Telšiškis Ramūnas Stasiulis (47) Klaipėdos rajono policijos komisariatui vadovauja jau kiek daugiau nei mėnesį. Su kojas naujame poste spėjusiu apšilti vadovu kalbėjomės apie policijos pareigūno darbą, patirtis bei siekius.

Profesijos pasirinkimo nesigaili

Telšiuose gimęs ir augęs Ramūnas Stasiulis baigė vietos Žemaitės gimnaziją, sulaukęs 17-os įstojo į Lietuvos policijos akademiją. Kiek vėliau, 2003-iais įgijo teisinį bakalaurą Mykolo Romerio universitete.

Atviravęs, kad mokslai sekėsi vidutiniškai, bet baigti mokyklą pavyko gerais balais, naujasis Klaipėdos rajono policijos komisariato vadovas sakė mąstęs apie pedagogikos studijas – norėjo mokyti istorijos, bet visgi pasirinko policininko kelią.

„Lietuva neseniai buvo atgavusi nepriklausomybę, buvo toks pereinamasis laikotarpis (1992-iais – aut. past.). Tėvų draugai buvo policininkai, labai domėjausi šia veikla, jaučiau norą, tikslą tapti policijos pareigūnu. Jau 12-os klasės pabaigoje buvau apsisprendęs, kuo tapsiu, – prisiminė jau 30-ies metų stažą policijos sistemoje turintis R. Stasiulis. – Atrodė, kad policijos pareigūnui reikalinga disciplina, jis turi būti sportiškas. Aš toks ir buvau, todėl ir priėmiau sprendimą tapti pareigūnu, kuo, beje, nesigailiu.“

Anot pašnekovo, geram pareigūnui reikalinga turėti daug savybių: „Galėčiau etapais tas savybes įvardyti. Pastaruoju metu labiausiai vertinu paprastumą, žmogiškumą. Būtina komunikuoti su visuomene, kad bendruomenė suprastų, jog policija nėra tik baudas skirianti institucija. Mūsų trys raktiniai žodžiai – „ginti, saugoti, padėti“ yra esminiai, jais viskas pasakyta, kokie mes turime būti. Šie raktiniai žodžiai yra mano vizija, tikslas.“

Paprašytas apibūdinti save kaip asmenybę, R. Stasiulis sako, kad save vertinti nėra objektyvu, geriau jį apibūdintų kolektyvas, artimieji ar draugai.

„Kaip sakiau, kad vertinu žmogiškumą ir paprastumą, per šią prizmę žiūriu ir į savo pareigas, taip suprantu savo pagrindines funkcijas – paskirtas į viršininko pareigas turi būti ne viršininkas, bet vadovas. Norint tai suprasti, neužtenka vien kažkokius mokslus baigti, reikalinga ir gyvenimiška mokykla, turi susidėlioti svarbiausias vertybes, – dėstė pareigūnas, pridūręs, kad gyvenime svarbiausia – žmogus. – Kolektyvui prisistatant mano pirmi žodžiai buvo, kad visas problemas bandysiu spręsti suvienydamas – viską turime daryti kartu, nes viršininkas turi būti visos komandos vadovu. Kad komanda darniai dirbtų, reikia organizuoti darbą taip, kad kiekvienas komandos narys suprastų savo uždavinius, būtų atgalinis ryšys ir mes visi kartu galėtume pasiekti iškeltus tikslus.“

Anot pokalbininko, statutiniams pareigūnams būtina vadovautis statutu, bet tai nesuteikia teisės nesivadovauti pagrindiniais žmogiškaisiais principais – pagarba žmogui, kolegai: „Viskas susideda į bendravimą su bendruomenėmis, kolegomis, savo vizijų iškomunikavimą. Mano gyvenimo kredo – būti žmogumi. Gyvenime vadovaujuosi principais – paprastumas, supratimas, žmogiškumas. Ir darbe siekiu būti tokiu vadovu, kuriuo kolegos galėtų pasitikėti, atsiremti“, – dėstė pašnekovas.

„Vertinu žmogiškumą ir paprastumą, per šią prizmę žiūriu ir į savo pareigas“, – sako komisariato vadovas. V. Šleiniūtės nuotr.

Džiugina motyvuotas kolektyvas

R. Stasiulis atviravo, kad nors dar tebevyksta susipažinimas su kolektyvu, tikrai džiaugiasi Klaipėdos rajono policijos komisariato darbuotojais.

Vadovas sakė, kad kolektyvas motyvuotas, didžioji dalis – patyrę pareigūnai: „Turime ir jauno amžiaus kolegų, kurie tikrai yra motyvuoti, pasiryžę darbui, ištikimi duotai priesaikai. Neturiu jokių pretenzijų dėl kolektyvo ir, manau, neturėsiu. Džiaugiuosi man paskirta komanda ir, manau, kad visi bendrai padėsime Klaipėdos rajonui ir Gargždams tapti dar patrauklesne ir saugesne vieta gyventi. Esame labiausiai besiplečiantis rajonas, bet tobulybei ribų nėra.“

Pasiteiravus, ar vadovas planuoja tęsti komisariate gyvuojančias tradicijas – teminiai vakarėliai Kalėdų proga, kelionės Policijos dienos proga, įvairūs edukaciniai užsiėmimai, kasmetinis plaukimo žygis baidarėmis ir pan. – R. Stasiulis teigė, kad jos jam dar prieš užimant postą buvo žinomos.

