaciniai užsiėmimai ir kasmetinis plaukimo žygis baidarėmis. R. Stasiulaitienė sako, kad su kolektyvu rengdami teminius vakarėlius stengdavosi nuotaikingai pasižiūrėti į reformas, tuos sunkumus, kurie tuo metu būdavo užgriuvę.

„Ne visas tradicijas praėjusiais metais galėjome įgyvendinti – dėl karantino nebuvo įmanoma kviesti lektorių, klausyti paskaitų. Iki tol turėjome paskaitą apie stresą darbe, motyvacinę paskaitą apie tai, kaip žmonės siekia savo tikslų net neturėdami jėgų to daryti, kaip pakyla tarsi feniksas iš pelenų, – prisiminė pašnekovė. – Bet koronavirusas neatėmė praėjusiais metais mūsų plaukimo baidarėmis, į kurį kviečiame buvusius darbuotojus, šeimos narius. Žygį kasmet planuojame, kai turime mažiau darbų – liepos ar rugpjūčio mėnesį. Karantino ribojimai tuomet negaliojo, tai smagiai pasibuvome.“

Kalbėdama apie pareigūnų motyvaciją, moteris paminėjo, kad jos kolektyvas – tarsi maža šeima, kurioje galima dalintis naujienomis – ir džiaugsmingais, linksmais nutikimais, ir užklupusiomis negandomis, galima pasijuokti ir iš linksmų įvykių, kurių tarnyboje netrūksta.

„Po visų reformų susiformavo 4 nedidelės grupės, kaip „burbulai“. Kai žmonės pradeda dirbti vienoje patalpoje, bendravimas mažoje kompanijoje suteikia prasmę tos dienos darbui – gera atmosfera, kad ir tuose mažuose mūsų burbuliukuose, tai yra geros dienos pradžia, o metams prabėgus bus labai gražūs ir geri prisiminimai“, – sako pokalbininkė.

Pasak R. Stasiulaitienės, motyvuoti darbui gali ir standartinės priemonės – įvertinimai, apdovanojimai, karjeros galimybės, bet geriausia motyvacija visgi – galimybė užsidirbti.

„Galime kalbėti, kad pinigai motyvuoja pirmuosius 3–4 mėn., bet visgi pareigūnai, kaip ir visi kiti žmonės turi svajonių, planų, susijusių su šeimos gerove – norisi ir būstą įsigyti, ir į kelionę su šeima išvykti, todėl finansinis aspektas labai aktualus“, – kalbėjo pašnekovė, pažymėdama, kad pareigūnų atlyginimai nėra labai aukšti ir konkurencingi rinkoje.

 

R. Stasiulaitienė džiaugiasi, kad jai vadovaujant kolektyvas persikėlė į naujas patalpas. Redakcijos archyvo nuotr.

 

Karantino metu išaugo nusikaltimų skaičius

Paprašius peržvelgti 5 metų nusikaltimų statistiką Klaipėdos rajone, R. Stasiulaitienė teigė, kad kriminalų mažėjo, bet karantinas buvo negailestingas – vėl matomas nežymus augimas.

„Augimas ypač pasijuto pavasarį. Nežinau, kokios to priežastys, gal didelis netikėtumo faktorius, kai buvo įvesti karantino ribojimai. Žmonės nesitikėjo, kad reikia čia ir dabar keisti gyvenimą ir užsidaryti, nebegyventi kaip anksčiau“, – spėjo pareigūnė, informavusi, kad buvo fiksuojamas ženklus šuolis ikiteisminių tyrimų dėl vairavimo esant neblaiviems.

Pasak jos, kaip ir visoje Lietuvoje, augo ir pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje skaičius, o praėjusi vasara buvusi viena sunkiausių: „Mes jau žinodavome, kada prasideda sezonas – gegužę–birželį, o pernai – kovą, balandžio pradžia jau buvo sezono metas – augo pranešimų apie nusikaltimus kiekis. Vasaros vakarai, savaitgaliai, nepaisant to, kad neliko didelių masinių renginių, mums nuo to nepalengvėjo, žmonės neišvažiavo niekur ilsėtis, pradėjo linksmintis čia ir dabar. Net ir vadovams tekdavo naktimis išeiti padirbėti, tai matydavome, kas tai yra, kai žmonės 12 val. dirba nerasdami laiko net kavos puodelį išgerti, nes pranešimų kiekis yra nerealus. Aišku tai nėra sunkūs nusikaltimai, daugiausia triukšmas, vakarėliai, bet jų buvo daug ir vasara buvo tikrai sunki.“

R. Stasiulaitienė įvardijo, kad Klaipėdos rajone dažniausiai fiksuojami nusikaltimai – smurtas artimoje aplinkoje, vagystės ir vairavimas būnant neblaiviam, kai pradedami ikiteisminiai tyrimai.

„Kiekvienas pareigūnas, per karantiną pastovėjęs poste, gali pasakyti, kad dauguma Klaipėdos rajono gyventojų yra geri, kultūringi, empatiški, bet, kaip ir visur, yra ir tokių, kur su kaimynu milimetru žemės nepasidalins ir policija būtinai turės spręsti problemą. Yra ir tokių, kuriems kasdienis gyvenimas yra vienos linksmybės, išgertuvės ir tada jau nebesvarbu nei artimi žmonės, nei vaikai – reikia policijos dėl smurto artimoje aplinkoje“, – apibendrino pašnekovė.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 205 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,