Kasmet valstybė paveldi apie 400 butų, įmonių akcijų, įvairių ūkinių pastatų ir kitokio turto bei jo dalių. Toks valstybei tenkantis nekilnojamasis turtas, kai jo dėl skolų nenori priimti įpėdiniai arba jų tiesiog nėra, perduodamas Turto bankui ir vėliau parduodamas viešuose aukcionuose.

Praėjusiais metais, pardavus beveik 270 paveldėto turto objektų, gauta per 3,2 mln. eurų įplaukų.

Niekam nereikalingas turtas

Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius aiškina, kad po žmogaus mirties jam priklausiusį turtą valstybė dažniausiai paveldi trimis atvejais: kuomet turtas yra su skolomis, taip pat paveldėtojai atsisako priimti labai prastos būklės turtą ir jo dalis, žmonės sąmoningai nusprendžia turtą testamentu palikti valstybei arba įpėdinių tiesiog nėra.

„Mūsų šalyje dar nėra paplitusi tradicija dovanoti turtą įvairioms organizacijoms, fondams, tačiau tikėtina, kad bėgant laikui tokia tradicija stiprės, o valstybės paveldimo turto dalis palaipsniui mažės“, – mano M. Sinkevičius.

Turto bankas valstybės vardu paveldi ir perima valdyti gyventojų nekilnojamąjį turtą bei įmonių akcijas, kilnojamąjį turtą bei lėšas sąskaitose perima Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), o žemės sklypus be statinių – Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).

Turtas valstybės vardu gali būti perimtas tik po to, kai, neatsiradus teisėtiems įpėdiniams, notaras išduoda palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

Nuo 2015 metų kovo iki šių metų rugpjūčio Turto bankas gavo 3 172 tokius liudijimus, pagal kuriuos perėmė 3,2 tūkst. įvairių nekilnojamojo turto objektų bei 117 įmonių akcijų paketus.

Dažniausiai perimamas gyvenamosios paskirties turtas: butai, bendrabučio tipo kambariai, gyvenamieji namai, sodybos, sodo nameliai ir jų dalys, taip pat žemės ūkio ir techninės paskirties pastatai, tokie kaip daržinės, tvartai, fermos, sandėliai, garažai ir jų dalys, inžinerinė infrastruktūra, pvz.: gręžiniai, vandentiekio bokštas, vamzdynai) ir kt.

Perėmęs turtą, Turto bankas jį įvertina, vykdo jo apskaitą, administruoja skolas, parengia turtą pardavimui bei parduoda viešuose aukcionuose.

Paveldimo turto vertė svyruoja nuo kelių eurų iki šimtatūkstantinių sumų, štai praėjusiais metais aukcione parduotas butas Vilniaus senamiestyje už 176 tūkst. eurų. Iš viso 2021-aisiais buvo parduoti 266 paveldėto turto objektai, o už juos gauta 3,215 mln. eurų įplaukų.

Šiais metais paveldėtas turtas pasitarnavo dar vienam tikslui.

„Prasidėjus karui Ukrainoje sustabdėme dalį aukcionų, įvertinome, kurie objektai galėtų būti tinkami nuo karo bėgantiems ukrainiečiams apgyvendinti.

Atrinkome daugiau nei 30 butų didžiuosiuose šalies miestuose, kurių didžioji dalis yra paveldėtas turtas. Gyventojų, bendruomenių, verslo ir mūsų darbuotojų rūpesčiu tuos butus sutvarkėme, įrengėme ir juose šiuo metu gyvena apie 100 ukrainiečių“, – pasakoja M. Sinkevičius.

Ką daryti, jei turtas su skolomis?

Didžioji dalis valstybės paveldėto nekilnojamojo turto (apie 60 proc.) yra su skolomis, turtas būna areštuotas, įkeistas ir kt. Skolų dydis svyruoja nuo kelių eurų iki šimtų tūkstančių, vidutiniškai skolinio įsipareigojimo dydis – apie 2 500 eurų.

„Žmogui mirus, paveldėtojas negali atsisakyti dalies palikimo ar priimti palikimą tik iš dalies, t.y. jis priima visą palikimą besąlygiškai ir jam tenka pasirūpinti ne tik paveldimu turtu, bet ir prisiimti atsakomybę už mirusiojo skolas.

Bijodami, kad skolos nebūtų išieškotos iš asmeninio paveldėtojo turto, žmonės atsisako priimti palikimą ir toks turtas pereina valstybei“, – aiškina Turto banko Teisės skyriaus vadovė Justė Žibūdienė.

