Mano Gargždai



Algų mokėjimas tik pavedimu: bankų „maitinimas“ ar puikus būdas šešėliui mažinti?

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Asociatyvi Pixabay.com nuotr. Asociatyvi Pixabay.com nuotr.

Nuo Naujųjų metų įsigaliojo prievolė – visi su darbo santykiais susiję mokėjimai turi būti išmokami tik į darbuotojo mokėjimo sąskaitas. Tai reiškia, kad darbdaviai nebegali darbuotojams algų išmokėti grynaisiais. Šis klausimas itin aktualus regionų verslams, mat čia dar įprasta už viską atsiskaityti grynaisiais pinigais. Smulkieji verslininkai sako, kad dėl naujos tvarkos gyventojams ir verslui kils daug nepatogumų, pirmiausia dėl bankomatų trūkumo. Tačiau iki liepos planuojama išplėsti jų tinklą visoje Lietuvoje.

 

Negaus algos, kol nepateiks banko sąskaitos

Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentė Daiva Čibirienė laidoje „Delfi tema“ pažymėjo, kad nauja tvarka siekiama šešėlines algas pradėti mokėti oficialiai, tačiau ji teigia mananti, kad to nepavyks padaryti.

„Ji tikrai šešėlinių algų iš šešėlio neištrauks. Tik apsunkins mažam verslui, kuris turėjo daug grynųjų pinigų, algų išmokėjimą. Jiems bus sunkiau dirbti. Kalbu apie periferiją, nes Vilniuje ir kituose didmiesčiuose, manau, apie 90 proc. įmonių iš viso neturi grynųjų ir viską moka per banką. Tačiau kalbant apie kaimus ir mažesnius rajonus, ten tikrai „vaikšto“ grynieji, nes ten brangus atsiskaitymas kortelėmis. Pirmiausia galbūt reikėjo išspręsti tokio atsiskaitymo klausimą – kodėl verslas jo nesirenka, o po to įvesti prievartos mechanizmą, kai darbuotojas nebegali pasirinkti, kaip norėtų gauti algą: grynais ar pavedimu, nes yra griežtas nurodymas tik į banko sąskaitą. Jis nebegali pasakyti, kad dalį algos pervestų į vaiko, žmonos ar mamos sąskaitą“, – sako auditorių ir buhalterių atstovė.

Ji akcentuoja, kad jei darbuotojas nepateiks banko sąskaitos numerio, darbdavys negalės jam mokėti algos. Nemokės tol, kol nepateiks sąskaitos numerio.

„Dabar, kai į banką gali patekti tik užsirašęs, ir jeigu tu gyveni kaime, kuriame artimiausias bankas yra už 20 kilometrų, neturi automobilio, o viešasis transportas nėra taip lengvai pasiekiamas, gali būti sudėtinga“, – apie galimus sunkumus gyventojams kalba pašnekovė.

 

Problema – bankomatų trūkumas

Jurbarko krašto verslininkų sąjungos vadovas Vidas Šukys sutinka, kad šis klausimas itin aktualus regionų gyventojams ir verslams. Anot jo, viena iš pagrindinių problemų regionuose – bankomatų ir kortelių skaitytuvų aparatų trūkumas.

„Jurbarke su bankomatais viskas tvarkoje, bet, tarkime, Viešvilė, Smalininkai – 20 kilometrų nuo Jurbarko, Juodaičiai – 50 kilometrų, ten tikrai nėra bankomatų. Be to, ne visos mažesnės parduotuvės turi banko kortelių atsiskaitymo terminalus. Reikėtų paanalizuoti, kiek regionuose, nutolusiuose labiau nuo jų centrų, smulkiojo verslo struktūrų turi tokias atsiskaitymo galimybes. Pradedant nuo batų taisyklos, parduotuvės, kirpyklos, kavinės. Gyvendamas Juodaičiuose, mūsų rajono pakraštyje, turėsiu važiuoti į artimiausią bankomatą, kuris bus Kaune, Jurbarke ar Raseiniuose, kad išsiimčiau pinigus. Tada išsiimsiu visus pinigus kiek jų turiu“, – sako V. Šukys.

 

Planuoja įrengti papildomų 100 bankomatų

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) praėjusių metų trečiojo ketvirčio duomenimis, atsiskaitymų kortele už pirkinius apyvarta, lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2020-aisiais, išaugo 16 proc., verslo naudojamų mokėjimo skaitytuvų skaičius šalyje tuo pačiu metu išaugo 7 proc. iki beveik 67 tūkst. vienetų. Pasak LBA prezidentės Eivilės Čipkutės, tai rodo, kad Lietuvoje kasmet auga atsiskaitymų negrynaisiais pinigais populiarumas ir apyvarta.

