Mano Gargždai



Vieniši senoliai namuose: ugniagesiai gelbėtojai pataria, kaip jais pasirūpinti

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
PAGD nuotr. PAGD nuotr.

„Mano artimas senolis gyvena vienas, su juo dažnai susiskambiname, bet štai jau kelios dienos jis į mano skambučius neatsako. Lėksiu žiūrėti, kas ten nutiko“. Girdėta situacija? Tokie atvejai dažnai baigiasi patrypčiojimu prie uždarų durų ir, nieko nepešus, ugniagesių gelbėtojų kvietimu atidaryti duris. Priešgaisrinės saugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, ugniagesiai gelbėtojai šiemet jau 704 kartus vyko atidaryti durų (pernai per tą patį laikotarpį 711 kartų).

 

Prieš atidarydami duris ugniagesiai gelbėtojai niekada nežino, kokį ras patalpose esantį žmogų – spės jį perduoti medikams ir išgelbėti gyvybę, ar ras jau mirusį. Galima pasidžiaugti, kad šiemet išgelbėti keturi asmenys, pernai – vienas.

Daugiausia iškvietimų atidaryti duris šiemet sulaukta Kauno apskrityje – 174, Klaipėdos apskrityje tokių gelbėjimo darbų atlikta 117, Šiaulių apskrityje – 99, Vilniaus apskrityje fiksuoti 25 durų atidarymo atvejai.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Marius Garbenis pasakoja, kad dažniausiai ugniagesius gelbėtojus kviečia giminaičiai, artimieji, kurie rūpinasi vienišu senoliu, arba kaimynai, jau pajutę nemalonų kvapą, sklindantį iš kaimyno buto, arba sunerimę, jei ilgesnį laiką jo nemato. „Visada nedelsdami reaguojame į tokius pagalbos prašymus“, – patikina jis.

Kada kviesti ugniagesius gelbėtojus, ar yra koks nors neoficialus laiko limitas, kiek laukti ir tikėtis, kad senolis atidarys duris? M. Garbenis pasikliaudamas savo ilgamete darbo patirtimi, sako: „Tokio laiko tarpo, kiek laukti ir kada kviesti pagalbą, tikrai nėra.“

„Artimieji, komunikuodami su senyvo amžiaus žmogumi jiems įprastu periodiškumu, patys turi įvertinti situaciją ir, pastebėję nukrypimą nuo įprastų normų, kviesti pagalbą. Jeigu keletą dienų nesusisiekė su senoliu, jis neatidaro durų, nėra jokių garsų kambaryje, bute ar name, tai kyla įtarimas, kad galbūt žmogui sutriko sveikata ir tada jau reikia nedelsiant kviesti pagalbą“, – pataria M. Garbenis.

Ką gali ugniagesiai gelbėtojai patarti artiesiems, kurie turi atskirai gyvenančių vienišų senolių, kaip jais pasirūpinti, jeigu planuoja išvažiuoti į užsienį ar atostogauti?

Pirmiausia, pasak M. Garbenio, reikia susipažinti su senolio aplinka: kaimynais, giminaičiais. Paprašyti, kad jie aplankytų, pasižiūrėtų, ar žmogus išeina iš namų, ar grįžta, ar dega kambaryje šviesos. Tik nepalikti vienišo žmogaus likimo valiai. „Nes kartais laiku iškviesta pagalba išgelbėja žmogaus gyvybę“, – sako Marius Garbenis.

Klaipėdos PGV viršininko Mariaus Garbenio ilgametėje darbo praktikoje yra buvę įvairių situacijų: „Dažniausiai pagal tokius iškvietimus atvykę susiduriame su standartiniais atvejais: giminės arba artimieji, kaimynai pasigenda senolio, jiems niekas kurį laiką neatidaro durų, mus iškviečia, ir duris atidarome. Aišku, būna didžiausia nelaimė, kai iškviesti medikai konstatuoja žmogaus mirtį, bet neretai tikrai pasitaiko, kai atidarius duris dar spėjama išgelbėti žmogaus gyvybę. Be abejo, mano praktikoje yra pasitaikę ne kartą, kai senoliai neretai užmiršta ir, palikę ant įjungtos viryklės užkaistą puodą, nueina miegoti. Tuomet prisvyla maistas ir žmogui kyla pavojus uždusti nuo dūmų. Iš tikrųjų, tokia situacija sudaro palankias sąlygas kilti gaisrui. Dažniausiai prisvilusio maisto kvapą užuodžia kaimynai ir mus kviečia, ypač žinodami, kad tame bute gyvena senolis. Tokių atvejų yra nemažai“, – pasakoja M. Garbenis.

Į ką patartina atkreipti dėmesį vienišų senolių buityje, norint apsaugoti juos nuo gaisro? Pasak Klaipėdos PGV viršininko, labai svarbios yra prevencinės gaisro aptikimo priemonės, ypač autonominiai dūmų detektoriai – naktį jie tikrai įspėtų apie gaisro grėsmę ir žmogus spėtų saugiai evakuotis. „Gali žmogui kalbėti apie įvairias prevencines priemones, bet jeigu yra bėda su atmintimi – tai jau nieko nepadarysi“, – tikina pareigūnas.

Kitas svarbus patarimas – senolio namuose turėtų būti patikimai veikiantis gesintuvas. Reikėtų parodyti senoliui, kaip juo teisingai naudotis.

„Ir, be abejo, prižiūrėti vienišus senolius, dažniau juos lankyti“, – pataria M. Garbenis.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 177 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,