Klaipėdos rajono biudžetinėse įstaigose – pokyčių vajus, darbus palieka ilgamečiai vadovaujamose pozicijose dirbę asmenys. Sausio 4-oji buvo paskutinė darbo diena ir ilgametei bibliotekos darbuotojai (dirbo skirtingose pozicijose nuo 1988 m.), J. Lankučio viešosios bibliotekos pavaduotojai, daugiau nei metus ėjusiai šios įstaigos laikinos vadovės pareigas, Dianai Ciparienei. Moteris portalui mano-gargzdai.lt atvirai sutiko pasidalinti mintimis, kodėl visą gyvenimą pašventusi bibliotekai, nusprendė priimti tokį žingsnį.

Negailėjo kritikos

Nuo rugsėjo mėnesio vidurio J. Lankučio viešoji biblioteka turi naują vadovę – pareigas užėmė konkursą laimėjusi Indra Tamašauskienė. Nuo 2020 metų gegužės iki šių metų rugsėjo įstaigos direktorės pareigas laikinai užėmusi D. Ciparienė atvira – jai buvo sunku prisitaikyti prie naujo vadovo atėjimo, kitokio požiūrio ir vadovavimo stiliaus.

„Atėjo laikas, turbūt, ateina nauja vadybininkų karta, kurie gali eiti į bet kurią instituciją vadovauti, turi tam tikrų įrankių, o aš – kultūrininkas iki „kaulų smegenų“. Turbūt tas laikmetis toks – kad man kultūra svarbu, o kažkam svarbu vadybiniai dalykai: personalas, biudžetas ir kiti. Nesakau, kad man, kaip vadovui, kol dirbau, buvo nesvarbu, bet prioritetai buvo kiti“, – į klausimą, kodėl nusprendė palikti užimamas pareigas atsakinėjo ilgametė įstaigos darbuotoja.

Ji prisipažino, kad apsisprendimui įtakos turėjo ir daugiau dalykų.

„Matau labai didelį politikų kišimąsi į pavaldžių jiems institucijų darbą. <...> Biblioteka iš esmės buvo sukurta vartotojų poreikių tenkinimui. Juk ši institucija įkurta ne dėl to, kad patiktų valdžiai ir kažkam įtiktų. Nesakau, kad nereikia įgyvendinti strategijų, kurias esame sutarę, bet nereikia tik ten atsigręžus veidu žiūrėti. <...> Dabar toks įspūdis susidaro, kad atėjau ir turiu teisę pasakyti įstaigai, kaip ji turi gyvuoti“, – kritikos Savivaldybės vadovams negailėjo darbą palikusi D. Ciparienė.

Mato daug neteisingų sprendimų

Pašnekovės teigimu, pastaraisiais metais ne vienas priimtas valdžios sprendimas buvo abejotinas. Pavyzdžiui, buhalterijos centralizavimas: „Priėmė skubotą sprendimą, juk visi, ir kitų kultūros įstaigų vadovai šaukė, kad be buhalterių negalime.“

Nors, pasak D. Ciparienės, strategijoje numatyta, kad įstaigos pritrauktų papildomus finansavimo šaltinius, tačiau, neturint buhalterio pačioje įstaigoje užveriamos durys ir įvairioms projektinėms veikloms, ir lėšų pritraukimui, mat dažnai tokios būna konkursų sąlygos.

„Yra tokia profesija „buhalteris“ – tam sukurta, kad skaičiuotų. Kodėl dabar bibliotekininkas turi pasivadinti „dokumentų valdytoju“ ir dirbti buhalterio darbą?“, – nesuprato valdžios priimamo sprendimo buvusi J. Lankučio viešosios bibliotekos pavaduotoja, pridurdama, kad pastaroji dažnai neįsiklauso į sprendimus įgyvendinančių žmonių nuomonę.

Ji teigė, kad ir bibliotekos filialų uždarymas ir bibliobuso įsigijimas – regionų žlugdymas.

„Varėnos rajone, kur nedaug žmonių, miškai, sutinku dėl bibliobuso, galima atvažiuoti retsykiais pas žmogų, kurį sunku pasiekti, o Klaipėdos rajone gyventojų per metus padaugėjo apie 2 tūkst. ir jie perka bibliobusą. Ketvergiuose kuo greičiau atidarykite filialo skyrių, Trušeliuose judinkite statybas, kad atsirastų. Uždarinėja Daukšaičių filialą, kur dėl kelių žmonių neatitinka to skaičiaus – 700“, – kritikos pažėrė D. Ciparienė, apgailestaudama, kad paslaugos tolsta nuo gyventojų, nors deklaruojama, kad turėtų būti priešingai.