Be to, planuojama, kad papildomi bankomatai iki kitų metų vidurio bus įrengti 100 šalies gyvenamųjų vietovių, kuriose bankomatų ar kitokių grynųjų pinigų išdavimo vietų šiuo metu nėra. Tad, įgyvendinus memorandumą, miestų ir miestelių, kuriuose yra pinigų išgryninimo vietų, skaičius išaugs dvigubai: nuo dabartinio 91 padidės iki 191.

Anot E. Čipkutės, grynųjų pinigų prieigos taškų plėtra sutelkta į vietoves, kuriose gyvena iki 4 tūkst. gyventojų. Įgyvendinus memorandumą, ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų grynųjų pinigų išgryninimo vieta (bankomatas ar kita bankomatui lygiavertė vieta) bus pasiekiama iki 10 km atstumu nuo gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos, arba 99 proc. gyventojų – iki 20 km atstumu.

 

Tiek nepakaks

Reaguodamas į bankomatų tinklo plėtrą regionuose Jurbarko verslininkų atstovas sako, kad kai kuriems rajono gyventojams vis tiek iki artimiausio bankomato teks nuvykti mažiausiai 10 kilometrų.

„Smalininkai nuo Jurbarko – nutolę 10 km, Viešvilė nuo Smalininkų irgi 10 km, o nuo Jurbarko – 20 km. Smalininkuose ir Viešvilėje tikrai niekas nestatys po bankomatą. Vadinasi, žmogus turės važiuoti iš vienos vietos į kitą arba Jurbarką, kad išsigrynintų pinigus. Tai – sąnaudos degalams, transportui. Niekas neskaičiuoja žmonių pinigų. Žmogus važiuos 20–50 km., mokės už degalus ir dar bankui, kad pasiimtų savo algą“, – pažymi V. Šukys.

 

Ką daryti, kai užblokuos sąskaitą?

Pašnekovas turi ir daugiau pastebėjimų dėl naujosios tvarkos.

„Ką mačiau iš žmonių atsiliepimų apie šią tvarką, jie klausia: „Kodėl turiu savo pinigus dabar būtinai nešti per banką? Ir kažkas turi priverstinai liepti atsidaryti banko sąskaitą, kurioje bus pinigai. Gal aš juos noriu laikyti kažkur kitur, tai – mano uždirbti pinigai.“ Manau, kad valstybė peržengia ribą, kišdamasi į darbuotojo ir darbdavio santykius, susijusius su atlyginimų išmokėjimu. Kitas dalykas – žmonės nori disponuoti dalį savo pinigų grynaisiais, matome eiles prie bankomatų šalia parduotuvių. Žmonės išsiima grynųjų ir jais atsiskaito už prekes. Sunku pasakyti, kodėl: gal nepasitiki, bijo ar pan. Kaip vaikui duoti kišenpinigių į mokyklą? Ar nuvažiuoti į turgų nusipirkti bulvių, lašinių? Visiems kortelių atsiskaitymo aparatūrų nepristatysime. Jį sudėtinga gauti ir jis nemažai kainuoja“, – komentuoja verslininkas.

Anot jo, problemų su algų išmokėjimu gali kilti ir tuomet, kai netikėtai bankas užblokuoja sąskaitą. Taip yra buvę ir pačiam verslininkui, prie Jurbarko turinčiam parduotuvę.

„Pats grynuosius inkasuoju į banką, nes kitą dieną reikia sumokėti darbuotojui. Ir, tarkime, iškyla problemų su VMI ar „Sodra“ ir užblokuoja mano sąskaitą. Mano atveju buvo blokuota sąskaita banke, nes kažkas bandė prisijungti. Kaip tada tokiu atveju daryt? Tai – perlenkta lazda“, – mano jis.

 

Įžvelgia bankų protegavimą

Be kita ko, naują tvarką jis vadina ir bankų protegavimu, mat už suteiktas paslaugas sumokami ir mokesčiai.

„Iš banko imant pinigus ar juos pervedant, mes paliekame pinigų ir bankui. Kitaip tariant, priverstinai jį finansuojame. Žmonės klausia, kodėl jie privalo „maitinti“ banką. Žmogus yra priverstas finansuoti bankinę struktūrą. Bankai dar nuo šių metų didina paslaugų mokesčius. Turėtų susidomėti ir Konkurencijos taryba ar kitos institucijos, kurios stebi bankinę sferą“, – pažymi V. Šukys.

