Pirmoji prekybos su galimybių pasais diena didiesiems tinklams buvo prasta – apyvartos kai kur krito net iki trečdalio. Vietoje to, pirkėjai dažniau ėjo į mažesnes parduotuves. Galimybių pasų patikros nesklandumų nesudarė, tačiau apsauginiams buvo sunki diena – jiems teko sugerti neigiamas emocijas, retais atvejais teko netgi kviesti policiją.

„Norfos“ akcininkas ir vadovas Dainius Dundulis patikina, kad įsigaliojusi prievolė tikrinti galimybių pasus kirto didelių parduotuvių apyvartoms.

„Iš tikrųjų apyvarta krito gana stipriai, ne visai per pusę, bet kai kuriose parduotuvėse ir per pusę. Bet atitinkamai, praktiškai tą pačią apyvartą surinkome per mažas parduotuves. Šiuo metu stebima tendencija, kad didelėse parduotuvėse tikriausiai turėsim nurašinėti produktus, nes, savaime suprantama, yra trumpo galiojimo produktai. O mažose parduotuvėse, faktas, kad produktų netrukus pritrūksime. Logistikos grandinė taip yra išsidėsčiusi“, – sako D. Dundulis.

Jis žeria kritiką Vyriausybei – ar tikrai norėta, kad mažos parduotuvės, kuriose lankosi asmenys be imuniteto COVID-19, taptų pavojingesnės, o didelės parduotuvės – tuščios.

Didžiausiame šalies prekybos tinkle „Maxima“ su galimybių pasu veikė 75 parduotuvės – jose rugsėjo 13 dieną pirkėjų srautai sumažėjo drastiškai – net 30 proc. Apyvarta krito 25 proc., tai reiškia, kad pirkėjų krepšelis neženkliai išaugo, informavo „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

„Tose parduotuvėse, kurios gali veikti be galimybių paso – pirkėjų sulaukėme vos 1,7 proc. daugiau. Šiose parduotuvėse stebime ir spartesnį krepšelio augimą nei iki ribojimų. Apibendrintai galime pasakyti, kad mūsų prekybos tinklo apyvarta yra kritusi ir toks faktas neramina“, – sako E. Dapkienė.

Panašios tendencijos ir kituose prekybos tinkluose – vis tik norima dar palaukti bent savaitę, kad paaiškėtų, ar tendencija ilgalaikė.

„Didžiosiose parduotuvėse, kuriose buvo tikrinamas galimybių pasas, iš tikrųjų apyvarta krito, bet augo tų mažųjų parduotuvių apyvarta, kuriose nebuvo tikrinamas galimybių pasas. Ir labiausiai augo apyvartos tose mažosiose parduotuvėse, kurios įsikūrusios šalia didžiųjų parduotuvių“, – pastebi „Iki“ prekybos tinklo komunikacijos vadovė Vaida Budrienė.

Techniškai procesas buvo sklandus ir greitas, eilės prie parduotuvių tinklų nenutyso, tačiau prekybininkai kalba apie emocinį stresą, kurį teko patirti apsaugos darbuotojams.

„Nors darbuotojai susitvarkė, bet psichologiškai yra sunku – daug yra žmonių, kurie nepatenkinti nauja tvarka. Nepaisant to, kad jie ir turi galimybių pasus, bet pareiškia savo nuomones, tai yra psichologinis spaudimas nieko dėtiems darbuotojams. Vaizdžiai tariant, jie turi suvalgyti negatyvias žmonių emocijas“, – teigė „Norfos Mažmenos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.

Anot prekybininkų, policiją teko kviesti Raseiniuose, Telšiuose, o taip pat Kauno „Akropolyje“ buvusiam Antanui Kandrotui–Celofanui.

Prekybininkai prašo tėvų neleisti paauglių į parduotuvę be dokumento ar bent jau dokumento nuotraukos telefone – apsaugos darbuotojai neturi galimybių iš veido nustatyti amžiaus.

„Norfos“ vadovas: pirkėjų tankis mažose parduotuvėse didokas

„Norfos“ vadovas D. Dundulis pastebi, kad mažose parduotuvėse ima trūkti pieno, duonos ar kitų produktų, kuriuos reikia vežti kas dieną – mat užsakymai buvo paskaičiuoti pagal ankstesnius duomenis.

„Puikiai žinome, kai tokios apyvartos būna po Kalėdų ar Naujųjų, jos būna sumažėjusios – tada to tikimės. O čia buvo neprognozuojamas dalykas. Kai iš istorijos galime pasimokyti, atitinkamai mes sumažiname ir užsakymus. O dabar į didžiąsias parduotuves važiavo standartiniai kiekiai, bet mes to nežinojome. Šiandien mes jau užsakymus mažiname ir užsakymai, kurie bus įvykdyti rytoj, jie bet kokiu atveju mažės. Bet dar ryt ryte į dideles parduotuves važiuos tikrai dideli kiekiai“, – lygino D. Dundulis.

