Mano Gargždai



Specialistė siunčia žinutę nuo koronaviruso pasiskiepijusiems asmenims

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Asociatyvi redakcijos nuotr. Asociatyvi redakcijos nuotr.

Šalyje, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pirma vakcinos doze paskiepyta daugiau nei 180 tūkst. žmonių, Klaipėdos rajone – 3 095 gyventojai. Kasdien augant vakcinuotų asmenų skaičiui, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Gargždų skyriaus vedėja Aušra Syminienė, pastebi tam tikras tendencijas, todėl nori pasidalinti žinute su jau pasiskiepijusiais ar persirgusiais asmenimis.

 

Anot specialistės, pastebima, kad pasiskiepiję ar persirgę gyventojai ima galvoti, kad jie yra nepavojingi aplinkai, todėl pradeda nepaisyti saugumo reikalavimų.

„Pasiskiepijęs užsigarantuoja saugumą sau – arba nesirgs visai arba sirgs lengvai. Iš atvejų ir protrūkių tyrimų pastebėjau, kad žmonės galvoja, kad jeigu jie pasiskiepijo, įgijo imunitetą, gali daryti bet ką ir nebesilaikyti saugumo reikalavimų, nes jau yra saugūs aplinkai. Nedidelis procentas gali sirgti lengvai, tad kažkokiu etapu, net pats nežinodamas gali pasidaryti ir pavojingu aplinkai“, – įžvalgomis dalinosi A. Syminienė.

Jos teigimu, tokiems asmenims išlieka kad ir nedidelė tikimybė sirgti besimptome forma ir užkrėsti kitus, todėl reikėtų vengti eiti pas didelės rizikos asmenis, o turint kontaktą su neskiepytais asmenimis būtina laikytis rekomendacijų – dėvėti kaukes, laikytis atstumo ir pan.

„Didelė tikimybė, kad būsime saugūs, kai skiepytas, eis pas skiepytą. Kol dauguma senjorų nėra paskiepyti, anūkai ar vaikai juos lankyti, nors ir būtų vakcinuoti, turi su kauke, reikia išlaikyti atstumus“, – minėjo specialistė, akcentuodama būtinybę saugoti neskiepytuosius.

Ji akcentavo, kad virusas niekur nedingsta, neramina ir tai, kad vis kritęs sergamumas vasario viduryje stabilizavosi: „Sausio pirmą savaitę Klaipėdos rajone būdavo po 26 atvejus per dieną, vasario viduryje turėjome tik 6–7 per dieną, bet paskutinę savaitę vėl auga.“

„Užkrečiamai ligai visuomenėje plisti reikia infekcijos šaltinio – sergančio ar virusą nešiojančio žmogaus, antra – perdavimo veiksnių – tokių kaip rankos, aplinkos oras, paviršiai, ir trečia – imlaus organizmo. Užkrečiamoji liga neatsiranda iš niekur, galbūt tik neina išsiaiškinti, kažkas pamiršta, kažkas nepasako. Vakcinacija mes mažiname imlių organizmų, su visais apribojimais keičiame perdavimo veiksnius“, – komentavo NVSC Gargždų skyriaus vedėja.

Specialistė akcentavo, kad net neverta svarstyti, ar skiepytis nuo koronaviruso, reikia džiaugtis sulaukus savo eilės ir nedvejojant skiepytis bet kuria iš vakcinų, kuri yra Lietuvoje: „Tu sau gali užsitikrinti garantą, kad nesusirgsi, ar susirgus išvengsi baisių komplikacijų, liekamųjų reiškinių, kurie itin dažni sirgus koronavirusu.“

A. Syminienė teigia, kad vakcina sukuria daug didesnę naudą, nei riziką. Besibaiminantys nepageidaujamų veiksnių po vakcinacijos, turėtų suvokti, kad tai – ne liga, o laikinos kelių dienų reakcijos, bylojančios, kad organizmas ruošiasi kovai su virusu. Tai būdinga po bet kokios vakcinacijos – juk ir paskiepyti vaikai būna irzlūs, pakyla temperatūra. Specialistės teigimu, skausmas injekcijos vietoje, pakilusi temperatūra, galvos skausmas ar kitos reakcijos yra laikinos, o dauguma asmenų nepatiria net ir tokių pojūčių po skiepijimo.

„Žmonėms nepatinka – tu buvai sveikas, rankos neskaudėjo, o dabar skauda, bet juk net ir citramonas turi ir naudą, ir riziką. Pasvėrus skiepų nuo koronaviruso naudą su žala, nėra ką lyginti“, – apibendrino pašnekovė.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 336 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,