Antradienį Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdyje netrūko aštrių diskusijų. Opozicijos atstovai valdantiesiems žėrė kritikos strėles kone kiekvienu klausimu.

Ryte posėdis pradėtas nuo malonios misijos – dviejų naujų Tarybos narių priesaikos davimo procedūros. Pridėjusios ranką prie Konstitucijos priesaiką davė Rima Leonauskienė ir Rasa Petrauskienė. Ceremoniją stebėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovas Andrius Puksas, kuris ir įteikė naujosioms narėms pažymėjimus. R. Leonauskienę ir R. Petrauskienę sveikino ir Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, gėles įteikė kolegos.

Į Tarybą R. Leonauskienė kandidatavo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, R. Petrauskienė – su Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionimis demokratais.

Prieš posėdį asmeninio jubiliejaus proga pasveikintas ir Tarybos narys Raimundas Daubaris.

Posėdyje iš viso dalyvavo 24 Tarybos nariai, nagrinėti 43 klausimai bei 5 informacijos.

Nepasidalino pozicijų komisijose

Daugiausia diskusijų sulaukė klausimai dėl narių skyrimo komisijose. Anot opozicijos atstovų, valdantieji pažeidė proporcinio atstovavimo principą, komisijose sumažindami narių skaičių ir neleisdami skirti jų siūlomų atstovų. Dar posėdžio pradžioje Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Justas Ruškys kreipėsi į Tarybos narius dėl opozicijos atstovų įtraukimo į komisijų sudėtis bei pirmininkų skyrimo.

„Siūlymus teikėme ir komitetų metu, bet tada niekas jų negirdėjo. Iki pat posėdžio pradžios laukėme atsakymo iš valdančiosios daugumos, tačiau jo nesulaukę, surinkome parašus ir pateikėme pareiškimą“, – kalbėjo J. Ruškys.

Meras B. Markauskas patikino, jog nors ir paskutinę akimirką, bet pareiškimas gautas ir į jį bus stengtasi atsižvelgti posėdžio eigoje, svarstant konkretų klausimą. Bet nesutarimų netrūko viso posėdžio metu. Klausimas dėl Socialinės paramos teikimo komisijos sudarymo įplieskė kibirkštis, kuomet opozicijos atstovai pasiūlė į Komisijos sudėti papildomai įtraukti Tarybos narę Audronę Balnionienę.

„Mūsų skaičiavimu, atsižvelgiant į proporcinio atstovavimo principą, opozicijai priklauso dvi vietos. Todėl į komisiją prašome deleguoti daugumos pasiūlytą Rasą Linkienę bei A. Balnionienę“, – teigė J. Ruškys.

Savivaldybės tarybos sekretorė Aurelija Jansonienė patikslino, jog proporcinis daugumos ir mažumos atstovavimo principas galioja sudarant tik Etikos ir Antikorupcijos komisijų sudėtis.

„Į visas kitas komisijas, opozicijos narių siūlymu, turi būti traukiami opozicijos atstovai pagal reglamento 121 straipsnį, kuris numato, jog užtenka bent 1 nario“, – paaiškino A. Jansonienė.

Kaltino plutokratija

Tarybos narys Aivaras Vasylius prašė paaiškinti, kodėl liberalams būnant valdančiojoje daugumoje galiojo kita praktika ir komisijoje opozicijos atstovai galėjo turėti du narius.

„Mes norime, kad būtų išlaikyti tie patys principai. Peržiūrėkite buvusią sudėtį ir siūlomą naująją. Mes neprašome daugiau, o prašome to paties, todėl norėčiau išgirsti argumentus, kodėl prieš tai buvo du opozicijos atstovai, o dabar gali būti tik vienas“, – kalbėjo A. Vasylius.

„Jeigu mes norime vesti destrukciją, galime tą daryti. Bet kiekvienas Tarybos narys gali dalyvauti bet kurios komisijos ar komiteto pasėdyje ir gauti visą informaciją, teikti siūlymus. Susikaupkime ir dirbkime. Siūlote į komisiją įtraukti A. Balnionienę, tai gerai, įtraukime vietoje R. Linkienės. Nustokime laužyti ietis ir rodyti savo principus. Keista, kada valandą prieš posėdį yra pateikiamas pareiškimas su krūva pasiūlymų. Tikrai buvo galima ateiti anksčiau ir viską išsiaiškinti“, – teigė B. Markauskas.

Galiausiai buvo balsuota pagal sprendimo projektą. Už nubalsavo 16 Tarybos narių, prieš – 5. Replikuodama po balsavimo, A. Balnionienė neslėpė nusivylimo.

