Šalyje tebesitęsiant karantinui kultūrinis gyvenimas išgyvena sąstingį – pakito darbuotojų kasdienybė, renginiai persikėlė į internetinę erdvę. Domėjomės, kaip šiuo nelengvu metu gyvena Klaipėdos rajono kultūros centrų, Gargždų krašto muziejaus darbuotojai – kokios nuotaikos bei planai.

Nuotaikos – pakankamai optimistinės

Karantino metu tiek Gargždų krašto muziejaus, tiek Klaipėdos rajone įsikūrusių kultūros centrų darbuotojai persikėlė į virtualią erdvę. Nuotoliniu būdu nedirba tik Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus darbuotojai.

„Dreverniškiai, du darbuotojai, dirbame savo darbo vietose. Jaučiamės, matyt, kaip ir visa Lietuva – šiek tiek neramu, šiek tiek neaišku, šiek tiek nesaugu...“, – sako Virgina Asnauskienė, Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus renginių organizatorė.

Kad laikotarpis sudėtingas pripažįsta ir Priekulės kultūros centro kūrybinė komanda, tačiau pažymi, kad susiklosčiusi situacija turi ir savų pliusų: „Kultūra – tai kontaktas su žmonėmis, emocijų pasidalinimas, kiekvienas žiūrovo nuostabos žvilgsnis, padėka ar šiltas žodis po renginio, šypsenos, saviveiklininkų atiduodamas laikas ir užsidegimas veikti, visa tai ir yra meno darbuotojų variklis. Kultūros ir meno darbuotojas turbūt yra lengviausiai prisitaikantis prie sudėtingų sąlygų ir ši situacija paskatino kūrybiškumą bei privertė savo idėjas ir mąstymą pasukti kitu kampu.“

Priekuliškiai atskleidžia, kad kol saviveiklininkai su nekantrumu ir toliau laukia repeticijų, meno vadovai tobulina ne tik savo programas ir kuria naujas, bet taip pat skiria laiko savęs kaip specialistų tobulinimui: „Šiuo laikotarpiu atsirado daugiau įvairaus pobūdžio mokymų ir seminarų, kurie tapo lengviau prieinami.“

Veiviržėnų kultūros centro darbuotojai teigia, kad nors nuotaikų būna įvairių – neprisileidžia blogų minčių ir susikoncentravę į kūrybinę veiklą dėlioja naujų metų planus, renginius bei veiklas.

„Motyvuojame save naujomis idėjomis, galimybe toliau vykdyti veiklą persikeliant į internetinę erdvę“, – sako veiviržėniškiai, šimtu procentu prisitaikę prie darbo nuotoliu.

Gargždų bei Kretingalės kultūros centrams vadovaujanti Vaida Skuodienė informavo, kad vietoje dirba tik administracija ir pavieniai vadovai – sandėliuose tvarkosi rūbus, instrumentus ir panašiai.

„Greitai bus metai, kai pasaulį užgulė juoda COVID-19 mantija, kuri taip ir nesitraukia.... Niekas nė nesitikėjome, kad taip galėtų atsitikti. Kultūros žmonės jaučiasi kuo toliau, tuo sunkiau, kaip ir daugelis žmonių. Nuotolis – tikrai ne kiekvienam kultūros žmogui – trūksta žmogiškojo artimo bendravimo, pasikalbėjimo“, – atviravo V. Skuodienė.

Vėžaičių kultūros centro komanda neslepia, kad nevykstant renginiams, užsiėmimams, kasdienybė pakito, atsirado nerimo, nežinomybės, bet darbai nestoja – prisitaikius prie pakitusio formato tikimasi kuo greitesnio grįžimo į vėžes.

Vieninteliai Priekulės kultūros centro Agluonėnų skyriaus darbuotojai sakosi esantys geros nuotaikos – visos idėjos įgyvendinamos laiku ir laikantis reikalavimų.

„Pastaruoju metu daug laiko skiriame tarpusavio susirašinėjimams, dažnai susijungiame į konferencinį bendravimą. Daugiausia nukentėjo darbas su meno kolektyvais, saviveiklininkais“, – pasakoja agluonėniškiai.

Tam tikrų išbandymų karantinas atnešė ir Gargždų krašto muziejaus kolektyvui – trūksta bendravimo, darbų pasiskirstymo, pasitarimo „čia ir dabar“.

