Mano Gargždai



Prieš Velykas gamtininkai primena: viena nuskinta pataiso šakelė nusineša dešimtmečius besiformuojančią gyvybę

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Aplinkos ministerijos nuotr. Aplinkos ministerijos nuotr.

Kasmet prieš Velykas gamtininkai ir aplinkosaugininkai gyventojus ragina neskinti pataisų velykiniam stalui puošti. Pataisui išrauti pakanka akimirkos, o kad išaugtų naujas prireikia net 20–30 metų. Kuo dar šis augalas ypatingas?

 

Pagrindinė priežastis, kodėl negalima skinti pataisų – jie yra gamtinis paveldas.

„Tai yra palikuonys augalų, kurie augo žemėje prieš kokius 250 mln. metų, Paleozojaus eroje. Tokių palikuonių yra dar vienas kitas, bet dauguma atsirado vėliau. Tuo tarpu pataisas rodo mūsų žemės ir gyvybės žemėje istoriją“, – aiškina Gamtos tyrimų centro Floros ir geobotanikos laboratorijos vadovas dr. Valerijus Rašomavičius.

Gamtininkas pastebi, kad prieš milijonus metų pataisai atrodė visai kitaip: buvo dideli, panašūs į medžius.

Kita priežastis, kodėl pataisai neturėtų tapti velykinio stalo puošmena – sudėtingas augalo gyvenimo ciklas.

„Pataiso vystymasis iš sporos yra pakankamai ilgas, kol užauga, užtrunka iki 15 metų. Užaugęs jis gali dar amžius augti ir sulaukti tokio paties, kaip ir miško medžiai, amžiaus. Kitaip sakant, vienu stiebo trūktelėjimu mes nusinešam dešimtmečius besiformuojančią gyvybę“, – sako V. Rašomavičius.

Visų rūšių pataisai yra įtraukti į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą ir juos draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti ir jais prekiauti. Lietuvoje auga šešių rūšių pataisai. Šiuo metu į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą (Raudonąją knygą) įrašyta viena pataisų rūšis – patvankinis pataisiukas.

Aplinkosaugininkai siūlo alternatyvą ir rekomenduoja kitokiais žalumynais pasipuošti namus. Velykinį stalą padabinti galima invazinio augalo – šluotinio sausakrūmio, kurį daugelis žino kaip zuikiakrūmį – šakelėmis.

Pažeidusiems draudimą ir nusiskynusiems pataisų yra numatyta administracinė atsakomybė. Už laukinės augalijos išteklių naudojimą ar prekybą pažeidžiant nustatytą tvarką gali būti skiriama bauda asmenims nuo 10 iki 30 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 30 iki 60 eurų.

Už saugomų rūšių laukinių augalų rinkimą, žalojimą, naikinimą, paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių augalų įgijimą ar kitokį naudojimą, kaip nustato Administracinių nusižengimų kodeksas, galima skirti įspėjimą arba baudą asmenims nuo 30 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 580 eurų.

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 365 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,