Praėjusią savaitę daugelis biudžetinių įstaigų rajone pirmą kartą išgirdo žinią apie planą centralizuotai tvarkyti 39-ių įstaigų buhalterinę apskaitą. Nors sprendimo projektas jau yra parengtas, tačiau praėjusią savaitę ne visuose komitetuose klausimas buvo įtrauktas į darbotvarkę. To priežastis – parengto projekto nederino rajono meras Bronius Markauskas. Sujudimas tiek tarp švietimo įstaigų, tiek tarp kultūros – didžiulis, raštais jos rengiasi kreiptis į rajono valdžią dėl skuboto sprendimo, mažinančio jų finansinį savarankiškumą. Naujienų portalą mano-gargzdai.lt pasiekė ir šiose biudžetinėse įstaigose dirbančių buhalterių pozicija, kurią jie išdėsto atvirame laiške. Šiuo metu 39 įstaigose dirba 64 darbuotojai tvarkantys buhalterinę apskaitą. Pateikiame neredaguotą atvirą laišką.

Klaipėdos rajono savivaldybės merui

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriui

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai

KLAIPĖDOS RAJONO BIUDŽETINIŲ ĮTAIGŲ BUHALTERIŲ KREIPIMASIS Į RAJONO VALDŽIOS ATSTOVUS, TARYBOS NARIUS

2021 m. birželio 14 d.

Gerbiamieji, į Jus kreipiamės, nes prieš nepilną savaitę sužinojome, jog dėl įstaigos buhalterijų centralizavimo nuo 2022 m. sausio 1 d. neteksime darbo. Kyla klausimas, kodėl į darbo grupę, prieš pradedant rengti tokį projektą, nebuvo įtrauktas nė vienas biudžetinės įstaigos buhalteris?

Projekte laukiama nauda aprašyta abstrakčiai, neparemta skaičiavimais. Aiškinamajame rašte bandoma sumenkinti įstaigų buhalterių (tuo pačiu ir vadovų) darbą, kaip nepakankamai efektyvų, klaidingai vykdomą. Pateiktas dabartinis etatų skaičius ir DU lėšų skaičius, tačiau nėra paskaičiavimų, per kiek laiko atsipirks buhalterinės apskaitos centralizacija.

Siūlomas projektas „Dėl Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetinių įstaigų centralizuoto buhalterinės apskaitos tvarkymo“ yra tik teorinio pobūdžio, menami teigiami rezultatai – prognoziniai, nėra atlikta studijų analizė.

Nesutinkame su teiginiais (projekto punktas Nr. 4), kurie įvardinti kaip laukiamos naudos:

1. „Buhalterinės apskaitos kokybė ir klaidų tikimybė priklauso nuo buhalterio kompetencijos, kuri šiai dienai yra nuolat tobulinama dalyvaujant kvalifikacijos tobulinimo mokymuose“.

Norime pažymėti, kad buhalterinė apskaita yra nuolat tikrinama atitinkamų institucijų, todėl suabsoliutinti visus 64 darbuotojus dėl kompetencijos trūkumo ir klaidų atlikimo yra nekorektiška.

2. „Abejotina įstaigų finansų valdymo gerėjimo, kontrolės ir duomenų prieinamumo nauda“.

Pavyzdys. Nuo 2021 birželio 1 d. įvykdžius centralizuotą kuro pirkimą, padidėjo kaštai, t.y. padidėjo atstumas iki degalinių kuro įsigijimui, už kurą įstaigos moka net 10 proc. brangiau lyginant iki centralizuoto pirkimo.

3. Teiginys nepagrįstas: „ <...lengviau sudaromi darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo planai bei keliama jų kvalifikacija.>”

Šiandien kiekvienas buhalteris pagal savo poreikį gali pasirinkti kvalifikacijos tobulinimo programą iš daugybės pasiūlymų, kiekvieną kartą įvertinant siūlomų kvalifikacijos kursų kokybės ir kainos santykį. Taip yra racionaliai naudojamos lėšos.

Siūlomame projekte (projekto punktas Nr. 5) nėra įvertinta ir atlikta jokia neigiamų pasekmių analizė.

Neigiamos pasekmės, įvertinus šiuo metu esančias centralizacijos patirtis:

1. Buhalterija neapima tik apskaitos tvarkymo funkcijas, tai taip pat ir finansų valdymas ir planavimas. Daugelis įstaigų dalyvauja tarptautiniuose projektuose. Įstaigų vadovai turi vadybinių, bet ne buhalterinių žinių, planuojant finansavimą ir atliekant su buhalterine apskaita susijusias užduotis. Tai suponuoja į neefektyvų valdymą, netikslingą lėšų panaudojimą.

2. Biudžetinės įstaigos netektų savarankiškumo. Buhalteris, kuris dirba centralizuotoje buhalterijoje funkcine forma, nėra lojalus biudžetinei įstaigai, todėl jis nebus suinteresuotas tos įstaigos optimaliu lėšų panaudojimu.

3. Centralizavus 39 įstaigas, kuriuose apskaitą tvarko 64 darbuotojai, natūralu, jog centralizuotos įstaigos darbuotojams padidės darbo krūvis, o tai sumažins efektyvų buhalterinį procesą, taigi menama nauda dėl klaidų sumažinimo, manytina, nebus įgyvendinta. Visuose procesuose vyrauja žmogiškasis faktorius, centralizavus buhalteriją, šio fakto nebus galima išvengti.

4. Duomenų prieinamumas bus sudėtingesnis. Šiai dienai vadovas, administracija ir kiti įstaigų darbuotojai visais finansiniais klausimais kreipiasi į savo buhalterijos darbuotojus, po centralizavimo visi klausimai bus išskaidomi į daugelį dažnų telefoninių skambučių ar elektroninių laiškų. Neabejotina, kad laiko sąnaudos klausimų išsprendimui bus didesnės, o centralizuota buhalterija negalės efektyviai vykdyti savo tiesioginio apskaitos darbo.

Ar tikrai pribrendo reikalas centralizuoti buhalterinę apskaitą, nes Lietuvoje iš 60 savivaldybių tik 10 savivaldybių buhalterinė apskaita centralizuota? Ar tai yra politinis sprendimas ir, Jūsų manymu, nediskutuotinas? Mes su tuo nesutinkame, nes šioje sistemoje jau buvome ir tai nepasiteisino.

Dalyvaudami rinkimuose, visi dalinote gražius pažadus. Tikėdami gražiais lozungais, balsavome už Jus. O kokio rezultato sulaukiame? Mūsų niekas neinformuoja apie būsimas mus liečiančias permainas, bandoma supriešinti su kolegomis, nes ne visas įstaigas planuojama centralizuoti. Kodėl atsiranda išimtys?

Labai tikimės dialogo, diskusijų ir atsakymų į mums kylančius klausimus, o ne skubotai priimtų sprendimų.

Esame atviri diskusijoms ir tikimės visiems racionalių sprendimų.

PRIDEDAMA. Klaipėdos r. savivaldybės biudžetinių įstaigų buhalterių, apskaitos darbuotojų, pasirašiusiųjų kreipimąsi, sąrašas su parašais, 3 lapai.