„Iššūkių pasitaiko ir prisitaikant teikti paslaugas virtualiai – parodos, edukacijos, konsultacijos, ir motyvacijos prasme, nes trūksta lankytojų, aktyvesnių veiklų, kuriose gaunamas grįžtamasis ryšys, mezgasi kontaktai, dėliojasi veiklos. Šiomis dienomis motyvaciją palaikome virtualiais pokalbiais, pagiriamuoju žodžiu, pastebėjimu, aktyviai dalijamės medžiaga, kuri vienam ar kitam gali būti naudinga. Kadangi nemaža ir itin svarbi dalis muziejaus veiklos (eksponatų apskaita, tyrinėjimas, archyvinės medžiagos rinkimas, sisteminimas) yra nematomas darbo dalis, kuri dažnai dirbama tarp lankytojų apsilankymo ir edukacinių užsiėmimų, taigi šie darbai kaip tik šiuo metu atliekami. Juolab, kad metų pabaiga ir naujų pradžia prideda administracinių darbų – ataskaitų, planų, projektų ruošimo“, – sako Gargždų krašto muziejaus direktorė Sigita Bučnytė.

Drevernos skyrius žiūrovus džiugina tiesioginėmis transliacijomis

Renginiai – internetinėje erdvėje

Karantino metu nuotoliniai renginiai tapo kasdieniu reiškiniu – jų gausu ir, pasak Priekulės kultūros centro, darosi sudėtinga interneto žiūrovą kitapus ekrano prikaustyti stebėti, bet tai netrukdo Klaipėdos rajono kultūrininkams kurti išliekamąją vertę.

Kretingalės kultūros centre mėgėjų meno kolektyvų vadovai dirba pavieniui filmuodamiesi ir viską keldami į centro feisbuko platybes. Tiek Kretingalės, tiek Gargždų kultūros centrai organizuoja įvairias akcijas, konkursus, spektaklių peržiūras, žmonės kviečiami prisijungti prie kompiuterio ekranų ir šokti linijinius šokius.

„Manau, kad vienos akcijos, konkursai ar užsiėmimai žmonėms labiau patrauklūs, kiti – mažiau, bet taip būna ir dirbant natūraliai. Yra tokių, kurie sugeba net nuotoliu sudalyvauti konkurse ir laimėti pirmas vietas, kaip antai Gargždų kultūros centro dainavimo studija „River Voices“ – karantino metu stebina savo gebėjimu sistemingai organizuoti nuotolines repeticijas, kurios duoda savų vaisių – vien pirmos vietos iš įvairių konkursų. Tereikia tik charizmatiško, inovatyvaus ir kompetentingo vadovo, kuris užveda visą grupę“, – pasiekimais džiaugėsi V. Skuodienė.

Veiviržėnų kultūros centas sakosi sėkmingai suorganizavę apie 4 nuotolinius renginius, nufilmavę apie 15 tinklalaidžių, įrašę keletą dainų atlikimų su meno kolektyvais: „Manome, kad tai puiki, išliekamąją vertę turinti medžiaga, viską keliame į „Youtube“ platformą, kurioje bet kada galima pasižiūrėti renginius, tinklalaides, įrašus.“

Vėžaičių kultūros centras taip organizavo įvairaus tipo renginių – viktorinų, konkursų, šventiniu laikotarpiu kolektyvai ruošė pasirodymus nuotoliniu būdu: „Žmonės buvo patenkinti, sulaukėme daug puikių atsiliepimų, tad ir toliau kuriame bei įgyvendiname idėjas.“

Drevernos skyrius žiūrovus džiugino tiesioginėmis transliacijomis lietuvininkų tarme, garso, vaizdo albumais, nufilmuotas neilgas koncertas.

„Patirties jau turime nuo pavasarinio karantino. Per praėjusius metus organizavome 20 nuotolinių renginių ir sulaukėme daugiau nei 16 tūkst. klausytojų ir žiūrovų. Šiais metais per sausį jau organizavome du tokius renginius, klausytojų nestokojame. Patys dalyvaujame nuotoliniuose seminaruose, kitų organizuojamuose nuotoliniuose renginiuose. Nuotoliniai renginiai jau suplanuoti vasario, kovo mėnesiams“, – sako V. Asnauskienė.

