Daugiausia skundų, pranešimų ir paklausimų psichologinio smurto klausimais Valstybinė darbo inspekcija (toliau – VDI) gauna iš darbuotojų, dirbančių asmens sveikatos priežiūros, švietimo bei socialinių paslaugų teikimo įstaigose/ organizacijose.

Dėl to š. m. balandžio – rugsėjo mėnesiais VDI organizuos ir vykdys neplaninius patikrinimus, kurių tikslas yra įvertinti, kaip sveikatos priežiūros įstaigose vykdoma psichologinio smurto darbe prevencija.

„Sveikatos priežiūros sektoriaus teikiamos paslaugos yra sudėtingos, reikalauja ypatingo jautrumo, atidaus dėmesio pacientams, nuolatos atitikti taikomus medicinos normų reikalavimus ir darbuotojai jaučia ypatingai didelę įtampą. Dėl to kolektyvuose kyla nemažai konfliktų, kurie, jeigu nesprendžiami, gali pasireikšti ir psichologiniu smurtu darbe, tęstiniu darbuotojo ignoravimu, atskyrimu nuo kolektyvo, nepalankių darbo sąlygų sudarymu. Sveikatos priežiūros įstaigų vadovams norime priminti apie jų atsakomybę užtikrinti tinkamą psichosocialinę aplinką darbuotojams“, – sako VDI psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja Liudmila Mironovienė.

Prieš pradėdama neplaninius patikrinimus VD parengė metodines rekomendacijas, kuriomis siūloma vadovautis darbdaviams, siekiant įgyvendinti psichologinio smurto darbo aplinkoje prevenciją.

Metodinės rekomendacijas psichologinio smurto darbe prevencijai užtikrinti galite rasti paspaudę nuorodą: http://www.vdi.lt/AtmUploads/PREVENCIJA.pdf

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina visuotinai pripažintą žmogaus teisę į asmens neliečiamumą, asmens orumo ginimą bei draudimą žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis), bei teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 30 straipsnio 1 dalis darbdaviui nustato prievolę – sukurti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas ar jų grupė nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį.

Paminėtina, kad darbdavys, įgyvendindamas DK 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą pareigą, privalo ne tik vykdyti nustatytų psichosocialinių profesinės rizikos veiksnių stebėseną, bet ir įgyvendinti darbo pobūdį atitinkančias prevencines organizacines ir technines priemones nustatytai profesinei rizikai šalinti ir (ar) sumažinti bei imtis visų būtinų priemonių psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijai užtikrinti ir pagalbai asmenims, patyrusiems psichologinį smurtą darbo aplinkoje, suteikti. Didelis dėmesys turi būti teikiamas numatytų prevencijos priemonių įgyvendinimo kontrolei ir jų veiksmingumui.