Mano Gargždai



Kremavimo ABC: ką turi žinoti kiekvienas

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Lietuvos krematoriumo nuotr. Lietuvos krematoriumo nuotr.

Kremavimo paslaugas Lietuvoje renkasi vis daugiau žmonių, toks atsisveikinimo su artimuoju būdas vertinamas kaip labiau estetiškas ir ekologiškas, mažiau skausmo sukeliantis procesas. Jorūnė Jurkevičienė, „Lietuvos krematoriumo“ atstovė, dalinasi patarimais, į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis kremavimą, ir kokių klausimų dažniausiai sulaukia krematoriumo darbuotojai.

 

Apklausos rodo, kad kremavimas yra priimtinas 78 proc. Lietuvos gyventojų. Vienintelio šalyje veikiančio kremavimo paslaugas teikiančio „Lietuvos krematoriumo“ duomenys rodo, kad pernai buvo kremuoti 10 478 Lietuvoje mirę asmenys, 87 proc. kremavimų (9081) atlikta „Lietuvos krematoriume“. Palyginimui, 2020 m. buvo kremuoti 8257 Lietuvoje mirę asmenys, „Lietuvos krematoriume“ per šį laikotarpį buvo atlikti 7365 kremavimai.

 

Koks turi būti karstas

J. Jurkevičienė pasakoja, kad artimiesiems išreiškus valią kremuoti velionio palaikus, apie tai dažniausiai kalbamasi su atsisveikinimo ceremonija besirūpinančiais laidojimo namais, daugiau informacijos gali suteikti ir krematoriumo specialistai. Artimieji gali rinktis, ar patys nori dalyvauti atsisveikinimo procese.

Velionio kūną į krematoriumą dažniausiai atveža laidojimo namų automobilis.

„Dažniausiai palaikai atvyksta karste, kuriame bus kremuojami, tačiau esant poreikiui karstą galime pasiūlyti vietoje. Kremavimo procesui tinka bet kuris karstas, svarbu, kad jo matmenys neviršytų leistinos išmatavimų normos, o bendras karsto ir palaikų svoris neviršytų 210 kg. Kremavimui gaminami ir specialūs nelakuoti, natūralios medžiagos karstai, kurie kartais būna net be dangčio, tačiau tinka ir įprastas karstas. Bet kokiu atveju, kremavimui patartina rinktis kuo natūralesnės medienos karstą, geriau vengti įvairiausių puošmenų, pavyzdžiui – gintarų ar akmenų. Kremavimą įmanoma atlikti ir be karsto, tačiau tam taip pat reikia papildomai pasiruošti, tokie atvejai – išskirtiniai ir labai reti“, – detalizuoja pašnekovė.

Pasak. J Jurkevičienės, pasitaiko atvejų, kuomet klientai nori sentimentaliai išlydėti artimąjį ir teiraujasi, ar į karstą galima įdėti asmenių daiktų.

„Tokia praktika gana dažna, tačiau patariama apsiriboti mažomis smulkmenomis, kurios nesunkiai degtų. Kitu atveju sunkiai degantys daiktai gali sutrikdyti kremavimo procesą“, – paaiškina specialistė.

 

Kaip vyksta kremavimas

Kremavimo procesas nuo palaikų įkėlimo į įrenginį iki kapsulės ar urnos su pelenais atidavimo trunka 2,5–3 valandas, jį sudaro keli etapai. Pirmiausia, krematoriumo specialistai paruošia karstą – jį patalpina ant įkėlimo mechanizmo prie kremavimo įrenginio vartų, nuima metalines rankenas. Vėliau atidaromi kremavimo įrenginio vartai ir kūnas keliauja į vidų. Prasidėjus kremavimui, pirmiausia sudega karstas, o praėjus 15–20 minučių liepsna apima velionio kūną.

 

Kur dedami palaikai

Velionio palaikai yra atvėsinami ir supilami į standartinę nerūdijančio plieno ar ekologišką kapsulę, kurios dydis parenkamas atsižvelgiant į velionio ūgį bei svorį. Kapsulė dedama į urną.

„Jeigu kapsulė netelpa į išsirinktą urną, tuomet kremuoti palaikai į ją supilami tiesiogiai, tada urna sandariai užklijuojama“, – patikslina pašnekovė.

Į kiekvieną kapsulę įdedamas pagal velionio asmens duomenis dokumentuotas kremavimo identifikacinis žetonas. Artimieji taip pat gauna kremavimo pažymą su velionio duomenimis bei minėtu kremacijos identifikaciniu numeriu.

„Lietuvos krematoriume“ atliekamas pagarbus ritualinis kremavimas reiškia, kad su velioniu elgiamasi pagarbiai atsižvelgiant į jo tradicijas, valią ir nuostatas. Kremavimo įrenginys užtikrina, kad kiekviename kremacijos etape, būtų tik vieno velionio palaikai. Kremavimo procesą mes filmuojame, jeigu artimieji pageidauja, šiuo įrašu galime pasidalinti, išduodame, visus reikiamus dokumentus ir garantijas”, – vardija pašnekovė.

Lietuvos krematoriumo nuotr.

 

Jeigu stinga informacijos

J. Jurkevičienė sako, kad artimiesiems neretai kyla klausimas, ar kremuoti nėra pigiau Lenkijoje.

„Šiais metais kainos padidėjo ir Lenkijoje, todėl skirtumas tampa menkas. Lietuvoje paslauga brangesnė dėl aplinkosauginių reikalavimų skirtumo šalyse – Lietuvoje galima naudoti tik itin kokybiškai į orą išmetamas medžiagas valančią įrangą, kuri kainuoja beveik tiek pat, kiek pati kremavimo linija. Lenkijoje šie reikalavimai yra mažesni, tokia įranga nemontuojama, todėl krematoriumai šioje šalyje stipriai teršia aplinką. Turint omenyje, kad nuo Lietuvos iki artimiausio Suvalkų krematoriumo – itin mažas atstumas, šie teršalai neabejotinai pasiekia ir Lietuvą“, – teigia J. Jurkevičienė.

Pašnekovė skaičiuoja, kad kainos tiesiogiai priklauso nuo laidojimo paslaugas teikiančios įmonės. Pavyzdžiui, kremavimo kaina kartu su transportavimo į krematoriumą Kėdainiuose ir atgal iš Kaune esančių „Rekviem“ atsisveikinimo namų kainuoja 541 Eur. Jeigu kremavimas atliekamas Lenkijoje, šios išlaidos sudarys 500 Eur.

„Vis dėlto, ši kaina – orientacinė, įmonės remiasi skirtinga kainodara“, – pabrėžia J. Jurkevičienė.

Nors kremavimo paslaugos populiarėja, dalis žmonių krematoriumą vis dar įsivaizduoja kaip niūrų, bauginantį dūmuose paskendusį pastatą. Anot J. Jurkevičienės, tokią nuomonę žmonės susidaro dėl informacijos stygiaus.

„Visus, kam kyla klausimų ar abejonių, mielai konsultuoja ilgametę patirtį turintys krematoriumo darbuotojai. Kėdainiuose esančiame krematoriume galima apsilankyti, apžiūrėti aplinką. Čia taip pat dažnai rengiamos šalies menininkų darbų parodos, kurias apžiūrėti gali ne vien velionius į paskutinę kelionę atlydintys artimieji, bet ir visi norintieji“, – mitą sklaido pašnekovė.

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 326 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,