„Kaip suprantu man trūksta kompetencijų ar yra kažkokia baimė, jog dirbčiau šioje komisijoje. Bet išklausiusi mero, supratau, kad valdančiajai daugumai iškilo toks netikėtumas – nuo praėjusio posėdžio iki dabar jie tik šįryt sužinojo, kad opozicija nepatenkinta siūlymais. Tad tikiuosi, kad kitame posėdyje jau matysime sprendimo projektus valdančiųjų tinkamai suvoktus ir bus atsižvelgta į opozicijos pasiūlytų žmonių pavardes“, – teigė A. Balnionienė.

„Tenka tik apgailestauti, kad Klaipėdos rajone ir šioje Taryboje nėra demokratijos. Yra tik totali plutokratija“, – apmaudo neslėpė ir R. Petrauskienė.

Daugiau dėmesio socialinę riziką patiriančioms šeimoms

Posėdžio metu diskutuota ir dėl Socialinio būsto fondo plėtros iki 2030 metų programos įgyvendinimo priemonių plano. Socialinės apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto siūlymu būtina parengti darbo su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, priemonių planą, pagal kurį būtų galima trumpinti socialinio būsto nuomos laikotarpį. Šiuo metu, pagal Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu įteisinta sąlyga, kad nuomojant būstus iš fizinių ar juridinių asmenų nuomos sutartis turi būti sudaryta ne trumpesnė kaip 5 metų laikotarpiui. Tačiau atlikus būstų nuomos rinkos tyrimą paaiškėjo, kad asmenys nėra suinteresuoti nuomoti būstus penkerių metų laikotarpiui, o žinant, kad nuomojami būstai bus skirti socialiniams būstams, norinčiųjų nuomoti beveik neįmanoma rasti.

Anot Tarybos nario Vaclovo Macijausko, komiteto siūlymu nėra siekiama sutrumpinti patį nuomos laikotarpį, o daugiau dėmesio turėtų būti skiriama darbui su socialinėmis šeimomis, neverčiant jų iš kartos į kartą nuomotis socialinį būstą.

„Svarbu, kad žmonės ateitų į gyvenimą, galėtų dirbti ir užsidirbti bei patys nuomotis ar kažkaip įsigyti nuosavą būstą, todėl manome, kad reikalinga parengti tokį priemonių planą“, – paaiškino politikas.

Pasak liberalo A. Vasyliaus, didesnį dėmesį reikėtų skirti ir tokių šeimų vaikų užimtumui.

„Svarbu, kad vaikai nuo mažų dienų įgautų socialinių įgūdžių. Mano nuomone, kai kuriuos suaugusiuosius bus pakankamai sunku išmokyti naujų įgūdžių, o vaikai turi daugiau perspektyvų pakeisti savo gyvenimą“, – papildė A. Vasylius.

Posėdžio metu nutarta klausimą dar kartą išnagrinėti ir parengti atskirą papildomą dokumentą. Balsuojant už sprendimo projektą buvo pritarta vienbalsiai.

Kaip nurodoma Socialinio būsto fondo plėtros iki 2030 metų programos įgyvendinimo priemonių plane, atsižvelgiant į 2021 m. gruodžio 31 d. asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą Klaipėdos rajono savivaldybėje, iki 2024 m. socialinis būstas turi būti suteiktas 32 asmenims ar šeimoms, o 2026 m. likusiems 40 asmenims ar šeimoms. Įvertinta, kad 2026–2030 m. socialinio būsto poreikis Klaipėdos rajone augs 100 būstais (po 20 būstų per metus). Bendros investicijos siektų nuo 8 436 000 eurų iki 8 832 500 eurų.

Nesutarė dėl krepšinio komandos finansavimo

Valdančiųjų ir opozicijos nuomonės išsiskyrė ir sporto rėmimo klausimu. Klaipėdos rajono savivaldybės Strateginiame veiklos plane 2022 metams krepšinio komandai „Gargždai“ siūloma papildomai numatyti 150 tūkst. eurų. Toks lėšų poreikis atsirado po to, kai Gargždų komanda tapo 2021–2022 metų Nacionalinės krepšinio lygos nugalėtojais ir iškovojo teisę dalyvauti aukštesnėje Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). O norint komandai dalyvauti LKL, viena iš sąlygų – minimalus krepšinio klubo biudžetas turi siekti 600 tūkst. eurų.

Tiesa, toks pinigų dalinimo būdas užkliuvo opozicijos atstovams. Anot jų, vienodai turi būti finansuojamos visos sporto šakos.

