Mano Gargždai



Akcija „Lydeka“: svarbu ne tik žvejybos kontrolė, bet ir gausinti lydekų išteklius

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Aplinkos apsaugos departamento nuotr. Aplinkos apsaugos departamento nuotr.

Aplinkos apsaugos departamentas įspėja: kad lydekos sėkmingai išnerštų, iki balandžio 20 d. vykdoma lydekų žvejybos kontrolė ir galioja draudimas jas gaudyti. Tačiau akcija „Lydeka“ ir jos priemonės saugoti neršiančias lydekas neapsiriboja tik vandens telkinių kontrole – ji neatsiejama nuo šių žuvų išteklių dirbtinio gausinimo.

 

„Plėšriosios žuvys yra esminė grandis ekosistemoje, jų trūkstant prastėja ne tik žuvų išteklių, bet viso vandens telkinio būklė. Plėšrūnų neišgaudomos smulkios menkavertės žuvys išėda zooplanktoną, prasideda intensyvesnis vandens žydėjimas, sumažėja vandens skaidrumas, nyksta povandeninė augmenija“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis.

Kaip teigia aplinkosaugininkas, norint apsaugoti šiuos išteklius, reikia rūpintis upių ir nerštaviečių apsauga. Taip pat vandens kokybės apsauga, kad upės nebūtų teršiamos. „Be to, svarbu pasitelkti visas sritis, tarp jų ir žuvų naršinimą, kad išsaugotume vandens telkinių ekosistemą,“ – priduria K. Motiekaitis.

Aplinkos apsaugos departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus specialistai, lankydamiesi Žuvininkystės tarnybos prie LR ŽŪM Pietų regiono žuvivaisos skyriaus Laukystos poskyrio žuvų veislyne Kaišiadorių rajone, stebėjo, kaip naršinamos lydekos.

Žuvininkystės tarnybos specialistai informavo, kad bus naršinama apie 2,5 mln. lydekų ikrų, išinkubuota apie 1,5 mln. lervučių, iš kurių 800 tūkst. bus paauginta ir po keturių mėnesių išleista į vandens telkinius, o likusios lydekos (5,1 tūkst.) bus paaugintos ir išleistos rudenį.

Natūralioje aplinkoje neršiančios lydekos susiduria su įvairiomis kliūtimis, pavyzdžiui, ikriukams pavojų kelia jais mintančios žuvys ir paukščiai. Kartais pasitaiko, kad lydekos išleidžia ikrus užlietoje pievoje, tad vandeniui staiga nuslūgus ikrai žūsta.

„Dirbtinis naršinimas, palyginti su natūraliu lydekų neršimu, yra efektyvesnis. Ikrų apvaisinimui vykstant dirbtinėmis sąlygomis, tikimybė, kad išsiris daugiau mailiaus, gerokai didesnė – apie 1,5 proc.“, – teigia Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vedėjas K. Motiekaitis.

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad už draudžiamu metu sugautą lydeką pažeidėjams gresia administracinės baudos nuo 120 iki 300 eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

Taip pat už kiekvieną draudžiamu metu sužvejotą lydeką teks atlyginti 240 eurų žalą žuvų ištekliams. Lydeką sugavus gamtinių rezervatų ar ichtiologinių draustinių vandens telkiniuose, žala skaičiuojama taikant trigubą žalos apskaičiavimo įkainį.

Jie pastebėjote neteisėtos žvejybos atvejų, praneškite telefonu 112 arba AAD Pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 101 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,