Valdančiosios daugumos pasikeitimas Klaipėdos rajone ir toliau lieka dėmesio centre. Socialiniame tinkle Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos rajono skyriaus pirmininkė, Administracijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Petrauskienė pirmą kartą po dvejus metus valdžiusios koalicijos griūties atvirai prabilo apie to priežastis.

Politikė feisbuke rašo:

„Kas privalo prisiimti atsakomybę dėl kitos koalicijos sudėties Klaipėdos rajone arba, kas užvirė visa košę? Tikiu, kad didžiajai daliai Klaipėdos rajono gyventojų, sekančių politinius nūdienos įvykius, vis dar kyla klausimas, kas gi paskatino šias, iš šalies atrodytų, kiek netikėtas permainas.

Pūlinukas į gerus koalicijos santykius įsimetė dar rudenį, Seimo rinkimų metu. Dėl patekimo į Seimą konkuravo net trys valdančiosios daugumos kandidatai. Kiekvienam pasisekė skirtingai, prasčiausiai – buvusiam Savivaldybės administracijos direktoriui Artūrui Bogdanovui. Nepaisant to, kad A. Bogdanovo rinkiminės kampanijos reklaminiu veidu tapo pats meras, o vietinė žiniasklaida dėmesį skyrė valstiečių kandidatui, buvęs direktorius, likęs ketvirtas, į antrą turą nepateko. Tikiuosi, kad ne dėl asmeninių Artūro nuoskaudų nesulaukiau „valstiečių" frakcijos palaikymo antrajame rinkimų ture.

Gruodžio mėnesį prasidėjo Šekspyro plunksnos verta A. Bogdanovo drama – būti ar nebūti. Gyvendami direktoriaus "išėjimo-neišėjimo“ nuotaikomis, siekėme kiek galima labiau sutvirtinti santykius tarp koalicijos partnerių. Nors tam tikri „valstiečių“ atstovų veiksmai signalizavo apie atsirandančią takoskyrą.

Pirmieji aiškesni nerimo ir bręstančių pokyčių ženklai pasirodė sausio mėnesį. Savivaldybės tarybos posėdžio metu iš mero lūpų išgirdome „naujieną“ – prie valstiečių frakcijos prisijungė du Žemaičių komiteto nariai! Kalbant paprasta kalba – „valstiečių“ frakcijos atstovai, nepasitarę su kitais koalicijos partneriais, pakeitė valdančiosios daugumos sudėtį. Kilo natūralūs klausimai – Kodėl? Kaip? – ar partnerių nuomonė koalicijoje nesvarbi? Šiuos klausimus uždavėme koalicijos vadovui, merui Broniui Markauskui. Atsakymas buvo lakoniškas – stipriname koaliciją.

Ar 17 iš 27 Tarybos narių turinčią koaliciją dar reikia stiprinti papildomai? Kodėl koaliciniai klausimai sprendžiami tik vienos frakcijos nutarimu? Racionalaus paaiškinimo negavę, nekėlėme sąmyšio, prariję karčią piliulę, bandėme užmiršti ir konstruktyviai dirbti toliau.

Vasarį valstiečiai pateikė TS-LKD frakcijai pasiūlymą – jei norite papildomo vicemero posto – sutikite su sąlyga atsisakyti liberalų koalicijoje. Tapo aišku, kad formuojama nauja valdančioji koalicija, tik jau be Liberalų sąjūdžio atstovų. Atsisakėme. Čia jau mums, konservatoriams, pasirodė nesąžininga, o ir pagrindo nebuvo.

Pradėjome garsiai kalbėtis apie valdančios daugumos ateitį. Ką darome? Kokia koalicijos ateitis? Ar dar galime dirbti toliau kartu? Kovo ir balandžio mėn. reguliariuose susitikimuose su meru ir buvusiu Administracijos direktoriumi, siekėme stabilizuoti situaciją, rasti būdų dirbti kartu. Naiviai tikėdami galimu dialogu, iš opozicinių frakcijų balandžio 12 d. sužinojome, kad bandoma formuoti naujos sudėties koalicija, tik šįkart jau ne tik be liberalų, bet ir be konservatorių („valstiečių“ vizitai pas socialdemokratus prasidėjo buvusios valdančiosios daugumos nariams tebesėdint prie bendro stalo).

Galiausiai, tą pačią balandžio 12 d., paskutinio bendro susitikimo metu, „valstiečių“ vadovų ištarta frazė: „buvo gera dirbti kartu“ patvirtino, kad veiksmas jau vyksta už nugarų ir galimybių bendram darbui dabartinės sudėties koalicijoje nebėra. Tad, KAS ATSAKINGIAUSI UŽ POKYČIUS KOALICIJOJE, DABAR ATSAKYTA – jų dieninės permainos jau vyko daug anksčiau už naktinį mūsų susitarimą dėl naujos koalicijos.

Gaila, kad mero komandos veiksmai, kartais nepamatuotos tam tikrų asmenų ambicijos, noras didinti savo politinę galią užgožė tikrąsias žmogiškąsias vertybes, suskaldė iki tol darniai dirbusią komandą. Kita vertus, svarbiausi yra suplanuoti ir įsipareigoti atlikti darbai. Neatsisakome prieš rinkimus duotų pažadų ir nesikratome atsakomybės. Kviečiu ir Klaipėdos rajono savivaldybės merą Bronių Markauską nelikti nuošalyje ir kartu tęsti prieš dvejus metus bendrai pradėtus darbus.“