Pašnekovas mano, kad nurodymas nemokėti atlyginimo darbuotojams tol, kol jie nepateiks banko sąskaitos, yra prievartos mechanizmas: „Šiuo keliu einame prie prievartinio reguliavimo. Bet tai juk mano uždirbti pinigai, turiu turėti teisę pasirinkti kaip juos gauti.“

Maža to, kaip skelbė Valstybinė darbo inspekcija, antstoliams taps lengviau išieškoti skolas ir iš skolininkų. O tokių regionuose – nemažai.

„Jeigu žmogus turi skolų – tegul antstoliai dirba, jie gali areštuoti turtą. Kodėl būtinai per banką turi ieškoti skolų? Tai tada valstybė dirba ne žmonėms, o antstoliams ir bankams, kad būtų patogiau išieškoti skolų iš žmonių ir daugiau iš jų paimti“, – atkreipia dėmesį Jurbarko verslininkų atstovas.

 

Mano, kad atsiras daugiau sukčiavimo būdų

V. Šukys taip pat nemano, kad nauja atlyginimų mokėjimo tvarka netrukdo šešėliui toliau plisti arba netgi labiau išaugti – kas iki Naujųjų algą gaudavo legaliai grynaisiais, šiemet jau gali prašyti išmokėti nelegaliai.

„Šis dalykas užsiimti šešėliu visiškai netrukdo. Jei kažkas mokėjo vokeliuose, jie tikrai pavedimais nemokėjo algų. Ir toliau taip bus: 100 eurų į kišenę, 100 eurų į sąskaitą. Arba gali išaugti šešėlis. Atsiras naujų sukčiavimo būdų“, – sako jis.

„Valstybė grasina žmogui, Konstitucija jį turi ginti. Gali čia kilti Konstituciniame teisme klausimas, ar tai nepažeidžia žmogaus teisių, kaip gauti atlyginimą už darbą“, – priduria pašnekovas.

 

Mažeikiai problemų nemato

Tačiau ne visi regionų verslai mato problemų dėl naujos algų mokėjimo tvarkos. Štai Mažeikių verslininkų asociacijos direktorės Sandros Jarockytės-Aleksejevienės teigimu, Mažeikiuose jau seniai su darbuotojais atsiskaitoma tik pavedimais.

„Mažeikiai dėl to nemato jokio streso ir neturi prieštaravimų. Turime 47 narius, jų klausėme, ar susidursite su problemomis. Gal yra keletas logistikos įmonių, bet jos reikalus sprendžia per kitą logistikos asociaciją. Tai ten yra tokių dalykų, kad jie turi atsiskaityti grynaisiais, pravažiuojant tam tikrus postus ir t. t. Gal sunkiau tiems, kas dirba su individualia veikla, kas turguose stovi, močiutės – jų gaila, bet mūsų verslininkų tai neliečia, jokių paslėptų „juodų“ pinigų nėra“, – teigia ji.

Anot pašnekovės, rajono gyventojams galbūt teks privažiuoti prie bankomatų, norint išsigryninti algas, bet mieste esą jų pasiekiamumas pakankamas.

 

Kur galima išsigryninti pinigus?

LBA prezidentė atkreipia dėmesį, kad galimybė išsiimti iš sąskaitos grynųjų Lietuvoje šiuo metu užtikrinama keliais būdais: tai ir bankomatai, ir „Perlo“ terminalai, ir grynųjų išdavimas prekybos tinklų kasose.

Šiuo metu šalyje veikia per 1000 bankomatų, daugiau kaip 2200 „Perlo“ terminalų, grynųjų pinigų išdavimo paslauga teikiama ir bankų partnerių „Maxima“, „Iki“, „Rimi“, „Šilas“ bei kitų parduotuvių kasose bei „Narvesen“, „Lietuvos spaudos“ kioskuose, iš viso – apie 4000 taškų.

Kaip jau minėta, iki liepos 1 d. Lietuvoje bus įrengta 100 papildomų bankomatų. Tikslus naujųjų bankomatų vietų sąrašas bus paskelbtas tiekėjui – bendrovei „Worldline Lietuva“ – šiose vietovėse atlikus infrastruktūros plėtros galimybių vertinimą. Naujų bankomatų vietų sąrašas bus publikuotas interneto svetainėje bankomatas.lt. Dabartinį Lietuvoje veikiančių bankomatų žemėlapį galite pamatyti čia. Visų memorandumą pasirašiusių finansų rinkos dalyvių klientai iš visų naujų bankomatų galės išsigryninti pinigų tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir iš savo banko bankomatų. Bankomatai bus aiškiai pažymėti memorandume dalyvaujančių rinkos dalyvių logotipais.

 

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 337 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,