Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siekia tiksliau apibrėžti aukštųjų mokyklų atsakomybes, sudaryti galimybes vykdyti tarpkryptines studijas.  Užsibrėžta kolegijose stiprinti praktinę, taikomųjų tyrimų, eksperimentinės plėtros (MTEP) bei meno veiklą, padidinti dėstytojų-praktikų skaičių, išplėsti praktikos laikotarpį iki vienerių metų. Taip pat aukštosiose mokyklose diegti europinį tyrėjų karjeros modelį. Šie ir kiti pakeitimai numatyti Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimuose, kuriems šiandien pritarė Seimas. 

„Mūsų tikslas nesikeičia – pasaulinio lygio mokslas ir konkurencingos, prieinamos studijos. Bendradarbiaudami su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ekspertais bei diskutuodami su aukštųjų mokyklų bendruomenėmis, parengėme siūlymus, kurie yra svarbūs šiam tikslui pasiekti. Itin svarbu nuosekliai stiprinant Lietuvos aukštąjį mokslą  yra peržiūrėti ir išgryninti universitetų bei kolegijų veiklos tikslus, misijas. Aukštosios mokyklos, kurios neatitinka sutartų mokslo reikalavimų tam tikroje kryptyje, neturėtų vykdyti studijų. Labai svarbu, kad kolegijos būtų žymiai labiau orientuotos į praktinę veiklą, taikomuosius tyrimus. 

Sprendžiame ir kitas labai svarbias aukštajam mokslui problemas – galimybę vykdyti tarpkryptines studijas, laisviau planuoti magistrantūros vietas, nebijoti finansinių praradimų dėl studentų nubyrėjimo, taip išvengiant situacijų, kuomet aukštosios mokyklos nesilaiko kokybės reikalavimų, siekdamos išlaikyti studento krepšelį. Be to, bus sudaromos geresnės sąlygos tyrėjų karjerai ir jų tarptautiniam mobilumui, kartu skatinamas užsienio tyrėjų į mūsų mokslo ir studijų institucijas pritraukimas“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Išgryninami aukštųjų mokyklų veiklos tikslai ir stiprinamos kolegijos

Ministerijos parengtame Mokslo ir studijų įstatymo pakeitime išryškinama, kad aukštosiose mokyklose studijos yra grindžiamos mokslu. Atsiranda aiškesnės takoskyra tarp profesinių mokyklų ir aukštųjų mokyklų (kolegijų ir universitetų). 

Pokyčiais aukštosioms mokykloms nustatomi aiškūs kokybiniai reikalavimai, siejami su Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) arba meno veiklos rezultatais kiekvienoje studijų pakopoje. Pažymima, kad kolegijose studijos grindžiamos pirmiausia profesionalia praktika ir taikomaisiais MTEP. Įstatymo numatyta, kad nemažiau kaip pusė dėstytojų turi turėti ne mažesnę kaip 3 metų praktinio darbo patirtį, susijusią su dėstomuoju dalyku, o programose praktiniam rengimui skiriama ne mažiau kaip trečdalis studijų programos apimties. Tai reiškia, kad praktiniam rengimui bus skiriama ne mažiau kaip vieneri metai.

Numatoma tobulinti taikomojo mokslo vertinimo sistemą, įvedant ekspertinį vertinimą ir kolegijose. O nuo taikomojo mokslo vertinimo rezultatų priklausytų ir galimybė vykdyti studijas. Atsiranda galimybė kolegijoms, pasiekusioms  gerus taikomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės arba meno veiklos rezultatus, ateityje vykdyti profesinio magistro studijas (jos yra orientuotos į praktinę tam tikros mokslinės, dažnai tarpdisciplininės, srities pusę). 

Tyrėjo karjera turi tapti  perspektyviu pasirinkimu

Pastaraisiais metais Lietuvos mokslo sektoriuje trūksta tyrėjų. Matoma būtinybė didinti tyrėjo karjeros konkurencingumą ir į mokslo ir studijų institucijas pritraukti daugiau Lietuvos ir užsienio talentų, išlaikyti jų motyvaciją ir produktyvumą. Patrauklesnį tyrėjų karjeros modelį padės sukurti aiškiai apibrėžti tyrėjo karjeros etapai, didesnis jos stabilumas.

Remiantis ES rekomendacijomis, tyrėjų karjerą numatoma skirstyti į 4 pakopas pagal tyrėjų patirtį ir mokslinės veiklos pasiekimus (pradedančio, pripažinto, patyrusio ir pirmaujančio tyrėjo). Kiekvienos pakopos tyrėjų privalomas kompetencijas nustatys Lietuvos mokslo taryba.

Pakopų įvedimas skatins didesnį mokslininkų tarpsektorinį ir tarpinstitucinį judumą, leis lyginti karjeros galimybes (tarp institucijų, sektorių, ES valstybių narių). Taip pat tai užtikrins tarptautinės tyrėjo karjeros patrauklumą, didins užsienio tyrėjų pritraukimą į Lietuvą.

Aukštųjų mokyklų pastangos kreipiamos kokybės stiprinimo link

Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimai numato galimybes aukštosioms mokykloms organizuoti tarpkryptines studijas, taip pat atsiranda daugiau laisvės patiems universitetams planuoti magistrantūros studijų vietas. 

Numatoma sudaryti galimybes aukštosioms mokykloms neprarasti valstybės finansavimo dėl studentų nubyrėjimo, kai jis tam tikroje studijų krypčių grupėje neviršija 25 proc. Tai sudarytų galimybes aukštosioms mokykloms sutelkti pastangas studijų kokybei užtikrinti, o ne studijų krepšeliams išsaugoti.

Studijų kokybės gerinimas – strateginis Vyriausybės tikslas

Studijų kokybę lemia stojančiųjų pasirengimas, kvalifikuoti dėstytojai, pakankamas ir į rezultatą nukreiptas finansavimas, aukščiausio lygmens MTEP veikla. Ministerija siekia stiprinti visas šias sritis. 

Dar praėjusiais metais nuspręsta dėl minimalių reikalavimų suvienodinimo visiems stojantiems į aukštąsias mokyklas – jie bus taikomi nuo 2024 m. Taip tikimasi paskatinti studentus geriau pasirengti studijoms. Planuojant valstybės finansuojamas vietas labiau atsižvelgiama į darbo rinkos ir valstybės poreikius.

Ne tik didinamas, bet ir pernai pakeistas aukštųjų mokyklų finansavimo modelis, sudarant galimybę skatinti už studijų kokybę. Atnaujinamos aukštųjų mokyklų dėstytojų kompetencijų tobulinimo gairės, kuriama užsienio studentų pritraukimo ir integracijos strategija.

Nuo 2022 m. sausio  1 d. lėšos mokslo ir studijų institucijų akademinių ir neakademinių darbuotojų darbo užmokesčiui augo  12,5 proc., vidutiniškai 35 proc. padidinti pradedančiųjų mokslininkų atlyginimai.

Mokslo finansavimas auga. Šiemet valstybė trečdaliu daugiau investuos į Mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Vyriausybė patvirtintoje 2022–2030 m. Mokslo plėtros programoje  numatoma suplanuoti beveik 350 mln. Eur iš ES struktūrinių fondų, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo.