Mano Gargždai



Turizmo dieną minėjo pristatydami kuršių kostiumus ir animacinį filmą apie Gargždus

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Kuršių kostiumus pristato  kuršių istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ įkūrėjas Benas Šimkus. A. Rimkuvienės nuotr. Kuršių kostiumus pristato kuršių istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ įkūrėjas Benas Šimkus. A. Rimkuvienės nuotr.

Rugsėjo 27-ąją yra minima Pasaulinė turizmo diena, tad Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras pakvietė į šiai progai paminėti skirtą renginį. Jo metu buvo pagerbtos turizmui nusipelniusios įstaigos ar asmenys, jiems įteiktos padėkos. Gargždų „Minijos“ kino teatre susirinkusiųjų dalyvių taip pat laukė autentiškų rekonstruotų kuršių kostiumų pristatymas bei animacinio filmo apie Gargždus peržiūra.

 

Padėkos raštai – prisidedantiems prie turizmo puoselėjimo

„Šiandien mums, dirbantiems turizme – neeilinė diena, profesinė šventė“, – prisimindama, kad šiandien savo dieną mini ir socialiniai darbuotojai, sakė Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad yra panašumų tarp šių abiejų profesijų atstovų: „Mes taip pat daug bendraujame su žmonėmis, suteikiame atgaivą širdžiai, organizuodami įvairias ekskursijas, sudarydami maršrutus, sistemindami informaciją, naudingą turistams.“

D. Buivydienė pažymėjo, kad nors praėjusieji metai buvo pandeminiai, tačiau, žmonėms negalint išvykti į užsienio šalis, suklestėjo vietinis turizmas. Tai buvo juntama ir Klaipėdos rajone.

„Gyventojai dabar jau naujai atranda Lietuvą, mūsų rajoną“, – sakė D. Buivydienė, pridurdama, kad daugiau jį, deja, knieti pažinti ne patiems rajono gyventojams.

Sveikinimo žodį tardamas Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas pastebėjo, kad Klaipėdos rajoną atranda kitų savivaldybių gyventojai, kurie negaili pagyrų: „Dabar galbūt kai kurie kauniečiai ar vilniečiai pasigiria, kad buvo Karklėje ar prie Kuršių marių, Drevernoje ar Svencelėje, smagu klausytis jų įspūdžių.“

„Džiaugiuosi, kad turime daugiau maršrutų, objektų, tai – ir Turizmo informacijos centro nuopelnas. Šeštadienį atidarėme piligrimų kelio atkarpą. <...> Linkiu, kad greičiau baigtųsi pandemija, atsivertų ir daugiau galimybių, ne tik vietinis turizmas. O turizmo bitėms linkiu, kad nepritrūktų idėjų, vis kažko naujo ir naujo sugalvotumėte,“ – kalbėjo rajono vadovas.

Sveikinimo žodį susirinkusiems tarė ir mero pavaduotoja, Klaipėdos rajono turizmo tarybos pirmininkė Ligita Liutikienė.

Už bendradarbiavimą su Turizmo informacijos centru buvo įteiktos padėkos: Kretingalės seniūnijos seniūnui Žygintui Narmontui ir seniūnijos kolektyvui, taip pat Priekulės seniūnijos seniūnei Daivai Bliūdžiuvienei ir jos kolektyvui bei Karklės bendruomenės pirmininkui Arvydui Urbiui – už glaudų bendradarbiavimą, organizuojant Šv. Jokūbo kelio Lietuvoje ženklinimą.

„Prieš dvi dienas atidarėme vieną atkarpą iš 480 km Šv Jokūbo kelio. Mūsų iniciatyva šis projektas teiktas Kultūros tarybai, gautas finansavimas. Į mūsų Šv. Jokūbo kelią pakliūva trys seniūnijos: Kretingalės, Priekulės ir Agluonėnų“, – nurodė D. Buivydienė, dėkodama seniūnams už svarų indėlį, prisidedant prie techninių darbų atlikimo.

Padėkos raštai taip pat įteikti Lietuvos kultūros tyrimų instituto istorikui Egidijui Miltakiui, Gargždų kultūros centro direktorei Vaidai Skuodienei ir kolektyvui, burlaivio „Dreverna“ kapitonui Vaidotui Bliūdžiui, kuršių istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ įkūrėjui Benui Šimkui.

 

Pristatyti „Pilsots“ atkurti istoriniai kuršių rūbai

Vėliau renginyje buvo galima išvysti keturis istoriškai atkurtus kuršių kostiumus – du vyriškus ir du moteriškus, kuriuos pristatė darbą atlikusio klubo „Pilsots“ įkūrėjas B. Šimkus.

