Mano Gargždai



Neigiamas migracijos balansas: aštuonis mėnesius išvyksta daugiau lietuvių, nei grįžta

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Asociatyvi Pexels.com nuotr. Asociatyvi Pexels.com nuotr.

Lietuva jau skaičiuoja aštuntą mėnesį iš eilės, kai iš šalies išvyksta daugiau piliečių, nei į ją atvyksta. Lietuvių gretoms vėl tuštėjant ekonomistai sako, kad mūsų šaliai reikia strategijos, mat neigiamas migracijos balansas ateityje gali pridaryti dar rimtesnių problemų. Pasak jų, turėtų būti imamasi tam tikrų priemonių.

 

Išvyksta daugiau nei atvyksta

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas pasakojo, kad kalbant apie emigracijos tendencijas matyti, jog ji smarkiai mažėjo prasidėjus pandemijai, tačiau vėliau, ligos atvejų bangai atslūgus, vėl pradėjo augti, o tam įtakos turėjo atsidariusi Europa, kurioje buvo gausu darbo pasiūlymų.

„Lietuva taip pat buvo karantine, buvo užsidariusi, kas žmones skatino išvykti“, – sakė ekonomistas.

Naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad Lietuvos piliečių migracijos balansas jau kuris laikas ir toliau išlieka neigiamas, o tendencijos, kai iš Lietuvos išvyksta daugiau tautiečių, nei atvyksta, fiksuojamos jau nuo 2021-ųjų rugsėjo, kas reiškia, kad tęsiasi jau 8 mėnesius iš eilės.

2021-ųjų rugsėjį Lietuvos piliečių migracijos balansas sudarė -342 asmenis, spalį -286, o lapkritį ir gruodį mažėjo iki -74 ir -36 asmenų, tačiau 2022-ųjų sausį vėl ėmė reikšmingai kilti.

Būtent pirmą Naujųjų metų mėnesį iš šalies daugiau išvyko nei parvyko 769 lietuviais, o vasarį šis skaičius siekė 832 žmones.

Pastaruoju metu vienas didžiausių neigiamų migracijos balansų buvo fiksuotas būtent kovą. Tada iš šalies daugiau išvyko nei parvyko 925 asmenimis. Tai buvo vienas didžiausių neigiamų balansų nuo pat 2019-ųjų rugsėjo, kai neigiamas migracijos balansas siekė -973.

Patys naujausi Statistikos departamento duomenys rodo, kad migracijos balansas balandį ir toliau išlieka neigiamas. Būtent praėjusį mėnesį į šalies išvyko 2343 lietuviai, kai tuo tarpu atvyko 1711 žmonės. Tai reiškia, kad vėl buvo fiksuotas neigiamas balansas, kuris siekė -632 asmenis.

„Galima sakyti, kad einame į riebų minusą, nes jei minus 600 kas mėnesį, per metus jau išeina 7–8 tūkst.

O šį balandį pirmą kartą fiksuotas ir neigiamas 12 mėn. vidurkio balansas, kuris sudaro -20 gyventojų“, – įspėjo ekonomistas.

 

 

Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad jei žiūrėtume į bendrą migracijos balansą, kuriame būtų skaičiuojami ne tik Lietuvos piliečiai, tai keistų situaciją, mat šiuo metu į šalį atvykstant ukrainiečiams bei asmenims iš aplinkinių šalių skaičiai atrodytų geriau, tačiau tai, pasak jo, neturėtų mūsų guosti.

„Šiandien ši situacija net užglaisto mūsų minusą, bet tas srautas gali būti ne visą laiką. Jeigu Ukrainą pradedama atstatyti ir dauguma grįžta ten, mes liekame su savo Lietuvos piliečių neigiamu balansu“, – sakė jis.

 

Įtakos turi keli dalykai

Pasak ekonomisto, šiandien daugiausia įtakos tam, kad vis daugiau žmonių išvyksta iš Lietuvos, turi keletas dalykų. Vienas jų, kaip teigė, yra panaikinti karantino ribojimai Vakarų Europos šalyse.

