Mano Gargždai



„Romeo ir Džuljeta“: choreografas numatė kiekvieną krustelėjimą ir net žvilgsnį

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
KVMT nuotr. KVMT nuotr.

Kai pirmą kartą publikai atsivers Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ premjeros uždanga ne tik iš meilės, bet ir jaudulio smarkiau plaks publikos numylėtinių – Oleksandros Borodinos ir Romano Semenenkos širdys. Tądien jie taps žinomiausiais pasaulio įsimylėjėliais – Romeo ir Džuljeta.

 

Pavasarį „Auksiniams scenos kryžiams“ kaip geriausi metų šokėjai nominuoti baleto artistai pripažinimo sulaukė po šokio spektaklio „Faustas“ (pagal J.W. Goethe) premjeros. Neabejojama, kad sėkmę nešančia taps ir ši premjera.

Rugsėjo 17, 18, 19 dienomis Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Žvejų rūmuose pristatys Sergejaus Prokofjevo baleto „Romeo ir Džuljeta“ premjerą. Meninę spektaklio koncepciją sukūrė tarptautinė statytojų komanda: baletmeisteris Kirilas Simonovas (Rusija), muzikos vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas, scenografė ir kostiumų dailininkė Jekaterina Zlaja, šviesų dailininkas Andrius Stasiulis ir vaizdo projekcijų autorius Linartas Urniežis.

 

Pamiršti savas patirtis

Oleksandra Borodina sako, kad „Romeo ir Džuljetos“ istorija labai jausminga ir norint šį siužetą perteikti žiūrovui, būtina į ją kuo labiau pasinerti. „Žinoma, tai - tragedija, tačiau ji pasakoja ne tik apie tragišką baigtį, bet ir beprotiškai nuoširdžią bei šviesią meilę! Aš tikiu nemirtinga, niekada nesibaigiančia meile, tad šie personažai amžinai gyvens manyje“, – pasakoja baleto artistė.

Romeo partijos atlikėjas Romanas Semenenko tikina, kad šios meilės istorijos žinomumas ir padeda ją atlikėjams papasakoti scenoje, tačiau tuo pačiu ir trukdo įsijausti, nes tada jau reiktų pamiršti save. „Sudėtinga nustumti savo gyvenimiškas patirtis ir žiūrovui pasakoti tik tai, kas užkoduota meilės istorijoje. „Romeo ir Džuljeta“ pasakoja apie neprastai gilius, nuostabius jausmus, tačiau turi ir skausmingąją dalį, kuri taip pat publikai artima ir suprantama. Pagrindinės herojės Džuljetos kitoniškumas, sumanytas choroegrafo Kirilo Simonovo, šią istoriją labai praturtina ir žiūrovus tiesiog įtrauks“, – sako R.Semenenko.

Anot O.Borodinos, nuo KVMT baleto trupei teko sunki užduotis. „Turime publiką įtikinti sava Romeo ir Džuljetos versija. Privalome nustebinti ne tik žiūrovus, bet ir pačius save: tarsi ir mes tai išvydome pirmą kartą. Juk ir mano vaizduojama Džuljeta šiame šokio spektaklyje kitokia: jos santykiai su visuomene sudėtingi, ją sunku suprasti, jos nepalaiko šeima. Tačiau vienam vieninteliam žmogui ji – nepakartojama. Ir būtent jam ji dovanos visą savo meilę...“, – tikina Džuljetos partijos atlikėja.

 

Numatytas net pirštelio krustelėjimas

O.Borodina pasakoja, kad choreografas Kirilas Simonovas baleto artistus moko ne tik šokio technikos, choreografijos, bet ir padeda į kuriamus personažus pažvelgti kaip aktoriams: visapusiškai pajausti pasakojamą meilės istoriją. „K.Simonovo sukurta šokio spektaklio choreografija tokia įtaigi, kad nuo kiekvieno atliekamo judesio kūnu bėgioja šiurpuliai. Sunku patikėti, kad čia aš. Choreografas yra paruošęs net menkiausias choreografijos detales, kuriose numatytas ir pirštelio krustelėjimas, ir žvilgsnis, tad savai improvizacijai – čia nelieka vietos“,- pasakoja šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ pagrindinės partijos atlikėja.

Anot baleto artisto R.Semenenko, dirbti su šokio genijumi vadinamu choreografu K.Simonovu – neeilinė patirtis. „K.Simonovas iš kitų choreografų išsiskiria savitu stiliumi, kurį atlikti iš pirmo bandymo pavyksta ne kiekvienam baleto artistui. Ir man taip pat. Tačiau įdėjus daug darbo ir laiko, jaučiu, kad tampu vis geresnis atlikėjas. Manau, kad šis progresas, dirbant su K.Simonovu - svarbiausias. Baleto artistas sugeba prisiderinti prie kiekvieno kūrinio, choreografo ar kuriamo vaidmens. Nesvarbu kokie sudėtingi jie bebūtų. Tai mano profesija: šokiu kuo įtaigiau perduoti žiūrovui choreografo sumanymus. Manau, kad visa KVMT baleto trupė puikiai pasiruošusi ir mes tinkamai publikai papasakosime K.Simonovo „Romeo ir Džuljetos“ versiją. Tikiu, kad mums tai pavyks padaryti maksimaliai tiksliai“, – neabejoja jaunasis baleto artistas.

