Mano Gargždai



Syminienė: situacija dėl COVID-19 Savivaldybėje – karšta

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Savivaldybės pastato dezinfekcija. Administracijos direktoriaus pavaduotojos Rasos Petrauskienės nuotr. Savivaldybės pastato dezinfekcija. Administracijos direktoriaus pavaduotojos Rasos Petrauskienės nuotr.

Klaipėdos rajone sergamumo koronavirusine infekcija vidurkis yra žemesnis už šalies, informuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Gargždų skyriaus vedėja Aušra Syminienė. Bet, pasak jos, pamažu stebimas atvejų kilimas, didžiausi protrūkiai fiksuojami Savivaldybėje bei rajono įmonėse.

 

Savivaldybėje – 13 sergančių

„Jei praėjusią savaitę fiksuodavome 7–8 atvejus per dieną, tai dabar jau – 10. Tai tikrai neramina, nes skaičiai – dideli“, – kalbėjo A.Syminienė.

Anot pašnekovės, šiuo metu Klaipėdos rajone fiksuoti 6 protrūkiai: „Jei yra vienas–du užsikrėtimai, vadiname židiniu, jei daugiau kaip 2 – protrūkiais. Vienoje įmonėje protrūkis šiandien turėtų užsibaigti, nes jau praėjo 14 dienų po paskutinio susirgimo registravimo. Buvo dėta daug pastangų – dezinfekavimas, tyrimai, izoliacija.“

NVSC specialistė teigė, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje situacija šiuo metu karšta – net 13-ai asmenų patvirtinta COVID-19 infekcija.

„Nustačius 2–3 atvejį, buvo fiksuotas protrūkis, identifikuoti didelės rizikos sąlyčiai, su kuo tie žmonės bendravo, jie buvo privalomai izoliuoti. Vėliau nuspręsta identifikuoti ir mažą riziką. Išplėtėme tą mažos rizikos sąvoką, kad padarytume geriau daugiau nei mažiau – prašėme, kad būtų pateiktas sąrašas visų asmenų, tuo galimai užkrečiamu laikotarpiu buvusių pastate, rekomendavome visiems mažos rizikos sąlytį turėjusiems išsitirti“, – informavo pokalbininkė, nurodžiusi, kad Savivaldybėje buvo maksimaliai taikomas nuotolinis darbas, nepriimami žmonės, pastatas dezinfekuotas.

„Dar ir vakar fiksuoti 2 susirgimai, jie greičiausiai tęsiasi iš to laikotarpio, kai galėjo užsikrėsti. Buvo pakartotinai tiriami ir mažos rizikos sąlytį turėjusieji – viskas daroma tam, kad situacija būtų maksimaliai suvaldyta, neliktų besimptomių atvejų. Infekcijos valdymą sunkina tie besimptomiai atvejai, nes pats nežinodamas, kad sergi, esi pavojingas aplinkiniams, – kalbėjo A.Syminienė. – Vyksta didelis darbas, protrūkis šiuo metu rusena, nežinau, kaip čia toliau vystysis, galėsime pakalbėti po kokių 14 dienų.“

Kiek asmenų dėl protrūkio šiuo metu yra izoliacijoje, specialistė tikslių skaičių pasakyti negalėjo: „Sąlyčiai būna ne tik darbovietėje, bet ir šeimose. Norint pasakyti tikslų izoliuotųjų skaičių, reikėtų kiekvieną atvejį atskirai apskaičiuoti – su kuo kontaktavo, kur lankėsi, dalyvavo. Pačioje Savivaldybėje vykdytas išskaidymas – kad dirbtų tik nuotoliu.“

Savivaldybės tarybos posėdyje buvo informuota, kad ligoninėje dėl COVID-19 infekcijos atsidūrė vicemerė Violeta Riaukienė. Meras Bronius Markauskas, kalbėdamas Tarybos nariams apie politikės sveikatos būklę, pažymėjo, kad į ligoninę politikė buvo pristatyta, nes neteko sąmonės. Jai taip pat pasireiškė itin aukšta temperatūra, ligoninėje papildomai teikiamas deguonis, tikimasi, kad sveikatos būklė jau stabilizuojasi.

 

Savivaldybėje taikomas nuotolinis darbas. Redakcijos archyvo nuotr.

 

Plitimas – dėl galimo atsipalaidavimo

NVSC specialistė, kalbėdama apie viruso plitimo priežastis, įvardija galimą visuomenės atsipalaidavimą: „Čia ne apie Savivaldybę kalbant, o bendrai, visiems, kurie skaito ir organizuoja darbą, siūlyčiau gerai pagalvoti – kuo daugiau nuotolinio darbo taikyti, bendrauti nuotoliu, neiti vienas pas kitą, net dirbant gretimuose kabinetuose.“

Pasak pašnekovės, labai svarbu, kad žmonės teisingai dėvėtų apsaugos priemones, prižiūrėtų patalpas – vėdintų, dezinfekuotų paviršius, ypač bendrose patalpose.