Šiuo metu dalyvaujantys įvairiuose projektuose, planuojantys perkelti parodą „Agluonėnai ir agluonėniškiai“ iš etnografinės sodybos į Agluonėnų kultūros namų fojė, Agluonėnų skyriaus darbuotojai gali pasigirti karantino metu jau atliktu nemažu darbų bagažu – spalio mėnesį užbaigę renginių ciklą „Iš praeities į ateitį“, skirtą Agluonėnų 480-mečiui paminėti, ėmėsi žiemos švenčių paruošiamųjų darbų.

„Lapkričio mėnesį įrengėme Agluonėnų šviečiančiame kalėdiniame sode šventines sūpynes, studijoje įrašėme vokalinio ansamblio „Agluona“ kalėdines giesmes ir dainas, kurių įrašai vakarais ir šv. Kalėdų dienomis jaukiai skambėjo Agluonėnų gyvenvietės sode. Pavyko pasikviesti ir Kalėdų Senelį į sodo ir eglutės įžiebimo šventę, kurio linkėjimus transliavome socialiniuose tinkluose (virš 20 tūkst. peržiūrų), – pasakojo agluonėniškiai. – Sausis buvo skirtas Agluonėnų seniūnijos 25-osios I. Simonaitytės vardo premijos laureato pristatymo „Tau – Didžioji Ieva – 124“ nuotolinio renginio organizavimui. Idėjų buvo įvairių, galvojome apie tiesioginę transliaciją, taip pat tikėjomės laureatą aplankyti, bet susidūrus su pandemijos ribojimais ir rizikomis, nusprendėme pasitelkti kamerą, droną, ZOOM programą, vietoje esančias įstaigas, žmones, kurie prisimena ir žino apie rašytoją, ir taip sukurti vaizdo įrašą, turintį išliekamąją vertę. Sausio 23 d. Agluonėnų kultūros namų feisbuko paskyroje buvo pristatyta premjera, kuri priminė rašytojos I. Simonaitytės gyvenimą, jos kūrybą, gimtinės vaizdus, taip pat buvo pristatytas Agluonėnų seniūnijos 25-osios I. Simonaitytės vardo premijos laureatas. Turbūt nediskutuotina, kad gyvai organizuojami renginiai, skirti rašytojai, laureatams šiltesni, jaukesni, bet džiaugiamės pasiektu rezultatu, nes mūsų pristatymą jau peržiūrėjo virš 6 000 žiūrovų.“

Nors ilgėja atliekamų darbų laikas ir sprendimo priėmimo etapai, Gargždų krašto muziejaus vadovė sako, kad šis metas puikus laikas peržiūrėti veiklos sritis, pasidomėti kitokiomis formomis. Išbandyti tai, kam anksčiau nelikdavo laiko.

„Smagu, kad muziejaus kolektyvo nariai aktyviai siūlo ir vykdo eilę iniciatyvų: prieš didžiąsias metų šventes turėjome keletą itin įdomių ir sėkmingų konkursų, šiuo metu vedame virtualias edukacijas moksleiviams, virtualiai „eksponuojame“ tautodailininkės, tekstilininkės Valentinos Kaubrienės darbų parodą, kuri džiugina ir stebina spalvomis, kūrybiniais sprendimais, – pasakojo S. Bučnytė. – Muziejaus svetainėje skelbiame informaciją apie rajono istoriją – šiomis dienomis rasite apie archeologę Mariją Gimbutienę, kurios metus minime, informaciją apie rašytoją I. Simonaitytę, kurios gimimo dieną minėjome ir kurios filialas Priekulėje puoselėja rašytojos atminimą, bei virtualiai „dalyvavome“ I. Simonaitytės vardo premijos įteikimo vakare. Tęsiant surinktos istorinės informacijos viešinimą, įvedamos naujos ir tęsiamos esamos rubrikos. Ruošiama informacija ir pranešimai kitomis artėjančiomis progomis (tarptautinei Holokausto atminimo dienai, Vasario 16-ajai), o juos papildys planuojami vaizdo įrašai įvairiomis meno, kultūros, muziejaus veiklos temomis. Šiuo metu muziejaus bičiulius ir sekėjus kviečiame lankytis muziejuje virtualiai ir palaikyti ryšį.“

Kovo 11-ąją norima sukviesti agluonėniškius ant Aukuro kalno. Asociatyvi redakcijos archyvo nuotr.

