Mano Gargždai



Netrukus Lietuvoje ir vėl suksime laiką: šios praktikos atsisakymą blokuoja kelios ES valstybės

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Asociatyvi Pixabay nuotr. Asociatyvi Pixabay nuotr.

Lietuvoje ir vėl bus sukamas laikas. Nors ir tikėtasi, kad greitai sulauksime sprendimo to daugiau nebedaryti, tačiau iki šiol šis klausimas lieka neišspręstas. Paskutinę spalio dieną sugrįžime prie vadinamojo žiemos laiko.

 

Jau prieš kelerius metus Europos komisija (EK) pažadėjo, kad 2021 m. šios praktikos bus atsisakyta. Ji nusprendė visoje Europos Sąjungoje (ES) laiko sukiojimo atsisakyti, tačiau to nepavyko įgyvendinti, mat ES valstybėms nepavyko rasti vieningo sutarimo.

Lieka nebeaišku, kada laiko sukiojimo pavyks atsisakyti, to nebežino ir pati EK. Žiemos laikas Lietuvoje prasideda paskutinį spalio sekmadienį 2 val. Lietuvos laiku, laikrodžio rodyklės sukamos vieną valandą atgal. Žiemos metu Lietuva yra antroje laiko juostoje (UTC+2 val.) ir 2021 metais toks laikas įvedamas spalio 31 d. 02:00 val.

Priminsime, kad idėja priderinti kėlimosi valandas prie to, kada pradeda švisti, dar XVIII a. kilo amerikiečių išradėjui Bendžaminui Franklinui. Satyriniame laiške „The Journal of Paris“ redaktoriui jis teigė, kad ankstesnis kėlimasis vasarą leis sunaudoti mažiau žvakių ir buvo apskaičiavęs, kiek būtų galima dėl to sutaupyti.

Rimčiau tokią idėją 1895 m. pasiūlė Naujosios Zelandijos entomologas ir astronomas Džordžas Hadsonas. Jis siūlė Velingtono filosofijos draugijai sukioti laikrodžius kiekvieną pavasarį, nes norėjo turėti daugiau dienos šviesos rinkti ir tirti vabzdžiams.

Šis pasiūlymas buvo sulaukęs rimtų svarstymų 1907 m., kai britas Viljamas Viletas pasiūlė Jungtinei Karalystei taip taupyti energiją, tačiau taip ir nebuvo priimtas. Situaciją pakeitė prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas, kai kariaujanti Vokietija norėjo taupyti energijos išteklius, todėl pirmoji pradėjo sukioti laiką.

Šis sprendimas pasiteisino, jos pėdomis pasekė ir kitos Vakarų valstybės. Lietuvoje laikas pradėtas vėl sukioti nuo 2003 m., tačiau perėjimas prie vadinamojo žiemos laiko pykdo daugelį lietuvių, mat jie nori labiau pasimėgauti ilgesniais ir šviesesniais vakarais po dienos darbų.

 

Kompromiso nerado

Europos parlamento biuro Lietuvoje administratorius žiniasklaidai Dovaidas Pabiržis komentavo, kad laiko sukiojimo direktyva būtų pakeista, kaip ir kitų ES teisės aktų atveju, reikia Europos Komisijos pasiūlymo, Europos Parlamento ir ES Tarybos pozicijų patvirtinimo, tuomet derybų, kompromiso, ir kompromiso patvirtinimo tiek iš Parlamento, tiek iš ES Tarybos pusės.

„Šiuo konkrečiu atveju Europos Komisija pateikė pasiūlymą 2018 m., Europos Parlamentas patvirtino savo poziciją 2019 m. ir siūlė paskutinį kartą laikrodžius persukti 2021 m. Tačiau ES Taryba, t. y. ES šalių vyriausybės, nepasiekė kompromiso šiuo klausimu iki šiol ir nepateikė savo bendros pozicijos, ties tuo šis klausimas ir yra įstrigęs. Kiek žinau, pokyčiams prieštarauja grupė valstybių, tarp jų Vokietija, tačiau daugiau šiuo klausimu galėtų pakomentuoti Lietuvos Užsienio reikalų ministerija ar Susisiekimo ministerija, kurių atstovai dalyvauja Tarybos posėdžiuose. Europos Parlamentas iš savo pusės sprendimą yra priėmęs“, – teigė jis.

Vis dėlto pridūrė, kad lieka neaišku, kada bus sugrįžta prie šio klausimo, nes tai priklauso nuo sutarimo ES Taryboje.

 

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 230 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,