Mano Gargždai



„Pasaulio balsų“ jungtys Palangoje

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Organizatorių nuotr. Organizatorių nuotr.

Liepos 31 – rugpjūčio 21 dienomis jau keturioliktą vasarą iš eilės Palangos miesto gyventojus ir svečius kvies muzikos festivalis „Pasaulio balsai“. Turiningomis koncertų programomis, iškiliais Lietuvos ir užsienio atlikėjais garsėjantis pajūrio kultūros reiškinys šiemet klausytojus suburs į devynis koncertus. Jau tradicija tapo ir tai, kad kasmet festivalis turi dedikaciją, kuri jungia kultūrinius, muzikinius, istorinius įvykius ir koncertines programas, pačius dalyvius. Itin prasminga, kad šiemet dedikacija ir tapo JUNGTYS, kurios festivalyje svarbios daugeliu aspektų. Apie jas plačiau kalbėjo festivalio meno vadovė Asta Krikščiūnaitė: „Meno ir kultūros gyvybingas judėjimas šiandien kaip niekada įgavo milžinišką prasmę – jų kuriama emocinė ir paguodžianti galia viršija įprastas bendravimo formas, suartina žmones, suteikia papildomo įkvėpimo ir atveria duris naujai gimstančioms istorijoms, jungtims. Todėl muzika, menas turi būti su mumis, jungti, telkti, teikti viltį ar net kalbėti už tuos, kurių jau nebėra kartu.“

 

Kita svari festivalio jungtis – kiekvieno atlikėjo patirtys, nes visi festivalio dalyviai yra susiję profesinėmis, pažintimis, kaip ir jų atliekami kūriniai. Be galo prasmingos yra ir šio festivalio istorinės jungtys. Jas vienija keturios koncertų vietos – Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Gintaro muziejus, Palangos kurhauzas ir Palangos kurorto muziejus. Tai miesto kultūros simboliais tapusios vietos, kurias vienija kultūros nešėjai, inteligentiškos Palangos vizionieriai ir fundatoriai Tiškevičiai. Šios vietos buvo itin mėgstamos ir Sofijos Tiškevičienės, kuri kartu su savo vyru daugybę metų puoselėjo kurorto europines kultūros tradicijas, į jas investavo. Iš čia ir visos apčiuopiamos bei neapčiuopiamos, bet juntamos jungtys – istorijos, miesto, žmonių, kultūros, patirčių, kurias į festivalį atsineša kiekvienas menininkas, suteikdamas klausytojams emocinio ryšio jungtis.

Liepos 31-ąją jungčių gijas praskleis pirmasis koncertas. Jo muzikantai – tai Palangos orkestras, vadovaujamas Vyganto Rekašiaus. Kolektyvas nuo pat pirmųjų festivalio metų yra svarbus ir ištikimiausias dalyvis, tapęs tarsi festivalio talismanu. Skaičiuojantis jau antrą kūrybinės veiklos dešimtmetį, orkestras savo profesinę brandą demonstruoja pelnydamas aukščiausius įvertinimus šalies ir tarptautinių lygmeniu. Solidžios programos, subtili atlikimo maniera tapo kolektyvo atpažinimo ženklu. 2020 m. susigrąžinęs profesionaliosios scenos meno įstaigos vardą, orkestras yra vienas svarbiausių Palangos kultūrinio identiteto kūrėjų. Muzikantai Palangos bažnyčioje atliks melodingą ir įkvepiančią sakralinės muzikos programą.

Simboliška, kad į „Pasaulio balsų“ muzikos pynę įsilies ir Ukrainos tema su koncertu „Vilties daina“. Rugpjūčio 4 d. Kurorto muziejuje išgirsime atlikėjas iš Ukrainos – sopraną Yuliia Konoplitska ir pianistę Jelena Bobovich. Šiuo metu menininkės gyvena Lietuvoje, profesiniu prieglobsčiu joms tapo Lietuvos muzikos ir teatro akademija, čia vokalo studijas tęsia tarptautinių konkursų laureatė sopranas Y. Konoplitska o pianistė, Neždanovos vardo muzikos akademijos Odesoje absolventė, J. Bobovich dirba LMTA Dainavimo katedros koncertmeistere. Festivalio koncerte muzikantės klausytojams dovanos ukrainiečių kompozitorių kūrinius, kurie leis pajusti šios broliškos kultūros dvasią, sustiprins bendrystę palaikant šią tautą karo akivaizdoje. Koncertą menininkės skirs savo šalies menininkams palaikyti.