 

Jausmais pulsuoja net natos

Sergejaus Prokofjevo parašyta baleto „Romeo ir Džuljeta“ muzika žavi baleto artistus ir padeda įsijausti į atliekamas šokio partijas. „Ji nuostabi! Ši muzika tarsi šoka kartu. Kiekviena baleto nata tarsi pulsuoja jausmais“, – sako O. Borodina.

Romeo partijos atlikėjo R.Semenenko manymu, choreografo K.Simonovo ir kompozitoriaus S.Prokofjevo muzika puikiai dera tarpusavyje. „Žiūrovų laukia ne tik akiai, bet ir ausiai malonus reginys. Ši muzika padeda šokėjams įsijausti į vaidmenis. S.Prokofjevo muzika įkvepia visiškam atsidavimui: šokdamas pagal baleto muziką publikai atiduodi jausmų maksimumą“, – tikina jis.

 

Du skirtingi pasauliai

Oleksandra Borodina ir Roman Semenenko pavasarį tapo pagridiniais šokio spektaklio „Faustas“ herojais – Jaunuoju Faustu ir Margarita. Jų įsijautimas į šokį, nepriekaištingi judesiai sulaukė ne tik publikos pripažinimo, bet ir šalies šokio kritikų įvertinimo. Kaip geriausi metų šokėjai jie buvo nominuoti „Auksiniams scenos kryžiams“.

O.Borodina sako, kad tiek „Faustas“, tiek „Romeo ir Džuljeta“ pasakoja tragiškas meilės istorijas. „Tačiau jos visiškai skirtingos. Įsikūnyti į Džuljetą iš „Romeo ir Džuljetos“ man sunkiau nei į Margaritą iš „Fausto“. Pastaroji buvo vyresnė ir suprato kas ta meilė, žinojo ką daro. Tuo tarpu Džuljeta įsimyli pirmą kartą ir tas jausmas toks stiprus, kad ji nepajėgia pasipriešinti. Ir savo choreografija šie spektakliai labai skirtingi. Tiesiog du skirtingi pasauliai“, – tikina O.Borodina.

 

Kas ta meilė?

„Šis klausimas labai sudėtingas. Ir vieno atsakymo nėra. Meilė – kai myli besalygiškai; tai pasitikėjimas; dviejų žmonių susijungimas; tai atsiduoti ir sulaukti to paties atgal; tai supratimas be žodžių; tai gyvenimo ramstis. Meilė, man yra tai, be ko neįmanomas gyvenimas ar tiesiog gyvenimo prasmė“, – sako Džuljetos partijos atlikėja O.Borodina.

Anot R.Semenenko, meilė ir yra meilė. „Nesu toks iškalbus kaip Nyčė ar Gėtė ir nemoku gražbyliauti. Kiekvienas žmogus meilę supranta savaip. Mokėti mylėti – man labai svarbu“, – sako Romeo partijos atlikėjas.

 

Ryškūs baleto „perlai“

Romeo partiją ruošiantis Roman Semenenko pripažintas 2020 m. Muzikinio teatro „Metų atlikėju“ šokio srityje. Jis teatro baleto trupėje dirba antrą sezoną. 2020 m. rudenį baleto artistas atsiskleidė Jaunojo Fausto vaidmeniu šokio spektaklyje „Faustas“ (choreografas Robertas Bondara). Publiką jo vaidmuo sužavėjo bei privertė patikėti, kad jo faustiškoji gyvenimo drama scenoje vyksta čia ir dabar. Choreografas R. Bondara baleto artistą vadina ryškiausiu Muzikinio teatro baleto trupės jaunuoju „perlu“.

Džuljeta šokio spektaklyje tapsianti Oleksandra Borodina 2018 m. savo žinias tobulino „M&G“ tarptautinėje baleto vasaros mokykloje Drezdene. 2020 m. ji baigė Kijevo Serge’o Lifario choreografijos koledžą, baleto specialybę. Svarbiausi šokio spektaklių vaidmenys Klaipėdoje: Sokolina („Altorių šešėly“) pagal V. Mykolaičio - Putino romaną „Altorių šešėly“, Drebulė (E. Balsys „Eglė žalčių karalienė“), Klara (P. Čaikovskio „Spragtukas”). 2015 m. O. Borodina dalyvavo televiziniame projekte, kuris buvo sukurtas pagal JAV laidą „So you think you can dance“. 2016 m. užėmė 1-ąją vietą ,,Totem Dance Solo“ festivalyje, konkurse „Mysl - Potok“ bei tarptautiniame konkurse „Tanzolymp“ Vokietijoje, 2018 m. šiame konkurse užėmė 3-ąją vietą.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 127 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,