Mano Gargždai



Kompostavimas: kaip žaliąsias atliekas paversti naudinga trąša?

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Asociatyvi Aplinkos ministerijos nuotr. Asociatyvi Aplinkos ministerijos nuotr.

Jei užsiimate sodininkyste ir daržininkyste, tikrai teko susidurti su žaliosiomis atliekomis. Jos susikaupia ravint, pjaunant žolę, apdorojant derlių. Vienas dažniausių sprendimų – atliekas išvežti į žaliuosius konteinerius. Tačiau žymiai didesnę naudą duoda šių atliekų kompostavimas. Aplinkosaugininkai pataria, kaip teisingai tai daryti.

 

„Kompostavimas – patogiausias būdas atsikratyti sodo tvarkymo atliekų, tokių kaip sugrėbti lapai, nupjauta žolė, išrauti krūmai ir t. t. Daugelis žmonių pamiršta šią galimybę ir kompostavimo teikiamą naudą. O kompostuoti galite pradėti bet kada, kai tik atsiranda žaliųjų atliekų“, – sako Aplinkos apsaugos departamento Biržų aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Elona Pipiraitė.

Sodo ir daržo augalai, nupjauta žolė, lapai, smulkios medžių ir krūmų šakelės, pjuvenos, vandens telkinių augalai ir dumbliai, kai kurios virtuvės atliekos, kiaušinių lukštai, arbatos ir kavos tirščiai – tik dalis biologiškai skaidžių ir kompostuoti tinkamų atliekų.

Jei ruošiatės kompostuoti namų sąlygomis, informaciją, kaip įsirengti kompostavimo vietas, patiems pasigaminti kompostavimo dėžes, kaip tinkamai kompostuoti žaliąsias atliekas, galima rasti regioninių atliekų tvarkymo centrų ar kitose specializuotose interneto svetainėse.

Be to, pastebi aplinkosaugininkė, kompostuoti reikėtų nuošalesnėje sklypo vietoje, bent 2–3 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos.

„Individualaus kompostavimo vietų įrengimo ir kompostavimo dėžių gamybos reikalavimus, rekomendacijas gali nustatyti savivaldybės, todėl, prieš renkantis kompostavimo vietą, rekomenduojama pasitikrinti, ar savivaldybėje nėra nustatyta konkrečių kompostavimo vietų bei dėžių įrengimo reikalavimų“, – pataria E. Pipiraitė.

Kaip pastebi Biržų AAI viršininkė, vis daugiau gyventojų ryžtasi kompostuoti ne tik turėdami kompostavimo dėžes nuosavo namo kieme, bendruomeniniu būdu, bet ir gyvendami bute. Tad ir kiti daugiabučių namų gyventojai kviečiami didesnius kiekius ne gyvūninės kilmės maisto atliekų pristatyti į žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles.

Pastebėtina, jei nėra galimybės kompostuoti patiems, žaliąsias atliekas galima tvarkyti vadovaujantis gerosios kaimynystės principu – atiduoti jas tiems, kurie turi kompostavimo dėžes.

 

Kompostavimo nauda aplinkai

Sąvartynuose mažėja organinių atliekų.

Jei maisto likučiai kompostuojami (taigi ir nepatenka į sąvartynus), aplinkoje mažėja metano bei kitų pavojingų medžiagų.

Kompostas – vertinga trąša. Subrendęs ir tinkamas naudoti kompostas yra vienalytis, tamsios spalvos, panašus į dirvožemį.

Iš atliekų gaunamas naudingas biohumusas.

 

Ką galiu dėti į kompostinę?

  • Išdžiūvusius lapus
  • Medienos skiedras
  • Žolę
  • Šiaudus
  • Vaisių ir daržovių atliekas
  • Kavos tirščius
  • Arbatos pakelius
  • Kiaušinių lukštus

 

Taip pat:

  • Smulkintą popierių
  • Pjuvenas
  • Virtuvinio ir tualetinio popieriaus ritinėlius
  • Kartoną (smulkintą), kiaušinių dėklus
  • Plunksnas

 

Ko negaliu dėti?

  • Mėsos
  • Naminių gyvūnėlių išmatų
  • Žuvies
  • Riebalų
  • Kaulų
  • Pieno produktų
  • Plastikinių arba sintetinių atliekų
  • Sergančių augalų
  • Piktžolių, turinčių subrendusių sėklų
  • Vaistų
  • Dulkio siurblio turinio

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 519 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,