Mano Gargždai



Jau netrukus suksime laikrodžius ir kelsimės valanda anksčiau

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Asociatyvi Shutterstock nuotr. Asociatyvi Shutterstock nuotr.

Paskutinį kovo sekmadienį suksime laikrodžius viena valanda į priekį ir pereisime prie vasaros laiko. Tai reiškia, kad turėsime keltis viena valanda anksčiau, bet galėsime mėgautis šviesesniais vakarais. Nors ir buvo žadėta galbūt atsisakyti laiko sukinėjimo nuo 2021 m., bet kol kas jokių žingsnių nėra padaryta.

 

Vasaros laikas Lietuvoje prasideda paskutinį kovo sekmadienį 3 val. Lietuvos laiku, laikrodžio rodyklės sukamos vieną valandą į priekį. Vasaros metu Lietuva yra trečioje laiko juostoje (UTC+3 val.).

2021 m. vasaros laikas įvedamas kovo 28 d. 03:00. Laikrodis sukamas +1 valandą į priekį.

Sezoniniu vadinamas vasaros laikas yra taikomas daugiau kaip pusmetį – iki paskutinio spalio sekmadienio, kai laikrodžius reikia pasukti vieną valandą atgal.

Laikas dukart per metus keičiamas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl vasaros–žiemos laiko susitarimų.

Pasiteiravus Europos Parlamento (EP) biuro Lietuvoje ryšiams su žiniasklaida atstovo Roberto Pogorelio, ar buvo svarstoma pagaliau atsisakyti laiko sukiojimo, jis sakė, kad Europos Sąjungos (ES) taryboje nėra sutarimo.

„Kol kas netgi nėra patvirtinto galutinio teisės akto, todėl kol nėra sutarimo, tol ir nebus patvirtinta“, – komentavo jis.

Primename, kad 2019 m. Europos Parlamentas buvo pritaręs pasiūlymui, kad Europos Sąjungoje šalys laiko nebesukioti turėtų nuo 2021-ųjų. Tąkart europarlamentarai 410 balsų prieš 192 pritarė pasiūlymui, kad paskutinį kartą laikrodžiai ES valstybėse, pasirinkusiose vasaros laiką, būtų persukti paskutinį 2021 metų kovo sekmadienį, o pageidaujančios pasilikti žiemos laiką, tą padarytų 2021-ųjų paskutinį spalio sekmadienį. Dar 51 EP narys per šį balsavimą susilaikė.

Europos Komisija vykdė ir viešąsias konsultacijas šiuo klausimu. Iš viso sulaukta 4,6 mln. europiečių nuomonės: 84 proc. palaikė sezoninio laiko keitimo atsisakymą, o 16 proc. norėjo tęsti tokią praktiką.

Nors Komisija pasiūlė nebesukioti laikrodžių nuo 2019-ųjų balandžio, europarlamentarai manė, kad toks terminas būtų pernelyg ankstyvas.

Visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ anksčiau atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, 62 proc. Lietuvos gyventojų norėtų, kad atsisakius kasmetinio laiko sukiojimo šalyje liktų vasaros laikas. Tokį pasirinkimą labiausiai palaikė vyresni nei 50 metų žmonės, rajonų centrų ar mažesnių miestų gyventojai.

Tuo metu žiemos laiko norėjo 26 proc. apklaustųjų. Žiemos laikui santykinai labiau pritaria didmiesčių gyventojai, taip pat respondentai, gyvenantys šalies vakarų ir rytų regionuose. Dešimtadaliui apklaustųjų buvo nesvarbu, kokiu laiku gyventi, o 2 proc. į klausimą neatsakė.

Pirmą kartą ES mastu dėl vasaros laiko įvedimo buvo sutarta 1980-aisiais ir nuo tada visos ES valstybės du kartus per metus – paskutinį kovo ir paskutinį spalio sekmadienį – persuka laikrodžių rodykles viena valanda.

 

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 335 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,