„Nors ir nedirbau čia, informaciją apie komisariatą rinkausi, tekdavo ir anksčiau bendradarbiauti. Dirbant ankstesnėse pareigose teko čia atvykti kelis kartus, vesti mokymus. Iki paskyrimo buvau susipažinęs su čia gyvuojančiomis tradicijomis, tad, manau, palaikysiu jas, nes jos tikrai neblogos, – žadėjo vadovas. – Gal ir savo dar minčių pridėsiu, nes ta neformali veikla kolektyvui – labai svarbus akcentas. Didžiąją gyvenimo dalį juk praleidžiame bendraudami su kolegomis, galima sakyti, tampame antra šeima, tad tie susibūrimai reikalingi.“

Viršininkas kalbėjo, kad visus komisariatui valdžios keliamus tikslus planuoja įgyvendinti komandiniu darbu ir pasidžiaugė, kad kol kas einama geru keliu.

„Kad darbas būtų sėkmingas, reikia sudaryti komandai atitinkamą klimatą, kuris didžiąja dalimi priklauso nuo vadovo požiūrio, – sakė R. Stasiulis, pridūręs, kad saugaus gyvenimo rajone įgyvendinimas nepriklauso vien nuo policijos, reikalinga ir socialinių partnerių, bendruomenės pagalba. – Pareigūnai tik atvyksta jau į įvykusį įvykį, kur jau konstatuojame faktą. Žinoma, stengiamės ir užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms, bet dabar visoje šalyje labai padaugėjo smurto artimoje aplinkoje atvejų, čia labai reikalinga bendruomenės pagalba.“

R. Stasiulis jau spėjo apsilankyti įvairiose įstaigose, susipažinti su žmonėmis, kurie, pasako jo – šilti, malonūs, padeda, konsultuoja: „Labai daug teigiamų emocijų, tikrai susidariau gerą įspūdį. Nors Klaipėdos rajonas nėra mano gimta vieta, jau po mėnesio ganėtinai gerai čia jaučiuosi.“

Pašnekovas atskleidė, kad važinėjimas kasdien iš Telšių į Gargždus nekelia sunkumų, priešingai – su Klaipėdoje dirbančia žmona kartu vyksta į darbus ir atgal, tad santykis net artimesnis, yra pakankamai laiko pabendrauti, aptarti dienos planus. Savaitgaliais lieka laiko laisvalaikio pomėgiams – kelionėms, išvykoms, dviračiams, žygiams.

R. Stasiulis didžiąją karjeros policijoje dalį dirbo Kelių policijos padalinyje. Klaipėdos AVPK nuotr.

Būta visko

Didžiąją karjeros policijoje dalį pašnekovas dirbo Kelių policijos padalinyje, ten įgyta nemažai patirties – atstovaujant Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos tarnybai, teko dirbti dideliame kolektyve, reikėjo nemažai komunikuoti su visuomene, atstovauti spaudai, sukauptas nemažas žinių bagažas saugaus eismo klausimais.

R. Stasiulis sako, kad policininko darbas – ganėtinai įdomus ir jam asmeniškai labai patrauklus, o per 30 metų tarnyboje būta ir pavojingų, ir juokingų atsitikimų.

„Kartą, vykdant policines priemones, tikrinant vairuotojų blaivumą, sustabdėme automobilį, jo vairuotojas atidarius dureles iškrito mums po kojomis. Bandėme jo klausti, kaip jis čia taip neatsakingai elgiasi, kodėl neblaivus sėda prie vairo, o jis ir sako: „Pareigūnai, nepykite, nebepaėjau, dėl to važiavau“, – anekdotinę situaciją prisiminė pašnekovas.

R. Stasiulis prisimena, kad būta ir pavojingų atsitikimų. Darbo pradžioje, 1992 m., Lietuvoje buvo ganėtinai sunki situacija su nusikalstamumu, tad teko dalyvauti susišaudymuose, koviniuose veiksmuose, teko stabdyti ir transporto priemones, panaudojant kovinį ginklą.

„Pavojaus policijos pareigūnams anksčiau netrūko, nusikalstamumo lygis buvo ženkliai aukštesnis. Dabar pavojingų situacijų pasitaiko gana retai, jaučiamės saugesni, bet skaudžių atsitikimų vis dar neišvengiame – pernai ir 2016 m. Telšių apskrityje žuvo pareigūnai, pažinojau juos abu“, – pasakojo pokalbininkas.