Mano Gargždai



Klimatologas dr. Donatas Valiukas papasakojo, kuo ypatingas šis kovas ir kokio likusio pavasario laukti

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Žilvino Lazausko, Delfi nuotr. Žilvino Lazausko, Delfi nuotr.

Kovas – pirmasis pavasario mėnuo. Šiemet jis džiugina itin geru oru ir šviesiomis, sausomis dienomis. Bet ar to paties galime tikėtis ir iš likusių dviejų pavasario mėnesių? Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas papasakojo, ką rodo kovo mėnuo ir ar tokie šilti orai džiugins ir likusį pavasarį.

 

Neįprastas mėnuo

Dr. D. Valiukas sako, kad kovas yra šiltesnis nei įprastai.

„Mes lyginame su įprastinėmis klimato sąlygomis, vidutinėmis reikšmėmis – koks įprastai pas mus vidurkis, koks tas mėnuo turėtų būti. Imamas 1991–2020 metų vidurkis ir žiūrima, ar yra šilčiau, ar šalčiau. Vidutinė kovo temperatūra yra 0,9 laipsnio, taigi šis kovas galime tikėtis bus šiltesnis nei būna įprastai“, – teigė jis.

Anot jo, taip ir buvo numatyta. Kitas šio kovo mėnesio bruožas – sausi, be lietaus orai. „Iš tikrųjų trūksta drėgmės. Jau ilgai laikosi didelis anticiklonas ir labai didelės slėgio reikšmės, kurios būna pakankamai retai. Labai didelis slėgis, sausas mėnuo su šiltomis dienomis, bet dar šaltomis naktimis“, – kovą apibūdina jis.

Dr. D. Valiukas kalba, kad vertinant bendrai, kovas yra šiltesnis nei įprastai, o įvertinus orus keturias savaites į priekį, panašios tendencijos turėtų išlikti: ir toliau bus šiek tiek šilčiau nei įprasta tokiam metui.

„Tokios didelės anomalijos nuokrypio gal ir nebus, bet tendencija išlieka, kad ir toliau bus šiek tiek šilčiau nei įprastai. Žinoma, taip sausa visada nebus, taigi laukiama, kad bus šiek tiek drėgniau. Žiūrėti dienos ir nakties temperatūrą toliau nei savaitė nėra prasminga, nes visas pavasaris yra per ilgas laikotarpis, kad būtų galima tiksliai prognozuoti. Patikimiausios prognozės būna iki savaitės laiko“, – paaiškina jis.

 

Bus įvairesnių orų

Dr. D. Valiukas tikina, kad vertinant pagal dabartinį laikotarpį, yra šilčiau, bet taip visą pavasarį tikrai nebus, turėtume sulaukti temperatūrų svyravimų.

„Ir 10 laipsnių šilumos dienomis nebus, nes vis tik dar yra kovo mėnuo. Pavyzdžiui, sausis ir vasaris buvo kur kas šiltesni nei įprastai, o gruodis – šaltesnis. Taigi, daug šaltesnis gruodis, paskui bendrai imant žiema jau yra šilta. Taip yra, nes vykstant klimato kaitai labiausiai temperatūrų pokyčiai pajuntami žiemos ir ankstyvo pavasario mėnesiais. Anksčiau buvo įprasta kovo viduryje dar turėti sniego, dabar praktiškai retai taip ir bebūna. Anksčiau sniego būdavo iki balandžio. Pavasario potvyniai upėse prasidėdavo vėlyvą pavasarį, o dabar pavasarinių upių potvyniai jau būna žiemą“, – apie orų pokyčius sako klimatologas.

Anot jo, šilčiausia temperatūra kovą užfiksuota 30 mėnesio dieną Kybartuose 1968 m. Ji siekė 21,8 laipsnius šilumos. O štai šalčiausia kovo mėnesį vyravusi temperatūra buvo 1964 m. kovo 8 dieną Varėnoje. Tuomet sulaukta 37,5 laipsnių šalčio.

„Taigi dabar kokia buvo temperatūra – 14, 15 laipsnių šilumos – tikrai buvo arti rekordo ir buvo pakankamai šilta kaip šiam mėnesiui. Tik tiek, kad šaltos dar naktys. Kovo mėnesio vidutinė temperatūra yra 0,9 laipsnio. Šilčiausia vidutinė temperatūra kovą buvo 2007 m. Ji siekė 5 laipsnius. Pavyzdžiui, pernai vidutinė kovo temperatūra buvo 1,6 laipsnio. Šalčiausia vidutinė kovo temperatūra buvo 1987 m. ir 1963 m. Ji siekė 5,3 laipsnius šalčio“, – sako klimatologas.

 

Skelbia didžiausią tikimybę

Pašnekovas pasakoja, kad orų prognozės – sudėtingas dalykas.

„Kokia bus temperatūra nustatyti padeda prognoziniai modeliai, atliekami milžiniški skaičiavimai. Tokias galimybes ir resursus skaičiuoti turi keletas didžiųjų pasaulinių klimato centrų, nes tai labai dideli kiekiai duomenų.

Sudarant prognozes reikalinga informacija labai iš daug ko: imama jūros paviršiaus temperatūra, temperatūra jos skirtinguose gyliuose, atmosferos aukštis ir pan. Praktiškai iš viso Žemės paviršiaus. Paskui prognozuojama didžiausia tikimybė kaip judės ciklonai, anticiklonai. Ir iš kur. Taigi ta prognozė, kad, pavyzdžiui, bus vienu laipsniu šilčiau, tai yra didžiausia tikimybė. Kodėl ne visada tai pasitvirtina? Nes ne visada didžiausia tikimybė laimi“, – aiškina dr. D. Valiukas, paklaustas, kodėl kartais orai nustebina.

„Jei yra 80 proc. tikimybė, kad bus šilčiau nei įprastai, vadinasi, lieka koks 20 proc., kad bus vėsiau. Spėjimai visada pasako, ko labiausiai tikimasi, tai yra, didžiausią tikimybę“, – priduria klimatologas.

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 422 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,