Lietuva patenka į daugiausiai alkoholio suvartojimą sumažinusių šalių penketuką, nes nuo 2015 m. iki 2019 m. alkoholinių gėrimų suvartojimą sumažino net 17 proc. Į penketuką patenka ir Estija, sumažinusi alkoholio suvartojimą 25,6 proc., Kirgizija 21,1 proc., Ukraina 17,6 proc., Rusija 11,8 proc., – skelbia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), atlikęs naujausių Pasaulio Sveikatos organizacijos duomenų analizę.

Lietuvoje 2000 – 2015 m. esminių pokyčių nebuvo, bet 2019 m. padėtis pagerėjo, ir nuo 15,4 litrų sumažėjo iki 12,8 litro gryno alkoholio vienam gyventojui. Tiesa, šis skaičius Europos šalių vidurkį vis dar viršija 35 proc.

NTAKD direktorius Renaldas Čiužas pastebi, kad mažėjantis alkoholio suvartojimas atspindi ir mažėjančią naštą sveikatos įstaigoms. 2020 m. tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų buvo nustatyta 23 456 asmenims ir tai yra 30 proc. mažiau nei 2016 m. Per tą patį laiką alkoholinių psichozių atvejų sumažėjo net 31,4 proc., 27,7 proc. – sumažėjo apsinuodijimų alkoholiu ir 9,4 proc. – priklausomybių nuo alkoholio.

Pagal PSO duomenis, Lietuvoje vyrai ir toliau suvartoja didesnį alkoholio kiekį, nei moterys. 2019 m. vienam 15 metų ir vyresniam vyrui teko 20,6 litrai absoliutaus alkoholio (18 proc. mažiau nei 2015 m.), moteriai – 6,3 (17 proc. mažiau nei 2015 m.).

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė sako, kad Lietuvos pasiekimai mažinant alkoholio suvartojimą bei neigiamas alkoholio pasekmes sveikatai, yra pasekmė sėkmingo visapusiškų alkoholio kontrolės priemonių įgyvendinimo, t. y. apmokestinimo, prieinamumo mažinimo, reklamos draudimo, galimybės įsigyti alkoholį amžiaus mažinimo ir kitų, kurios yra pasiteisinusios kaip efektyviausios.

Manytina, kad alkoholio vartojimo sumažėjimą lėmė nuosekli ir subalansuota politika šioje srityje, gyventojų sąmoningumo didėjimas, jaunimo švietimas ir prevencinė veikla. Siekiant mažinti alkoholio prieinamumą ir suvartojimą, valstybės mastu aktyvi alkoholio kontrolės politika Lietuvoje vykdoma nuo 2012 m., o dauguma dabar veikiančių apribojimų įsigaliojo tik nuo 2018 metų.

Remiantis PSO duomenimis, europiečiai dažniausiai ir daugiausiai vartojo alkoholio palyginus su kitais žemynais, tačiau pastarąjį dešimtmetį vartojimas sumažėjo. 2019 m. Europos regione vidutiniškai vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 9,5 litrai absoliutaus alkoholio, kas prilygsta 190 litrų alaus arba 80 litrų vyno.

PSO ekspertai teigia, kad alkoholio vartojimo mažėjimą lemia tokios priemonės kaip alkoholio kontrolės politika ir priklausomybių gydymo prieinamumo didinimas Valstybėse narėse, daugiausia Rytų Europos regiono dalyje.

Šaltiniai:

https://www.who.int/data/gho/data/indicators/indicator-details/GHO/total-(recorded-unrecorded)-alcohol-per-capita-(15-)-consumption

https://www.euro.who.int/en/health-topics/disease-prevention/alcohol-use/publications/2021/making-the-european-region-safer-developments-in-alcohol-control-policies,-20102019-2021