Pagerėjimo laukiama pavasarį

Dirbdami nuotoliu kultūros darbuotojai išnaudoja laiką kaip galima produktyviau – nenustoja organizuoti, o jei situacija susiklostys nepalankiai – numatomi ir atsarginiai planai.

„Kultūros darbuotoja esu visą savo darbinį amžių, tad, nors viskas „uždaryta“, minčių uždaryti neįmanoma – jų visada kyla; esame sukaupę nemažą nuotraukų, garso įrašų archyvą, dabartiniu laiku naudojamės ir tuo, tvarkome, pildome šį archyvą naujais įrašais. Tuo pat metu atsirado daugiau laiko ieškoti, rasti ir naudotis naujais informacijos šaltiniais, – pasakojo V. Asnauskienė. – Planai surašyti, galvose sudėlioti, su galimai būsimais partneriais aptarti – tai ir visi tradiciniai renginiai, ir naujų sugalvota... Mes – kūrybingi ir viskam turime ir A, ir B, ir C planus, bet būtų geriau, jei turėtumėme vieną bendrą, būtume tikri, kad jį ir įgyvendinsime.“

Pasiteiravus, kada manoma, bus galima surengti pirmą renginį su žiūrovais, visi kultūros darbuotojai vieningai sako, jog data – neaiški, bet viltys dedamos į sparčiai artėjantį pavasarį.

Agluonėnų skyrius atvirauja, kad nerimą kelia Kovo 11-osios renginys – tikimasi, kad karantino ribojimai bus pasibaigę ir pavyks susiburti ant Aukuro kalno bendrai tautinei giesmei: „Esame realistai, bet ne pesimistai. Artimiausiu metu patalpose renginių neplanuojame, galvojame apie lauko erdves, apie tradicinį vasaros renginį „Alasas lietuvininko kieme. Joninės“, nes tikimės, kad jie įvyks.“

„Kad ir kokia situacija bebūtų, mes nuosekliai ir toliau ruošiamės savo numatytiems renginiams bei didžiosioms šventėms. Žinoma, jau dabar galvojame, kaip jas pritaikyti prie šių dienų situacijos, kaip jas padaryti patrauklias kitokiu formatu.Tiesioginio susitikimo su savo žiūrovais mes tikimės kasdien, todėl ir kuriame“, – atviri priekuliškiai.

Stebintys vyraujančią situaciją Lietuvoje ir pasaulyje veiviržėniškiai atskleidžia turintys nemažų planų šiems metams: „Planuojame organizuoti visus tradicinius renginius ir įvairias naujas veiklas, įgyvendinti naujas idėjas. Planą B visada esame nusimatę ir pasiruošę.“

Renginiai tiek Gargžduose, Kretingalėje bei jų skyriuose yra numatyti pilnai, Drevernoje jau svajojama apie pavasario Lygiadienį ir kitas jaukias, nedideles šventes, minėjimus.

„Planų yra daug ir įvairių, viskas priklausys nuo situacijos šalyje. Valstybinės, vasaros šventės, edukacijos, koncertai – numatyta virš 50 įvairių renginių. Labai tikimės, kad viskas sėkmingai įvyks. Jei ne, ruošiame ir planą B – įsigijome įrangos, kuria bus daug lengviau viską atlikti profesionaliai socialinėse erdvėse, darbuotojai domisi naujovėmis filmuojant, fotografuojant, kuriant vaizdo įrašus“, – atskleidžia Vėžaičių kultūros centras.

Gargždų krašto muziejus taip pat viliasi, kad karantinas ilgai netruks ir sakosi jau paruošęs tradicinę parodą „Muziejaus fondus atvėrus“, kurioje įdomiausi 2020-aisiais metais gauti, nupirkti eksponatai, pasakojantys vis kitą istoriją.

„Apmaudu, kai suplanuotas veiklas reikia atidėti arba perkelti į virtualią erdvę. Paruoštos ir edukacijos, edukacinių veiklų ciklas „Šeimos savaitgalis“, suplanuoti renginiai, kai jau galėsime pasimatyti“, – sako muziejaus vadovė.

Ji pridūrė, kad gruodžio mėnesį virtualiai vykusioje šventinėje kolektyvo popietėje buvo spėjama, kada muziejai atvers duris: „Išsakėme savo spėjimus, juos pasižymėjome ir laukiame. Galiu tik paminėti, kad anksčiausia mūsų numatyta karantino pabaigos data buvo sausio 20 d., o vėliausia – gegužės 1 diena.“