Jau tapo tradicija, kad festivalio koncertų programą puošia instrumentų karaliumi tituluojamų vargonų muzika. Šiemet klausytojų dėmesiui koncertas rugpjūčio 6 d. Palangos bažnyčioje „Atodangos“, kuriame skambės iškilių Lietuvos muzikos asmenybių duetas, gros vargonų muzikos puoselėtoja, aktyvi atlikėja profesorė Renata Marcinkutė-Lesieur ir pasaulinio garso smuikininkas, orkestro Kamerata Baltica primarijus Džeraldas Bidva, kuris Antonio Stradivari ar Cremona (1734) smuiką prakalbina virtuozišku, subtilaus kolorito skambesiu. Šis vargonų ir smuiko duetas festivalį papuoš pirmą kartą, o jų atliekamuose solo ir duetu kūriniuose atsiskleis amžių sandūros ir nūdienos kompozitorių kūrybos atodangos.

Dar viena festivalio tradicija – tai vokalinių rečitalių vakaras. Šiemet jis rugpjūčio 7 d. klausytojus burs į Palangos kurhauzą, kur vyks koncertas „Poeto meilė“. Jame išgirsime tenorą iš Nyderlandų Marcel Beekman, kuris yra puikiai muzikos pasaulyje žinomas dainininkas, pasižymi universalumu, jam pavaldūs tiek skirtingi vaidmenys operos spektakliuose, tiek ir baroko ar net avangardinės muzikos repertuaras. Kartu su solistu į scena žengs muzikų šeimoje gimęs pianistas Justas Šervenikas, aktyviai koncertuojantis skirtinguose amplua ir Lietuvoje, ir užsienyje, pastaruoju metu ypatingą dėmesį skiriantis kamerinei muzikai. Koncertas „Poeto meilė“ – ypatingas šių metų festivalio akcentas, surengtas bendradarbiaujant su Tytuvėnų festivaliu. Jame klausytojus užburs subtilių harmonijų sklidina programa, kuri sudaryta iš rafinuotų, poeziją alsuojančių XIX a. kamerinės muzikos puslapių.

Festivalyje išskirtinį dėmesį kamerinei muzikai pratęs koncertas „Klasikos paralelės“. Šios muzikos ambasadoriais rugpjūčio 10 d. Palangos gintaro muziejuje taps daugelio prestižinių premijų laureatas, vienas ryškiausių ir ilgaamžiškiausių muzikinių kolektyvų Lietuvoje valstybinis Vilniaus kvartetas ir lietuvių kilmės Kanados pianistė Ilona Beres. Šiuos atlikėjus bendram muzikavimui įkvėpė ir sujungė vokiečių romantiko Roberto Schumanno kūryba. Virtuoziškumu, ryškia interpretacija ir polėkiu pasižyminti pianistė teigia: „R. Schumanno kūryba man labai artima savo romantiškumu, šiluma ir nepaprasta muzikine vaizduote“. Šių dviejų atlikėjų koncerte bus nudžiuginti subtilios klasikos gerbėjai, nes programai pasirinktas R. Schumanno šedevras – fortepijoninis kvintetas Es-dur ir W. A. Mozarto koncertas fortepijonui ir styginių kvartetui Nr. 13 C-dur. Tai vieni ryškiausių programinės fortepijoninės muzikos ciklų, reikalaujantys ypatingo atlikėjų profesionalumo.

