Mano Gargždai



Sukrečianti literatūra, liudijanti apie praeito amžiaus siaubus

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Įmonės nuotr. Įmonės nuotr.

Siaubingi praeito amžiaus įvykiai, tokie kaip Holokaustas, trėmimai ar Antrasis pasaulinis karas, paliko ryškią žymę visų gyvenimuose. Net ir praėjus nemažai laiko po ištikusių tragedijų, yra būtina išsaugoti prisiminimus ir juos perduoti ateinančioms kartoms. Norint geriau pažinti to meto realybę, knygos tampa svarbiu šaltiniu – jos aprašo žiaurias karo patirtis ir prisideda prie istorinės tiesos atkūrimo.

 

Danutė Gailienė – „Ką jie mums padarė“

Šis kūrinys atiduoda pagarbą žuvusiems bei pripažįsta lietuvių kančias miškuose, tremtyje, kalėjimuose ir kitur. Profesorė Danutė Gailienė yra puikiai žinoma dėl pasiekimų psichologinio skausmo ir savižudybių tyrimų srityse, tačiau neseniai ji atkreipė dėmesį į didesnio masto problemas. Taip gimė išsami mokslinė knyga „Ką jie mums padarė“.

Veikale aptariama visos tautos trauma: numatomi ilgalaikiai padariniai, papasakojamas tarptautinis kontekstas bei atskleidžiami patys naujausi tyrimai. XX a. Lietuvą sukrėtęs režimas sužalojo ne tik individus, bet ir ištisas šeimas. Informatyvioje knygoje autorė pasakoja, kaip visuomenę veikia traumuojanti patirtis, kas padeda nepalūžti ir kodėl yra būtina apie šiuos prisiminimus kalbėti.

 

Antonio Iturbe – „Mažiausia pasaulio biblioteka“

„Mažiausia pasaulio biblioteka“ yra istorija, paremta tikra Aušvico kalinės Ditos Kraus patirtimi. Tai sukrečiantis pasakojimas apie keturiolikmetę merginą, kuri rizikavo savo gyvybe, kad išsaugotų knygų magiją Holokausto metu. Vos pasirodęs romanas tapo tarptautiniu bestseleriu ir yra išleistas 30-yje šalių.

Ditai su šeima tenka prisitaikyti prie nuolatinio siaubo – gyvenimo stovykloje. Kai žydų lyderis paprašo jos pasirūpinti 8 brangiais tomais, kuriuos kaliniams pavyko slapta atgabenti į stovyklą, mergina sutinka. Taip Dita tampa Aušvico bibliotekininke. Tačiau ji greitai supranta, kad taip įsivėlė į milžinišką pavojų... Dita perduoda svarbią pamoką – nepasiduoda ir niekada nepraranda noro gyventi bei skaityti.

 

Juozas Urbšys – „Lietuva lemtingaisiais 1939-1940 metais. Atsiminimai“

Juozas Urbšys – diplomatas, karininkas, kultūros veikėjas. Jo atsiminimai atskleidžia reikšmingiausius 1939–1940 m. mūsų šalies istorijos momentus: nuo nacistinės Vokietijos ultimatumo dėl Klaipėdos iki Sovietų Sąjungos okupacijos. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras paliko itin vertingą Adolfo Hitlerio ir Josifo Stalino režimų nusikaltimų liudijimą. 

Dainuojančios revoliucijos metais pirmą kartą išleisti atsiminimai ne tik sugriovė sovietų propagandą apie savanorišką Lietuvos įstojimą į SSRS, bet ir padėjo visuomenei patikėti artėjančia nepriklausomybe. Ši knyga patenka į istoriškai Lietuvai reikšmingiausių XX a. memuarų sąrašą. 

Beje, naujausias „Lietuva lemtingaisiais 1939-1940 metais. Atsiminimai” leidimas papildytas amžininkų prisiminimais, komentarais, moksliniais tyrimais, vaizdais bei rašytiniais šaltiniais. Knygoje pirmą kartą publikuojamos seniausio žinomo atsiminimų teksto, paties autoriaus pavadinto „Susitikimai su Stalinu ir Molotovu“, ištraukos.

 

Ruta Sepetys – „Tarp pilkų debesų“

Lietuvių kilmės amerikietės Rutos Sepetys romanas „Tarp pilkų debesų“ sulaukė visuotinio pripažinimo. Jis yra New York Times“ bestseleris, išverstas į daugiau nei 27 kalbas, ir net Italijoje įtrauktas į mokykloms rekomenduotinų knygų sąrašą. 

Istorija nukelia į 1941-uosius metus. Penkiolikametė Lina ruošiasi dailės studijoms, tačiau vieną naktį į namus įsiveržia slaptoji sovietų policija ir visos svajonės sudūžta... Lina su motina ir broliu ištremiama į Sibirą, o jos tėtis pasiunčiamas mirti kalėjime. 

Mergina bando narsiai atlaikyti visus iššūkius bei prisiekia įamžinti savo šeimos narių ir daugybės kitų panašaus likimo asmenų kančias piešiniuose ir aprašymuose. Lina kuria ir siunčia meninius pranešimus tikėdamasi, kad šie pasieks tėtį. Nepalaužiama viltis, stiprybė ir meilė palaiko Liną bei jos šeimą siaubingame tremtinių gyvenime. 

 

Heather Morris – „Aušvico tatuiruotojas“ ir „Cilkos kelias“

„Aušvico tatuiruotojas“ (vaga.lt/ausvico-tatuiruotojas) ir „Cilkos kelias“ – tai Naujojoje Zelandijoje gimusios autorės Heather Morris parašyta dviejų dalių istorija apie Leilą Sokolovą ir Cilką Klein, išgyvenusius Antrojo pasaulinio karo žiaurumus. 

Pirmoji knyga buvo išleista prieš kelerius metus ir iškart šoktelėjo į bestselerių sąrašų viršūnes. Ilgą laiką nutylėjęs savo istoriją, 2003 m. Leilas Sokolovas nusprendė atsiverti H. Morris ir atskleisti sukrečiantį pasakojimą apie Holokausto patirtį. Romanas sulaukė didelės sėkmės ir buvo išverstas į daugiau nei 40 užsienio kalbų. Tai sukrečiantis, bet vilties teikiantis pasakojimas apie koncentracijos stovyklos Tätowierer (iš vok. k. „tatuiruotojas“), kuris tūkstančiams kalinių ant rankų ištatuiravo numerius, tapusius vienu iš ryškiausių Holokausto simbolių, išgyvenimus. Ši knyga taip pat yra liudijimas apie meilės ir žmogiškumo ištvermę pačiomis žiauriausiomis sąlygomis.

Po kurio laiko autorė išleido tęsinį „Cilkos kelias“ (vaga.lt/cilkos-kelias), kuriame pasakojama apie drąsiausią Leilo Sokolovo pažinotą asmenį – Cilką Klein, jauną merginą, kurios gyvenime netrūko sunkumų. Išgyvenusi Aušvico koncentracijos stovyklą, ji buvo apkaltinta kolaboravimu su naciais ir ištremta į Sibirą, kur jos laukė tragiški išbandymai. 

Įmonės nuotr.

 

Reklama.

Dėmesio! Kalba netaisyta. Redakcija už pateiktą informaciją neatsako.

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 499 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,