Mano Gargždai



Gyvenimas Lietuvoje sparčiai artėja prie Vakarų Europos lygio: artimiausiais metais pažangą lems 4 veiksniai

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Asociatyvi Pixabay.com nuotr. Asociatyvi Pixabay.com nuotr.

Ekonominė veikla ir gerovė Lietuvoje 2020 metais pasiekė 87 proc. Europos Sąjungos šalių vidurkio. Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad dar niekada nesame gyvenę taip gerai, o artimiausiu metu progresas priklausys nuo keturių dalykų: pandemijos sukeltų pokyčių, demografinių tendencijų, geopolitinio neapibrėžtumo ir infliacijos.

 

Gruodžio pabaigoje Statistikos departamento paskelbti duomenys rodo, kad 2020 metais perkamosios galios standartais apskaičiuotas realus bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui Lietuvoje sudarė 26 tūkst., o tai yra 87 proc. Europos Sąjungos vidurkio. Palyginimui, Latvijoje rodiklis siekė 70 proc., Lenkijoje – 76 proc., Estijoje – 84 proc.

Iš 27 ES valstybių narių žemiausias indeksas 2020 metais buvo Bulgarijoje ir sudarė 55 proc., aukščiausias – Liuksemburge ir sudarė 263 proc. Įdomu, kad žemesnį nei Lietuvos rodiklį turėjo tokios valstybės, kaip Ispanija, Portugalija, Graikija. Kita vertus, iki Nepriklausomybės pradžioje išsvajoto Švedijos lygio (123 proc.) dar toloka. Kaip pastebi Statistikos departamentas, vienam gyventojui tenkanti BVP realioji apimtis Liuksemburge gerokai viršija ES 27 šalių vidurkį iš dalies dėl to, kad didelę užimtų gyventojų dalį sudaro darbuotojai, kiekvieną dieną atvykstantys į darbą Liuksemburge iš kitų šalių. Jie sukuria BVP, tačiau BVP vienam gyventojui apskaičiuojamas nuolatiniams šalies gyventojams.

Dar paaiškinama, kad perkamosios galios standartas, tai – bendras dirbtinės valiutos vienetas, naudojamas ES suvestiniams ekonominiams apimties rodikliams išreikšti, siekiant erdvinius palyginimus atlikti taip, kad būtų pašalinti šalių kainų lygių skirtumai.

 

Taip gerai dar nebuvo

Vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas Ž. Mauricas sakė, kad dabartinis atotrūkis tarp Lietuvos ir Vakarų Europos dar niekada nebuvo toks mažas.

„Esu analizavęs ir labai senos, maždaug 600 metų, istorijos duomenis. Žinoma, ten paklaida didelė, bet realiai šiuo metu esame labiausiai priartėję prie Vakarų Europos. Kartais sakome, kad grįžtame į Vakarus, bet mes anksčiau nelabai esame buvę ten. Vis tiek esame tokie labiau prie Rytų Europos, o tai skurdesnis regionas. Dabar artėjame labai sparčiai Vakarų Europos link“, – sakė jis.

Pašnekovas pastebėjo, kad analizuojami 2020-ųjų – krizės metų duomenys. „Mūsų ekonomika visiškai nesmuko, o Ispanijos smuko labai smarkiai – dėl turizmo sektoriaus ir pan. Matyt, ispanai turėtų atsikovoti vietą virš mūsų. Kalbant apie Portugaliją ir Graikiją, taip, galima konstatuoti, kad esame juos pralenkę ne tik pagal perkamosios galios paritetą, bet ir pagal nominalų BVP. Net ir pagal darbo užmokestį į rankas esame aplenkę bent jau Graikiją tai tikrai. Nebesame skurdžiausias regionas“, – sakė jis.

 

Tikslas 2030-iesiems

Ž. Maurico vertinimu, nemaža tikimybė, kad ES vidurkį (100 proc.) Lietuva pasieks 2030 metais.

„Tai priklausys ir nuo kitų šalių judėjimo į priekį. Tai lenktynės, kuriose daugelis stengiasi judėti į priekį. Dabartiniai pokyčiai dėl nuotolinio darbo Lietuvai nėra į gerą. Pavyzdžiui, Pietų Europos šalys labai aktyviai vilioja talentus į savo valstybes dėl švelnesnio klimato, daug lietuvių matome Kanarų salose, iš kur darbas tampa savotiška „nauja norma“. Kitas iššūkis – demografiniai pokyčiai. Taip, 2020 metais migracijos balansas buvo teigiamas, bet 2021-aisiais turbūt vėl bus neigiamas (bent jau Lietuvos piliečių)“, – svarstė jis.

Trečiasis ekonomisto įvardintas veiksnys – augantis geopolitinis neapibrėžtumas.

„Tai gali turėti neigiamą poveikį. Reikia tikėtis, kad sulauksime paramos, bet tai priklausys nuo Jungtinių Amerikos Valstijų. Nevyniokime žodžių į vatą. Jei bus kaip su Pietų Korėja, Japonija – tos šalys suklestėjo ekonomiškai, nežiūrint to, kad buvo ką tik po karo. Pavyzdžiui, Pietų Korėja oficialiai vis dar kariauja su Šiaurės Korėja, nors paskelbtos formalios paliaubos. JAV paramos ir dėmesio nesulaukiančioms šalims sekasi sunkiau. Dabar daug dėmesio skiriama Kinijai. Klausimas, kiek jo sulauksime Lietuvoje. Aišku, bandome jo gauti, manau, tai gera strategija, bet klausimas, kiek efektyvi ji bus“, – sakė jis.

Galiausiai Ž. Mauricas dėmesį atkreipė į infliacijos klausimą.

„Žinoma, dar yra burbulų užpūtimas. Nekilnojamojo turto kainos auga sparčiau nei ES ir kitose Baltijos šalyse, infliacija irgi auga. Tikrai šie metai yra kritiniai. Jei pūsime toliau, galime turėti iššūkių. Kitose šalyse atlyginimai tiek neauga“, – pastebėjo jis.

 

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Dabar svetainėje 271 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,