Kasmet į festivalio kalendorių įsilieja ir viena gražiausių vasaros švenčių – Žolinės. Jos „Pasaulio balsuose“ visuomet sutinkamos su stambios formos kūriniais. Šiemet atlaidų išvakarėse, rugpjūčio 14 d. bažnyčioje aidės Charles Gounod „Iškilmingos mišios šv. Cecilijos garbei“ trims solistams, mišriam chorui, orkestrui ir vargonams. Šis prancūzų klasiko šedevras po 1855 m. įvykusios premjeros buvo įvertintas kaip „naujojo poeto poezija“, kuri išties kompozitoriaus kūryboje reiškė lūžio tašką ir pripažinimą. Todėl nenuostabu, kad ši muzika užlieja kartu ir paprastumu, ir didybe, giedria šviesa, iškilusia muzikiniame pasaulyje kaip aušra. Šiuos įstabius potyrius festivalyje dovanos Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras ir choras, sopranas Rita Petrauskaitė, tenoras Juozas Janužas, bosas Valdas Kazlauskas, Piotr Javčenko, dirigentas Tomas Ambrozaitis.

Dar vienas svarbus festivalio akcentas, tai rugpjūčio 17-osios vakaras, kuriame bus tęsiama dar viena festivalio tradicija, kasmet klausytojus supažindinanti su Baltijos šalių menininkų atliekama muzika. Todėl neatsitiktinai koncertas vadinasi „Baltijos sakmės“, kurias klausytojams paseks svečiai iš Latvijos – sopranas Kristīne Gailīte ir Rygos saksofonų kvartetas. Tai pasaulinio garso muzikantai, kuriems būdingas demokratiškas stilius, nepalenkiami meniniai siekiai, rafinuotas tembras. Pripažinti muzikantai įprasmina tiek klasikos transkripcijas, tiek originalią šiandienos autorių kūrybą, kurios tam tikrą dalį muzikos kūrėjai yra skyrę specialiai šiam kvartetui. Kai kuriais latvių nacionalinės muzikos šedevrais klausytojai galės pasimėgauti ir Palangoje, koncerte „Baltijos sakmės“.

Artėjant link festivalio kulminacijos, lauks ir dar vienas išskirtinis susitikimas, kuriuo bus įprasminta festivalio idėja, skleidžiama nuo pat pirmųjų festivalio metų, kai kaskart koncertuoti kviečiami jaunieji muzikos atlikėjai. Dažniausiai svečiuojasi LMTA studentai arba alumnai, o šiemet šią idėją įkūnys italų–amerikiečių kompozitoriaus, libretisto Gian Carlo Menotti vienaveiksmė opera „Telefonas, arba meilė trise“, sukurta 1947 m. Jaunatviška komanda, susibūrusi dar solistams bestudijuojant LMTA, festivalyje pristatys žiūrovams netikėtą, komišką ir nuotaikingą operą apie dviejų įsimylėjėlių piršlybas telefonu. Susipažinkite – tai Viltė Darvydaitė (sopranas), Pavel Morgunov (baritonas), Vaida Maulevičė (fortepijonas) ir Raminta Verseckaitė (režisierė).

O štai rugpjūčio 21-ąją nuskambės baigiamasis festivalio koncertas „Jungtys“, kurios ir vainikuos šių metų dedikaciją. Sakraliniai kūriniai apjungs visų laikmečių muziką – skambės Antonio Vivaldi, Wolfgang Amadeus Mozart, Ola Gjeilo, Giedriaus Svilainio, Karlo Jenkinso ir kitų kompozitorių kūriniai. Į šią įstabią muzikos šventę kvies Nacionalinės premijos laureatė, profesorė, festivalio meno vadovė Asta Krikščiūnaitė bei pasauliniuose festivaliuose laurus skinantis berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“, vadovaujamas Remigijaus Adomaičio. Tai jau antra choro viešnagė festivalyje, o ši programa – dar iki pandemijos A. Krikščiūnaitės ir choro „Dagilėlis“ subrandintas koncertas, kuris skambia gaida pabaigs šiųmetį festivalį.

„Pasaulio balsų“ renginių organizatoriai linki prasmingų susitikimų ir vienybės muzikoje. Į daugumą koncertų įėjimas laisvas. Festivalio globėjas Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 207 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,