„Kitas dalykas, atsigavo ir darbo rinkos, taip pat sumažėjo imigrantų srautas iš trečiųjų šalių į ES, o tai reiškia, kad susirasti darbą užsienyje, ypatingai, Skandinavijos šalyse, dabar dar lengviau.

Taip pat poveikį daro ir būstų kainų kilimas Lietuvoje, ypač, jaunimui.

Ir dar vienas dalykas, prisidedantis prie lietuvių išvykimo – darbo per nuotolį išpopuliarėjimas. Kanarų salose dabar tokia lietuvių bendruomenė, kad, tikriausiai, kaip kadaise būdavo Londone“, – sakė Ž. Mauricas bei pridūrė manantis, kad į Pietų šalis lietuvių srautas ateityje tik augs.

Kaip tikino, siekiant išvengti dar didesnių emigracijos skaičių, Lietuvai reikia strategijos.

„Reikia ruoštis. Jeigu mes plauksime pasroviui, turėsime vis didėjančią emigraciją, tai yra didžiausias iššūkis.

Arba mes turime tapti mažų mokesčių šalimi, kad prisivilioti žmones ir paskatinti juos likti čia, arba turime gerinti gyvenimo kokybę, infrastruktūrą.

Mačiau dabar 500 mln. Eur buvo duoti būstų renovacijai, dideli pinigai skirti elektros kainų kompensacijai. Mano manymu, geriau būtų sumažinę GPM, kad didėtų atlyginimai.

Siekiant sumažinti būsto kainas turėtume didinti konkurenciją, leisti statybas, mažinti biurokratines kliūtis. Jeigu nieko nedarysime, gerai nebus. Žmonės išvyks dirbti ten, kur geresnis klimatas, kur mažesni mokesčiai“, – sakė Ž. Mauricas.

 

Mokesčius kai kam siūlo didinti

Ekonomistas ir VU profesorius Romas Lazutka teigė, kad, jo manymu, neigiamam migracijos balansui įtakos turi tai, kad užsienyje šiandien jau yra nemaža dalis mūsų tautiečių.

„Kadangi mūsų jau nemažai išvykusių, manyčiau, kad bendrai tas judėjimas šiandien yra lengvesnis, nėra taip sudėtinga išvykti. Tai – ilgalaikis procesas, suaugę vaikai pasiima tėvus ir panašiai. Dabar deklaruoti išvykimą yra naudinga dėl privalomo sveikatos draudimo, todėl žmonės fiksuoja važiavimą.

Visgi manau, kad kol kas tai nėra masinė tendencija. Anksčiau būdavo, kad vos ne kasdien emigruoja po lėktuvą“, – svarstė jis.

R. Lazutka kalbėdamas apie Ž. Maurico siūlymą, jog Lietuva turėtų tapti mažų mokesčių šalimi, teigė su ja nesutinkantis.

„Pasakius A, reikia sakyti ir B, nes jei mokesčiai bus mažinami, valstybė surinks mažiau pajamų į biudžetą, o viešoji infrastruktūra bus dar prastesnė negu yra, o tai dabar gali būti priežastimi, kodėl žmonės išvyksta.

Kas iš to, kad gausi didesnį atlyginimą, jei dar daugiau turėsi išleisti korepetitoriams, nes yra išsikerojusi alternatyvi švietimo sistema“, – sakė jis ir dar kartą pabrėžė pajamų į biudžetą surinkimo svarbą.

„O kam ir kokius tuos mokesčius mažinti? Jei darbo, tai aš manau, kad uždirbantiems daugiau nei vidutinį atlyginimą mokesčiai turėtų būti kaip tik radikaliai keliami“, – teigė jis ir kalbėjo apie galimus GPM pakeitimus priklausomai nuo uždirbamo atlyginimo.

„Turime gyvulių ūkį ir apie tai kalbame jau 20 metų, todėl čia reikia išravėti lengvatas ir skirtumus, nors kai kam tai būtų mokesčių padidinimas.

Tikrai nereikia mokesčių didinti visuotinai, reikia prie to prieiti selektyviai“, – sakė R. Lazutka.

 

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 116 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,