Jam Vyriausybės sprendimas nesuprantamas.

„Šiandien tikrai mažose parduotuvėse, ne tik mūsų, bet ir kitoje rinkoje, tikrai pirkėjų tankis yra didokas. Ir, mano nuomone, taip saugumas tik žymiai labiau nukenčia. Tai ar buvo norima pasiekti šito rezultato? Dabar yra taip, kad mažosiose parduotuvėse yra netgi susigrūdimai, o didžiosiose yra tuščia. Mano nuomone, gautas visai ne tas rezultatas, kurio norėta“, – stebisi D. Dundulis.

Jis vertina, kad antradienį ši tendencija gali būti netgi dar ryškesnė: „Statistikos dar nematome, nes ją matome už visą dieną. Bet man toks jausmas, kad ta disproporcija šiandieną dar labiau didėja. Bet tai dar ne skaičiai kol kas, o nuojauta“.

Verslininkas vertina, kad ir konkurencijos sąlygos rinkoje keičiasi mažųjų naudai.

„Mūsų dienos apyvarta praktiškai išsilygino, tik turime tokį nepatogumą. Nenorėčiau minėti pavadinimų, bet tie tinklai, kurie turi daugiau didelių parduotuvių, o mažau mažų, faktas kad jiems tai bus žymiai didesnė problema. Ir manyčiau, kad tai yra konkurencijos iškreipimas“, – vertino D. Dundulis.

„Norfos Mažmenos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis papildo, kad nors darbuotojams techniškai nebuvo sudėtinga susitvarkyti su patikromis, bet neramina darbuotojų emocinės patirtys.

„Konfliktinių situacijų buvo, nes yra daug nepatenkintų dėl naujos tvarkos žmonių – ir jie tą savo nepasitenkinimą reiškia. Policijos, kiek žinau, kviesti neteko“, – kalbėjo D. Ryliškis.

Jis mano, kad apibendrinimams dar per anksti – reikėtų kad praeitų bent savaitė. Pirmadienį pirkėjų srautai ir įprastai būna mažiausi.

„Šios savaitės antroje pusėje turėtų pasirodyti nauji skeneriai, kurie skenuos galimybių pasus, ir europinį, ir lietuvišką. Tikimės, kad tai palengvins mūsų darbuotojų darbą ir pagreitins procesą. Mes susitvarkėme pirmąją dieną, toliau, tikėkimės, bus dar lengviau“, – kalbėjo „Norfos“ atstovas.

„Maxima“: greičiausia su popieriniais galimybių pasais, jei jie nesuglamžyti

„Maximos“ parduotuvėse pirmąją dieną patikros vyko sklandžiai, už tai tinklo vadovai dėkoja darbuojojams.

„Sulaukėme tik kelių atvejų – Raseiniuose ir Telšiuose – kada buvo iškviesti policijos pareigūnai. Žinoma, apsižodžiavimų pasitaikydavo dažniau, nes ne visi pirkėjai yra patenkinti nauja tvarka ir neturi ar neatsineša Galimybių pasų ar jiems prilyginamų dokumentų“, – sako E. Dapkienė.

Viena iš didžiausių problemų, kai, pavyzdžiui, žmogus nori patekti į vaistinę, esančią „Maximos“ pastate. Į vaistinę žmonės įleidžiami be galimybių paso, tačiau jei vaistinė neturi atskiro įėjimo, žmonės privalo jį turėti prieš patekdami į pastatą.

„Pasitaiko atvejų, kai žmonės yra neatsinaujinę savo galimybių paso ir turi jį atsisiųsti iš naujo. Būna ir tokių atvejų, kai žmonės sako turėję galimybių pasą telefone, bet prie patikros jo neranda arba užtrunka, kol pavyksta surasti. Tokiais atvejais padeda ir mūsų darbuotojai“, – sako E. Dapkienė.

Ji pastebi, kad pats greičiausias būdas – skenuoti būtent popierinę galimybių paso versiją, nes joje būna aiškus ir didelis QR kodas. Tačiau pasitaiko, kada popieriaus lapas būna labai sulamdytas ar sutrintas – tai apsunkina skenavimo procesą. Nepavykus nuskenuoti, darbuotojai turi teisę paprašyti asmens dokumento, įrodančio tapatybę.

„Jei galimybių pasas yra telefone, skenavimo procesą apsunkina per tamsus ekranas, per mažas QR kodas, skilęs ekranas ar ant jo užklijuota plėvelė“, – pastebėjimus dėstė E. Dapkienė.

Lankytojams neaiškumų kyla dėl kaukių dėvėjimo – jie paprastai ateina su kaukėmis, jas dėvėti rekomenduojama, tačiau būna klausimų, ar jas galima nusiimti.

„Jei žmogus ateina turėdamas vakcinacijos faktą patvirtinančius dokumentus, jis bus įleistas tiek į parduotuvę, tiek į vaistinę, kur galės galimybių pasą atsispausdinti“, – pabrėžė E. Dapkienė.