„Klaipėdos rajonas ribojasi su žinomomis keliomis kuršių žemėmis, kurias neatsitiktinai pasirinkome, siekdami atspindėti visą regioną. Pasirinkome 4-is kostiumus iš skirtingų kuršių teritorijų – Ceklio, Pilsoto, Mėguvos. Taip pat pasirinkome ir skirtingus laikmečius, 6 a., 8 a., 10 a. ir 12 a.“, – nurodė rekonstrukcijos klubo atstovas.

Jis informavo, kad kiekvienas kostiumas rekonstruotas pagal tam tikras kapinyno įkapes, archeologinė dalis, papuošalai, ginklai rekonstruoti itin tiksliai, netgi buvo rasta ir tam tikrų anksčiau archeologų padarytų klaidų.

Nors sunku pasakyti, ar tokie drabužiai ir buvo dėvimi kuršių, ar jais dažniau tik puošiami velioniai, anot B. Šimkaus, tai leidžia suprasti to laikmečio tradicijas.

Pristatydamas kiekvieną iš kostiumų jis akcentavo, kad kuršiams buvo būdingas rūbų sluoksniavimas, moterims – skaros, apgalviai, 6 a. ir 8 a. kostiumai išlaiko panašias tendencijas, paveikti skandinaviškosios kultūros.

Vėlesnio, 10 a. vidurio vyriškas kostiumas turi tam tikrų raitelio kultūros atributų, pavyzdžiui, yra botagėlis – žirgo valdymo priemonė.

„90 proc. radinių iš to laikmečio nustatomas dažiklis indigo. Mėlynžolės išgautas ekstraktas, išgautas Lietuvoje“, – apie tekstilės spalvas, mėgiamas kuršių, kalbėjo B. Šimkus.

D. Buivydienė atkreipė dėmesį, kad rekonstruojant šiuos keturis kuršių kostiumus buvo siekiama, kad jie nestovėtų spintoje, bet pasitarnautų edukacinėse programose, renginiuose ir taptų „gyva istorija“.

B. Šimkus antrino, kad su šiais kostiumais sudalyvauta jau nemažai renginių, pristatyti jie ir muziejuose, su kuriais bendradarbiauta juos rekonstruojant.

D. Buivydienė kvietė visus užsukti ir į atsinaujinusį Turizmo informacijos centrą, kur naudojant virtualius akinius galima pasivaikščioti po piliakalnius, pajusti kuršišką dvasią. Taip pat kvietė virtualiai pasimatuoti kuršiškus kostiumus, pasinaudojant specialia programėle.

 

Lietuvos kultūros tyrimų instituto istorikas Egidijus Miltakis. A. Rimkuvienės nuotr.

 

Filmukas – apie Gargždų istoriją

Renginį vainikavo 3D animuoto filmo „Kaip kūrėsi Gargždai nuo pelkių iki šių dienų“ peržiūra. Pastarasis, nors ir trunka iki 8 min., buvo kurtas apie metus laiko.

Prie jo kūrimo prisidėjęs Lietuvos kultūros tyrimų instituto istorikas Egidijus Miltakis atkreipė dėmesį, kad šiais laikais Gargždai neturi kultūrinio paveldo, net ir rašytinių šaltinių, nuotraukų, siekiant susidaryti vientisą ir detalų Gargždų istorijos vaizdą nuo seniausių laikų, išlikę mažai.

„Gargždai – iš esmės neturi privilegijos formuoti savo istorinę sąmonę, remiantis tais artefaktais, kurie yra daugelyje miestelių: seni pastatai, architektūra, paminklai ir pan. Gargždai patys turi kurti artefaktus, remiantis istorijos šaltiniais pildyti savo istoriją, ją darydami vientisą be didžiulių baltų dėmių“, – prieš filmo peržiūrą kalbėjo istorikas.

Jis pabrėžė, kad visgi Gargždai yra įdomūs istorikams, vien dėl to, kad tai 4 kultūras (kuršius, lietuvius, vokiečius ir žydus) jungiantis miestelis, be to jam unikalumą suteikia ilgą laiką buvimas paribio miestu. Esą tranzitinę savo funkciją Gargždai prarado tik nutiesus autostradą.

„Pakankamai sudėtinga istoriją sudėti į 7–8 min. filmuką, ne viską pavyko sudėti, daugiausiai einama chronologiniu principu, bet tą esmę ir ašį – paribio gyvenvietės, manyčiau, pavyko atskleisti“, – apibendrino E. Miltakis.

Filmą, anot D. Buivydienės, visi norintys gali pamatyti Turizmo informacijos centre, planuojama, kad jis bus rodomas ir rajono ugdymo įstaigose.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 196 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,