Mano Gargždai



Palangos oro uosto atnaujinimo darbai juda pabaigos link: kaip modernus oro uostas tampa regiono ekonomikos varikliu?

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Lietuvos oro uostų nuotr. Lietuvos oro uostų nuotr.

Palangos oro uoste vykstanti rekonstrukcija artėja prie pabaigos, Vakarų Lietuvos regione jau netrukus keleivius ir orlaivius bus galima priimti pagal naujausius standartus atnaujintame oro uosto aerodrome. Kodėl tai svarbu ne vien Palangai, bet ir visam regionui, ir kokią įtaką sėkmingas oro uosto darbas turi regiono ekonomikai?

 

Pasak Lietuvos oro uostų generalinio direktoriaus Mariaus Gelžinio, kalbant bendrai, Lietuvoje veikiantys oro uostai tiesiogiai prisideda prie šalies ūkio vystymo – Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) duomenimis, oro uostų veikla kuria apie 2,5 proc. šalies BVP, o būtent Palangos oro uostas yra specifiškai svarbi Vakarų Lietuvos ekonomikos dalis.

„Atnaujintas Palangos oro uostas tikra nėra išimtis ir atspindi tas pačias globalias tendencijas dėl oro uostų įtakos regionų ekonominiam gyvenimui. Oro uostai visame pasaulyje sudaro galimybes lengvam ir greitam susisiekimui, jie kartu kuria atskirą ekosistemą tiesiogiai su aviacija dirbantiems verslams, yra tarsi katalizatorius vietos turizmo sektoriui, užtikrina svarbius prekybos ryšius, užsienio investicijas. Kitaip tariant, investicijos į Palangos oro uosto aerodromo atnaujinimą negali būti vertinamos kaip tik asfalto keitimas – tai yra investicijos į tolesnę regiono ekonomikos plėtrą“, – teigia oro uostų vadovas.

Skaičiuojama, kad sėkminga ir efektyvi Palangos oro uosto veikla daro įtaką (tiesiogiai ir netiesiogiai) mažiausiai keliems tūkstančiams darbo vietų minėtuose sektoriuose visame Vakarų Lietuvos regione.

M. Gelžinio teigimu, visuose trijuose Lietuvos oro uostuose esančiose kompanijose dirba apie 5000 darbuotojų. Didžioji dalis darbuotojų – oro uostų specialistai bei oro bendroves aptarnaujančių įmonių darbuotojai, tai aukštos kvalifikacijos mechanikai, inžinieriai, IT specialistai, oro navigacijos paslaugų teikėjai, antžeminio aptarnavimo personalas.

„Globalūs tyrimai rodo, kad aviacijoje viena darbo vieta sukuria keturis kartus didesnę pridėtinę vertę šalies ekonomikai, palyginti su vidutine darbo vieta kituose sektoriuose. Be to, tiek pačiuose oro uostuose, tiek jų teritorijoje veikiančiose įmonėse teikiamos paslaugos itin įvairios, o tai sudaro sąlygas įsidarbinti itin plataus profilio darbuotojams“, – sako M. Gelžinis.

 

Šalies susisiekimo galimybių oru gerinimas

Patogus pasiekiamumas oru (angl. connectivity) oro transportu yra labai svarbus rodiklis siekiant išnaudoti šalies ekonomikos augimo potencialą, nes tai leidžia pritraukti verslo investicijas ir žmogiškąjį kapitalą. Vertinant šalies oro susisiekimą, matuojami tokie duomenys kaip bendras keleivių judėjimas, tiesioginių krypčių skaičius, lėktuvų bilietų pasiūla, kelionės laikas.

Įvertinant tai, kokio dydžio yra Palangos oro uostas, dar iki užsidarymo rekonstrukcijai, krypčių skaičius šiame oro uoste stabiliai augo. Tikėtina, kad keleivinei aviacijai sparčiai atsigaunant, po rekonstrukcijos maršrutų toliau daugės.

„Pasiekiamumas oro transportu rodo, kaip gerai valstybė ir konkretūs oro uostai yra sujungti su kitais pasaulio miestais bei strategiškai svarbiais oro uostais. To naudos spektras – itin platus. Patogus susisiekimas sutrumpina kelionių lėktuvu laiką ir suteikia įmonėms prieigą prie platesnės rinkos. Geresnis susisiekimas transporto priemonėmis leidžia investicijoms ir žmogiškam kapitalui laisviau judėti per sienas, taip pagerinant investicijų grąžą“, – sako M. Gelžinis.

Skaičiuojama, kad per ateinančius keliolika metų oro transporto paklausa kasmet vidutiniškai didės 3 proc. per metus. Labai tikėtina, kad ir Lietuvos keliautojų tarpe paklausa augs panašiu arba net greitesniu tempu, tai, ekspertų teigimu, leidžia prognozuoti ir tolesnį aviacijos sektoriaus įtakos vietos ekonomikai augimą.

„Pastarasis dešimtmetis aviacijai buvo tikras aukso amžius, kur augimas buvo stebimas kiekvienais metais. Nors pandemija sudavė skaudų smūgį ir sulėtino augimo tempą - šiuo metu matome itin aktyvų atsigavimo laikotarpį, kuriam norime tinkamai paruošti Palangos oro uosto infrastruktūrą“, – teigia Lietuvos oro uostų vadovas M. Gelžinis.

Rugsėjo pradžioje prasidėjusios Palangos oro uosto rekonstrukcijos metu bus atliktas kilimo ir tūpimo tako dangos remontas, atnaujintos perono ir riedėjimo tako dangos, įrengti modernūs ir efektyvesni technologiniai sprendimai, kurie leis ne tik taupyti energinius kaštus, bet ir sudarys sąlygas veiklą vykdyti aplinkai draugiškesniais būdais.

„Neabejotina, kad moderni infrastruktūra ilguoju laikotarpiu sustiprins Palangos oro uosto pozicijas regiono ekonomikos kontekste, sudarys dar palankesnes sąlygas verslų veiklai, pagerins lėktuvų aptarnavimą bei keleivių patirtį, o mums kaip oro uostus valdančiai organizacijai labai svarbu ir tai, kad atnaujinta infrastruktūra užtikrins naujausius aviacijos saugumo reikalavimus“, – sako M. Gelžinis.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 99 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,