„Iki“ skaičiuoja augusias viso tinklo apyvartas, bet didžiosiose parduotuvėse ji mažėjo

Galimybių paso reikia 26-iose „Iki“ parduotuvėse.

„Pirmadienį apyvarta iš tikrųjų augo, tačiau krito čekių skaičius, lyginant su praėjusiais metais. Kas įdomiausia, augo krepšelis. Tai reiškia, kad žmonės su galimybių pasais, kai buvo tikrinami, pirko daugiau, nei būdavo įprasta tokiu laikotarpiu“, – vertino prekybos tinklo atstovė V. Budrienė.

Ji pastebi, kad žmonės rinkosi mažesnes parduotuves vietoje didžiųjų.

„Darome prielaidą, taip yra ne dėl to, kad žmonės neturi galimybių paso, ar nenori jo turėti. Taip yra galbūt dėl to, kad buvo pirma diena ir žmonės tikėjosi kokių nesklandumų, galbūt eilių, ar kažko panašaus, ko iš tiesų nebuvo. Viskas praėjo labai sklandžiai, bet galėjo psichologiniai dalykai suveikti“, – vertina V. Budrienė.

Daugiau nesklandumų „Iki“ parduotuvėse būta ryte, kuomet dažniau apsiperka senjorai.

„Kai kurie jų sakė kad nežino, kas yra galimybių pasas, sakė negirdėję apie tokį. Mūsų apsaugos darbuotojai, kadangi daugelyje parduotuvių šalia įsikūrusios arba vaistinės, arba „Lietuvos paštas“, nukreipė ten, kad atsispausdintų galimybių pasą ir jį turėtų. Tai mūsų darbuotojai ir psichologinį, ir švietėjišką darbą atliko. Bet buvo ir tokių žmonių, kurie iš principo nenori turėti galimybių paso ir atėjo išreikšti savo nuomonės. Bet tikrai ne piktai – pabandė praeiti, nepraėjo, apsisuko ir išėjo“, – apžvelgė V. Budrienė.

Dažna problema – paaugliai neturi dokumento, įrodančio, kad jų amžius yra iki 16 metų, kuomet galimybių paso nereikia.

„Kadangi dažniausiai vaikai, paaugliai nesinešioja dokumentų, tikrai buvo tokių atvejų, kai mamos skundėsi, kad vaikai buvo neįleisti į prekybos tinklus. Labai kviesčiau turėti kažkokį įrodymą, kad vaikui yra tiek metų, kiek yra. Vaikui reikėtų įdėti arba mokinio pažymėjimą, arba nufotografuoti asmens dokumentą, kad jis turėtų telefone. Tikrai ne visada apsaugos darbuotojas iš veido gali suprasti, kad vaikui nėra 16 metų“, – sako V. Budrienė.

Ji patikina, kad nei eilių, nei didesnių nesklandumų prekybos tinkle „Iki“ nekilo, pirkėjai netgi lankėsi su kaukėmis, nors jos nebebuvo privalomos.

„Rimi“: emociškai ne visada paprastos situacijos

Kad įspūdžiai ne tik teigiami, patvirtina ir „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Gabrielė Šerėnienė.

„Šis pokytis yra iššūkis ir mūsų pirkėjams, ir mūsų darbuotojams, kurie turi įsigilinti į daugelį niuansų turinčius reikalavimus bei patirti ne visada emociškai paprastas situacijas“, – teigia ji.

Įmonė gebėjo operatyviai prisitaikyti ir pasiūlyti sprendimus, užtikrinti sklandžias patikras, netgi įdiegti automatizuotus sprendimus.

Tačiau apyvartų kol kas „Rimi“ nevertina.

„Praėjus vos vienai dienai neskubame daryti apibendrinimų ir laukiame daugiau duomenų, parodančių vartotojų elgsenos pasikeitimus. Mus maloniai nustebino pirkėjų palaikymas – nors sudėtingesnių situacijų būta, vis dėlto žmonės daugeliu atvejų elgėsi geranoriškai, į parduotuves atvyko pasiruošę galimybių pasų QR kodus ar kitus tinkamus dokumentus“, – sako G. Šerėnienė.

Ji pastebi, kad neaiškumų kyla dėl užsieniečių pateikiamų dokumentų – sudėtinga juos įvertinti.

„Žinoma, taip pat daugiau dėmesio reikėjo skirti vyresnės kartos žmonėms, o pageidaujančius apsipirkti be imunizacijos – nukreipti į kitas mūsų tinklo parduotuves. Kalbant apie tai, ar verta spausdinti galimybių pasą, kad jo QR kodas skenuotųsi lengviau, pastebime, kad „Rimi“ apsaugos darbuotojų naudojama skenavimo įranga puikiai susidoroja su abiejų rūšių – ir spausdintais, ir telefone esančiais dokumentais“, – paaiškino G. Šerėnienė.