„Aš balsuosiu prieš, nes mano suvokimu turime pasitvirtinę iki šiol puikiai gyvavusią, įvertintą ir daug kur kaip pavyzdį pateikiamą sporto rėmimo tvarką. Šiuo atveju šią tvarką mes visiškai iškraipome suteikdami vienai komandai pirmumą prieš kitas. Balandžio mėnesį krepšinio komanda pasiekė tikrai skambią pergalę, visi džiaugėmės ir mes tikrai nesame prieš komandą ar jos dalyvavimą lygoje, tačiau buvo pakankamai laiko išspręsti finansavimo klausimą pagal ne vienerius metus gyvuojančią programą“, – savo nuomonę išdėstė Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas J. Ruškys.

Politikui pritarė ir Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Alfredas Šiaulys.

„Mes taip pat balsuosime prieš, pritariame J. Ruškio išsakytiems motyvams. Manau, kad ir kitos sporto šakos norėtų gauti papildomai 150 tūkst. eurų“, – teigė A. Šiaulys.

Išsakydamas motyvus „už“, meras Bronius Markauskas akcentavo, jog toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į komandos dalyvavimo LKL sąlygas.

„Jeigu norime, kad komanda dalyvautų čempionate, jos biudžetas turi siekti 600 tūkst. eurų, todėl ir turėjome apsispręsti dėl prisidėjimo. Kita vertus, sutinku, šią metodiką turėtume peržiūrėti“, – sakė B. Markauskas.

„Niekas negalėjo žinoti, kad krepšininkai laimės, o konkursas dėl finansavimo jau buvo pasibaigęs. Todėl teigti, kad pažeidžiame taisykles, nėra sąžininga“, – teigė Tarybos narys Vaclovas Dačkauskas.

„Jeigu yra poreikis, juk konkursas gali būti skelbiamas iš naujo. Kodėl negalėjo būti daromas dar vienas konkursas?“, – replikavo J. Ruškys.

Balsuojant už sprendimo projektą jam pritarė 16 Tarybos narių bei 7 balsavo prieš.

Aistras kaitino P. Cvirkos gatvės pavadinimas

Diskusijas posėdžio metu įplieskė ir klausimas dėl gatvių pavadinimų keitimo. Sunerimta, kodėl Gargžduose vis dar egzistuoja Petro Cvirkos vardu pavadinta gatvė.

„Gal Administracijos direktorius galėtų pasakyti, kokioje eigoje dabar yra šis klausimas? Kas yra daroma? Dar 1990 metais Šilutės savivaldybės atstovai nematė jokios problemos Kolūkiečių gatvės pavadinimą pakeisti į Cintjoniškių. Pas mus vis bandoma apeliuoti visokiais priimtais ir nepriimtais įstatymais“, – piktinosi Tarybos narė R. Linkienė.

„Kiek žinau, šis klausimas nebuvo sprendžiamas ir nediskutuotas jokioje darbo grupėje. O asmeniškai mano nuomone, dėl pavadinimo keitimo turėtume pirmiausia kreiptis į tos gatvės gyventojus ir inicijuoti apklausą“, – sakė Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas.

Gyventojų apklausai pritarė ir Loreta Piaulokaitė-Motuzienė: „Jeigu mes priimtume sprendimą keisti pavadinimą, turime ir nusimatyti lėšų žmonėms kompensuoti adresų, lentelių keitimą ir pan.“

„Yra mieste kanalizacijos vamzdžiai su užrašu „pagaminta SSRS“, tai gal ir juos nugrandykime?“, – šaržavo Viktoras Kura.

„Pirmiausia nusigrandyti reikėtų nuo savo sielos. Aš tik norėjau sužinoti, kiek toli pažengėme šiuo klausimu ar tęsiami pradėti darbai. Gatvės pavadinimo keitimui Desovietizacijos įstatymas nėra būtinas, o laukiame pripažindami, kad P. Cvirka buvo rašytojas. Tačiau ar jo parašyti kūriniai atsveria nužudytų ir iškankintų žmonių gyvenimus? Nemanau“, – tęsė R. Linkienė.

„Man labai smagu, kad šis vykstančio karo fone iškilęs klausimas labai atvirai parodė, kokios iš tikrųjų spalvos yra mūsų valdantieji“, – teigė R. Petrauskienė.

„Tik gaila, kad šią temą eskaluojame visai ne vietoje ir ne laiku. Noriu priminti, kad rajone naikinami sovietiniai paminklai – Dovilų kapinėse nukabinti užrašai, o Kretingalės seniūnija jau artimiausiu metu organizuos obelisko demontavimą. Seimui priėmus Desovietizacijos įstatymą bus sprendžiama ir dėl gatvių pavadinimų. O kol kas liūdna, kad kažkas nori būti didesniu patriotu už kitą“, – posėdžio metu sakė B. Markauskas.