Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad COVID-19 užsikrėtę asmenys privalo laikytis nustatytų izoliacijos taisyklių. Viena iš pagrindinių taisyklių – ligonis turi būti izoliuotas nuo kitų šeimos narių. Pabrėžiame, kad ši taisyklė galioja nepriklausomai nuo to, ar šeimos nariai yra pasiskiepiję ar persirgę.
Kai šeimoje kažkas suserga COVID-19, kiti šeimos nariai paprastai yra laikomi sąlytį turėjusiais ir pagal nustatytas taisykles privalo izoliuotis. Primename, kad izoliacija netaikoma paskiepytiems ir ne seniau nei prieš 210 persirgusiems šeimos nariams (kai diagnozė buvo patvirtinta teigiamu PGR ar antigeno tyrimo rezultatu). Jeigu nuo persirgimo praėjo daugiau nei 210 dienų – tokiems asmenims rekomenduojama atlikti antikūnų tyrimą ir gavus teigiamą atsakymą – izoliacija netaikoma. Gavus neigiamą atsakymą arba neatlikus antikūnų tyrimo – būtina izoliuotis. Izoliacija po turėto sąlyčio taip pat netaikoma asmenims, turintiems tik serologinio tyrimo (antikūnų), atlikto 60 dienų laikotarpiu, teigiamą rezultatą.
Nepaisant to, kad paskiepyti ar persirgę šeimos nariai nesiizoliuoja, t. y. jie ir toliau gali vykti į darbą, ugdymo įstaigas ir pan., COVID-19 užsikrėtęs šeimos narys turi laikytis izoliacijos namuose taisyklių ir nekontaktuoti su likusiais šeimos nariais.
Pastaruoju metu daug kalbama apie išimtis, kurios suteikiamos paskiepytiems ir persirgusiems asmenims. Tačiau pabrėžiame, kad izoliacijos išimtis taikoma tik sąlytį turėjusiems asmenims, t. y. nesergantiems šeimos nariams – jie gali nesiizoliuoti, jeigu atitinka išimčiai keliamus reikalavimus.
Tačiau COVID-19 užsikrėtusiems asmenims jokios išimtys nėra taikomos – jie privalo laikytis gydytojo nurodymų ir izoliuotis tiek, kiek nurodė gydytojas. „Izoliuotis“ reiškia ne tik neiti į darbą ar mokyklą, bet ir izoliuotis nuo savo šeimos narių, net jeigu jie ir yra paskiepyti ar persirgę.
Jeigu įmanoma, COVID-19 sergantis asmuo turi būti izoliuotas atskirame bute ar name ar gerai izoliuotame kitame individualaus buto / namo aukšte ar kito tipo izoliuotose gyvenamose patalpose su atskiru sanitariniu mazgu.
Jeigu tokios galimybės nėra, o šeimos nariai, kurie gyveno kartu iki diagnozės nustatymo, sutinka, ligonis gali būti izoliuotas atskirame gerai vėdinamame kambaryje (t. y. su atidaromais langais ir sandariai uždaromomis durimis). Tokiu atveju ligonis turi apriboti judėjimą namuose ir sumažinti dalijimąsi bendra erdve, būdamas bendrose erdvėse visada dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę.
Jei yra galimybė, ligoniui rekomenduojama naudotis atskiru sanitariniu mazgu. Jeigu ligonis izoliuojasi bendrabučio tipo patalpose su atskiru sanitariniu mazgu, jam draudžiama eiti į bendras patalpas (koridorių, virtuvę ir kt.), maistą ir kitas būtinas priemones prie ligonio izoliavimosi patalpos išorinių durų turi palikti kiti asmenys. Jeigu šeimoje yra keli ligoniai, jie visi gali izoliuotis viename kambaryje.
Izoliavimo metu tame pačiame kambaryje kartu su ligoniu negali gyventi kiti sveiki asmenys, išskyrus atvejus, kai reikia slaugyti COVID-19 sergantį vaiką ar negalią turintį asmenį.
Izoliacijos taisykles nustato sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. V-352, kurį galima rasti čia.
Daugiau informacijos sąlytį turėjusiems asmenims galite rasti čia.