„Galiu tik versijas kelti ir sakau, ko reikėtų pasimokyti iš svetimų klaidų, kuo turėtų pasirūpinti, kas atsakingas už darbo organizavimą, – dėstė pašnekovė. – Patalpų priežiūra – ypatingai svarbu, kokiomis priemonėmis, ar reguliariai valoma. Turi atsirasti darbo kultūra – nesinaudoti tais pačiais darbo įrankiais – kompiuteriais, telefonais, tušinukais ir t. t.“

A. Syminienė sako, kad NVSC specialistai, nagrinėdami protrūkius, stebi žmonių atsipalaidavimą: „Galvojama, kad virusas jau yra praeityje, jei per metus nesusirgau, tai ir nebesusirgsiu.“

Pokalbininkė informavo, kad pastarųjų savaičių daugiau kaip 40 proc. fiksuotų atvejų yra užsikrėtimai šeimose, o apie 45 proc. sako nežinantys, kur užsikrėtė.

„Klausinėjame, bet per prievartą juk neišpešime. Galima įvairiai galvoti – nenori kažko pasakyti ar neįvertina, kad buvo rizikingoje situacijoje. Pasakoja, kad niekur nebuvo, tik parduotuvėje. Juk yra rekomendacijos, kaip toje parduotuvėje elgtis, kad neužsikrėstum. Pastebėjimas yra, kad atsipalaidavo žmonės, – kalbėjo A. Syminienė. – Juk nereikia į tas parduotuvės eiti visai šeimai. Jei atidarė, nebūtina lankytis iš smalsumo – eiti, kai labai reikia, tik trumpam ir laikantis visų apsaugos priemonių, nesigrūsti.“

Specialistė minėjo, kad žmonės turi suprasti, kad nebūtina eiti į atsidariusias kavines, lankytis jose derėtų tik esant reikalui: „Šiandieninėje situacijoje turime labai riboti savo lankymąsi viešose vietose. Save varžyti dar turime, galvoje turi išlikti būtinybė laikytis ribojimų.“

 

A. Syminienė ragina gyventojus vakcinuotis. Redakcijos archyvo nuotr.

 

Vakcinacijos svarba

Pasak specialistės, Lietuvoje pernai kovą–balandį sergančių COVID-19 žmonių amžiaus vidurkis buvo 49–54 metai, šiemet – pajaunėjo ir yra 41–42 m. Tam įtakos, pokalbininkės nuomone, gali turėti prasidėjusi vyresnių žmonių vakcinacija.

„Vakcinos gali padėti suvaldyti situaciją ir bus galima laisvėti socialinėmis, šeimyninėmis prasmėmis. Nežinau, kokiu įtaigumu tą pasakyti, bet skiepytis yra labai svarbu. Atsiranda daug ignoruojančių, skeptiškai žiūrinčių, bet skiepai – medicinos ir visuomenės pasiekimas. Žmonės yra išlepę, nematydami baisių ligų pasekmių. Daugybę ligų dabar valdome skiepais ir visuomenė nemato baisių susirgimų, didelio skaičiaus vaikų mirčių. Kai viso to nemato, atranda tų kabliukų, kad čia dieną po skiepo pakarščiuoti yra blogai, – apie vakcinacijos naudą kalbėjo specialistė. – Įsivaizduokite du langus – ką dabar matau ir ką matyčiau, jei nebūtų vakcinų išrasta – patikėkite, vienas būtų spalvotas, kitas – juodai baltas. Vakcinavimas padeda ne apskritai išnykti ligoms, bet jos dingsta iš mūsų akiračio. Negi mes per gerai dirbome, išsinaikinome tas ligas ir dėl to dabar atsiranda galimybė taip skeptiškai žiūrėti?“

A. Syminienė nurodė, kad persirgęs ar pilnai vakcinuotas asmuo turi imunitetą nuo koronaviruso pusmečiui: „Tai naudinga ne tik visuomenei, bet ir asmeniškai žmogui – žymiai lengviau galima kirsti šalių sienas, nereikia izoliuotis, tad netenka galvoti apie nuostolius, nėjimą į darbą, izoliacijos vietą. Atsiranda tokių daugiau patogumų pačiam asmeniui.“

Klaipėdos rajono savivaldybė nurodo, kad vakcinacija nuo koronaviruso šią savaitę vyksta pagal užregistruotus asmenis, išankstinius sąrašus. Yra gauta 1 182 „Pfizer“ ir 700 „Moderna“ vakcinų. Dauguma jų skirta antrai vakcinos dozei.

„Šią savaitę antroms „Pfizer“ vakcinų dozėms reikėjo iš viso 1 434 vakcinų, tačiau SAM perskirsčius vakcinas, jų gavome mažiau ir tie asmenys, kurie turėjo skiepytis antrąja doze gegužės 3 d., bus skiepijami gegužės 4 d. Šią savaitę pirmąją „Moderna“ vakcinos dozę gaus asmenys iki 1.20 prioriteto (imtinai). Pirmąja doze planuojama paskiepyti 400 asmenų“, – informuoja Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 186 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,