Vyriausybė kovo pabaigoje į prioritetinį skiepijamų nuo COVID-19 asmenų sąrašą įtraukė abiturientus. Domėjomės, kaip nusiteikę Klaipėdos rajono dvyliktokai ir ar pasiryžę skiepytis tam, kad saugesnėje aplinkoje galėtų laikyti baigiamuosius brandos egzaminus.

Nusiteikimu nustebino Priekulės abiturientai

Klaipėdos rajone šiemet mokosi 177 abiturientai. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos pavaduotoja ugdymui Nijolė Balčikonytė portalą mano-gargzdai.lt informavo, kad balandžio 6 d. duomenimis, skiepytis pasiryžęs yra 61 abiturientas iš 133. Ji papildė, kad dar yra svarstančių, tad tikimasi, kad iš viso bus vakcinuota apie pusė 12-ų klasių moksleivių.

„Daugiausia bendraujame nuotoliniu būdu, sunku pajusti tą nuotaiką. Pusė mano auklėtinių nusprendė skiepytis, kiti dar galvoja. Vieni yra jau persirgę, kiti sako, kad nori įsitikinti, kad vakcina tikrai nekenksminga sveikatai, nes informacija dabar įvairi“, – abiturientų nuotaikas bandė apibūdinti Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, 12-os klasės auklėtoja Zofija Vaitkuvienė.

Skeptiškiau yra nusiteikę Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos abiturientai. Pasak direktorės Laimos Navickienės, į skiepijamųjų sąrašus buvo įtraukti tik 7 iš 26 gimnazistų.

Anot mokyklos vadovės, dalis dar gali ir persigalvoti, o tie, kurie jau tvirtai apsisprendę, planuojama bus paskiepyti penktadienį. Pasiteiravus, kodėl toks nedidelis procentas panorusių, direktorė atviravo, kad jau susirinkimų metu buvo juntamos „antivakserinės“ idėjos.

„Kalbėjomės, įrodinėjome. Pasakė: „Neagituokite, mes čia tokio daikto nesileisime, nes gali pakenkti“, – vyraujantį požiūrį perteikė L. Navickienė, svarstydama, kad skepticizmas atsiranda tiek iš šeimos, tiek iš socialiniuose tinkluose pasiekiamos informacijos.

Džiuginančia planuojančių skiepytis statistika gali pasigirti Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija, kur susileisti vakcinos nuo koronaviruso dozes ketina 73,5 proc. abiturientų. Direktoriaus Antano Alčauskio teigimu, tai yra 14 moksleivių iš 19-os besimokančiųjų.

„Atvirai pasakius, tikėjomės mažesnio procento pagal tendenciją, kokia yra Lietuvoje. Visi rimtai pasižiūrėjo, pasirinkimą nulėmė ir tai, kad leido vakciną rinktis“, – apsisprendimo skiepytis motyvus išskyrė direktorius A. Alčauskis.

Pakalbintas Gargždų „Vaivorykštės“ abiturientas teigė, kad yra pasiryžęs skiepytis bet kuria siūloma vakcina: „Tas noras kyla iš kelių faktorių: pasitikėjimas mokslu, noras stabdyti pandemijos plitimą ar bent jaustis kiek saugesniam dėl galimų pasekmių ateityje ir persirgimo kita liga, kuria buvau vakcinuotas vaikystėje ir dėl kurios galimai tos pasekmės buvo man daug švelnesnės. Todėl į vakcinas žvelgiu kaip į teigiamą, apsaugantį ir veiksmingą dalyką.“

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus vyriausioji specialistė Miglė Mikalauskaitė, kuruojanti vakcinacijos nuo koronaviruso procesą Savivaldybėje, nurodė, kad dauguma abiturientų yra linkę rinktis vakciną, prioritetą teikiant ne „Vaxzevria“ („AstraZeneca“).

Konsultacijose – antplūdžio nėra

Pagal galiojantį Vyriausybės nutarimą, ne didesnėms nei 5 abiturientų grupėms galima organizuoti kontaktines konsultacijas.

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Z. Vaitkuvienė minėjo, kad norinčiųjų „gyvai“ konsultuotis nėra tiek daug, kiek manė.

„Ne visi mokytojai organizuos kontaktiniu būdu. Mokiniai renkasi, tikrai nėra tokio poreikio, kaip kad galvojome. Tie, kurie pareiškė norą, turės galimybę, iš tų dalykų, kurie atrodo reikalingiausi, labiausiai nori pasiruošti brandos egzaminams“, – informavo Z. Vaitkuvienė.

Kontaktinės konsultacijos Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje planuojamos rengti po Velykų atostogų, nuo balandžio 12 d.

Priekulės I. Simonaitytės gimnazijoje planuojama rengti lietuvių kalbos ir matematikos dalykų konsultacijas. Matematikos jau vyko ir iki Velykų.

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje kontaktinės konsultacijos abiturientams pradėtos organizuoti, atsiradus nutarimui. Anot direktorės, patys abiturientai gali registruotis tokiems susitikimams su dalykų mokytojais, tačiau kartais prireikia ir raginimų.

Į klausimą, ar dėl nuotolinio ugdymo jaučiamas didesnis abiturientų stresas dėl artėjančių egzaminų, dvyliktokų auklėtoja sakė: „Manau, kad sunku išmatuoti, ar didesnis ar mažesnis. Vis tiek, kai dirbame kontaktiniu būdu, darbas yra kitoks, matai čia ir dabar, ką reikia padaryti, pakeisti. Kai dirbi nuotoliniu, tikrai ne visi abiturientai ir kameras įsijungę. Sudėtingiau dirbame ir tie egzaminai laukiami tiek moksleivių, tiek mokytojų su nerimu.“

Lituanistė prisiminė, kad pernai, kai dalį laiko taip pat teko mokytis nuotoliniu būdu, egzaminų sudarytojai ramino, kad net ir nespėjus „pereiti“ visų autorių kūrybos, mokiniai turės galimybę pasiremti kitais.

„Bet įdėjo temą, kur buvo prašoma remtis paskutiniu pagal programą autoriumi – Mariumi Ivaškevičiumi. Mažiau klausykimės, ką mums žada. Darome tai, kas priklauso ir kiek galime, tiek dirbame. Tikrai yra abiturientų, kur konsultuojasi ir papildomai dirba“, – apibendrino lietuvių kalbos mokytoja.