Jos manymu, vietos valdžia taupo tikrai ne ten, kur reikia.

„Skaičiuoja grašius, kiek kainuoja biblioteką išlaikyti, bet 100 tūkst. jau yra šiukšlinėje – labai dideli finansai skiriami projektams, kurie po to nugesinami, o už juos sumokėta iš mūsų mokėtojų pinigų“, – poziciją išdėstė buvusi bibliotekos darbuotoja.

D. Ciparienė apgailestavo, kad ir tam tikri struktūriniai pokyčiai Savivaldybėje, sujungiant kultūros, sveikatos ir socialinės politikos sritis į vieną skyrių taip pat nebuvo teisingi ir situacija pasikeitė tik dabar, vėl atskyrus Kultūros skyrių. Deja, nepripažįstama, kad tai buvo klaida.

„Kiek kultūros centrų rajone neturi vadovų, išeina žmonės, nes atlyginimai šiame sektoriuje nėra adekvatūs. Kultūros darbuotojams reikia išmonės, iškalbos, žinių, technologijų valdymo gebėjimų, mokėti dirbti ne tik su žmogiškaisiais ištekliais, bet ir su situacija. O dar ir pandemija – kiek streso, kai reikia jos metu suvaldyti renginius“, – apie nelengvą kultūrininkų darbą kalbėjo pašnekovė.

Su naująja J. Lankučio viešosios bibliotekos vadove I. Tamašauskiene atsisveikinimo dieną. D. Ciparienei įteikti Klaipėdos rajono savivaldybės mero Broniaus Markausko padėkos raštas už ilgametį atsakingą ir nuoširdų darbą bei J. Lankučio viešosios bibliotekos padėka už ilgametį darbą ir aktyvią bibliotekinę veiklą. Bibliotekos nuotr.

Siekė kelti bibliotekininko profesijos prestižą

„Mano tikslas buvo, kad bibliotekininko profesija būtų vertinama, o juk vadindavo bibliotekininkes visaip – ir knygų žiurkėmis, ir kioskininkėmis. Dabar, kai po užsienį pavažinėjome, matėme, kokia pagarba yra bibliotekoms ir šiai profesijai. Ten supranta, kad tai yra informacijos lobių saugotojai. Žmonės gal daug nemato, ką mes veikiame – aprašyti knygą, sukataloguoti, sutvarkyti, kad turėtų lentyninį indeksą, tikslią savo vietą, ją rastų kitas skaitytojas, ji būtų laiku grąžinta. Tai nematomi darbai“, – darbo virtuvę detalizavo D. Ciparienė.

Pokalbininkė pastebėjo, kad dažnai iš kaimo bibliotekininkių pasijuokiama, pasakoma, kad joms trūksta kompetencijų, tačiau, tokiems kritikams ji atrėžia, kad patys eitų ir pabandytų šį darbą dirbti: „Žmogų iš kaimo pirkios reikia prikviesti prie tos šviesos, knygos, laikraščio, kad domėtųsi, eitų į rinkimus, būtų aktyvus. Kas jį užaugina? Kuri institucija be mokyklos? Mūsų kaimo bibliotekininkės – ir psichologės, ir mamos, ir globėjos.“

Likusiems dirbti kolegoms ji dėkojo už bendradarbiavimą, įvairių idėjų ir projektų įgyvendinimą.

„Labai svarbu, kad išlaikytų savigarbą, savivertę“, – bibliotekininkams linkėjo buvusi vadovė.

Kokie ateities planai?

Moteris prisipažino, kad kol kas kito darbo neturi, tačiau dar pati nenusprendė, kuria profesine kryptimi norėtų žengti.

„Turiu pasiūlymų, todėl kad kultūrinės sferos laukas yra labai platus. Turiu pomėgių, žemaitiškumas prie manęs prisiglaudęs, literatūriniai dalykai – niekur nuo to nepabėgsi. Man renginį suorganizuoti, jį vesti nėra sudėtinga. Turiu ir gido pažymėjimą, galiu ir žemaitiškai vesti ekskursijas“, – apie ateities planus svarstė pašnekovė.

Ji pripažino, kad sprendimas po tiek metų palikti biblioteką emociškai tikrai nebuvo lengvas, reikėjo tam subręsti.

Sausio 4 d. D. Ciparienei buvo paskutinė darbo J. Lankučio viešojoje bibliotekoje diena. Bibliotekos nuotr.