Genėjimas nėra toks paprastas užsiėmimas, kaip atrodo daugeliui, nes klaidos gali vytis keletą metų.

Profesionalus sodininkas Gediminas Cijūnaitis pasakoja apie tai, ko negalima daryti sode net jei labai niežti rankas.

G. Cijūnaitis sako, jog genint žemaūges, ar pusiau žemaūges obelis ir kriaušes reikia laikytis paprastos taisyklės – stiebas, vadinamasis lyderis, turi būti tiesus ir pririštas prie atramos, o šakos horizontalios. Tada nesvarbu kiek bus obuolių, bet šakos nelūš, skirtingai nei išsišakojusios ar vadinamieji „dvišakiai“. Vertikalias šakas reikia iškarpyti, kaip ir vadinamuosius vilkūglius.

Jei medelis išgenėtas neteisingai matome vaizdą, kai vidury vejos auga medelis ir šalia jo prismaigstyta įvairių atramų.

„Kapitaliai medžio išgenėti vienu ypu negalima. Jei sodas buvo apleistas, negenėtas keletą metų, negalima to ištaisyti per vienerius metus, nes ypatingai aktyviai pradės augti vilkūgliai. Kalbant apie laiką, aktyviausiai obelys ir kriaušės genimos kovą ir ne taip aktyviai vidurvasarį, kada tiesiog iškerpamos šakos, kurios auga vertikaliai į viršų. Pavasarį galima genėti iki žydėjimo pradžios“, – aiškina ekspertas ir pabrėžia, kad žemaūgiai sodai, jei teisingai prižiūrimi, vaisius veda kiekvienais metais. Jei genima klaidingai, „pramečiuos“ kaip ir senoviniai sodai.

Jei šakos kerpamos sekatoriumi iki 1 cm skersmens, jų niekuo nereikia užtepti. Jei šakos didesnės ir pjaunamos pjūklu, jas reikėtų užtepti.

G. Cijūnaitis sako, kad didžiausia klaida kai iškarpomos vaisinės šakelės, ant kurių auga vaisiai. Taip padarius augalas tik trečiais metais grįš į normalią derėjimo būseną.

„Jei kalbėsime apie trešnes ir slyvas, jas genėti reikia suvalgius derlių – rudenį. Reikia laiku pašalinti šakas, kurios provokuoja augalą stiebtis į viršų“, – aiškina G. Cijūnaitis.