Pasak jos, kai mirusiojo skolos viršija paveldėto turto vertę, jos gali būti išieškotos iš asmeninio paveldėtojo turto, tačiau egzistuoja galimybė „apsidrausti“ nuo tokių siurprizų.

„Tais atvejais, kai skolų yra nemažai arba prieš priimant palikimą įpėdinis turi įtarimų, kad skolų yra, tačiau tiksliai nežino jų apimties, Civilinis kodeksas numato galimybę paveldėtojo atsakomybę už palikėjo skolas apriboti palikėjui priklausiusio turto verte, t.y. priimti palikimą pagal turto apyrašą“, – aiškina teisininkė.

Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą įpėdinis turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduos vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo.

Šį pavedimą įpėdinis per dvi savaites turi pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui. Tokiu būdu, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

Tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei, Civilinis kodeksas numato, jog valstybė palikėjo skolas dengia neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.

„Taigi, jei sprendžiate turto su skolomis paveldėjimo klausimą, pirmiausia įvertinkite skolų dydį, o paskui spręskite, kuri iš kelių galimybių jums yra palankiausia – palikimo atsisakymas, palikimo (turto ir skolų) priėmimas ar palikimo priėmimas pagal turto apyrašą. Taip bus gerokai mažiau netikėtumų“, – pataria J. Žibūdienė.

Neįteisinti santykiai

Turto banko praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet žmonės ilgus metus kartu gyvena ir veda bendrą ūkį, tačiau nėra įteisinę santykių ar bendros nuosavybės. Mirus turto savininkui ir neatsiradus įpėdinių, turtas pereina valstybei, o vėliau paaiškėja, kad jame vis dar yra gyventojų.

„Kai nekilnojamojo turto savininkas miršta ir nėra sudaręs testamento, kartu gyvenęs žmogus susiduria su problema, nes jis neturi jokių teisių į turtą. Todėl norime paraginti žmones neatidėlioti ir laiku sudaryti testamentą, kad būtų išvengta panašių situacijų“, – ragina Turto banko teisininkė.

Testamentas gali būti sudaromas pas notarą (oficialusis testamentas) arba parašomas laisva forma (asmeninis testamentas). „Tiesa, turėdamas asmeninį testamentą, įpėdinis per vienerius metus po palikėjo mirties turės kreiptis į teismą, kad šis jį patvirtintų“, – atkreipia dėmesį J. Žibūdienė.

Turto banko teisininkės patarimai, ką reikia žinoti paveldint turtą

* Asmeniui mirus, jo įpėdiniai dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties turėtų kreiptis į notarą, kurio veiklos teritorijoje buvo paskutinė mirusiojo (palikėjo) nuolatinė gyvenamoji vieta.

* Jeigu įpėdiniai yra nepilnamečiai, juos atstovaujantis asmuo turėtų pasirūpinti teismo leidimu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (pvz. tuo atveju, jei palikėjo skolos viršija palikimo vertę ir palikimo priėmimas neatitiktų nepilnamečių interesų) ir tik turėdamas tokį leidimą, kreiptis į notarą dėl palikimo nepilnamečių asmenų vardu priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą.

* Palikimas, kurį paveldi įpėdiniai (vaikai), gimę po palikimo atsiradimo, turi būti priimamas per tris mėnesius nuo jų gimimo dienos.

* Tuomet, kai turtas yra įgytas santuokoje, mirus vienam iš sutuoktinių, jo turėta dalis savaime neatitenka pergyvenusiam sutuoktiniui, todėl šis taip pat turėtų kreiptis į notarą dėl mirusiam sutuoktiniui priklausančios turto dalies paveldėjimo.

* Tuo atveju, jei įpėdinis per nurodytą terminą nespėja kreiptis į notarą, jam teks kreiptis į teismą arba prašant atnaujinti terminą palikimui priimti ir motyvuojant, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, arba prašant teismo konstatuoti, jog palikimas buvo priimtas faktinio valdymo būdu, t. y. kad įpėdinis, nepraleisdamas 3 mėnesių termino pradėjo mirusiojo turtu rūpintis kaip savu, pvz.: juo naudojosi, mokėjo mokesčius, tvarkė, remontavo ir pan.

* Tais atvejais, kai dėl dokumentų teismui parengimo įpėdiniui reikalinga teisininko pagalba, tačiau jis neturi pakankamai lėšų tokiai pagalbai apmokėti, yra galimybė kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Daugiau informacijos apie valstybės garantuojamą pagalbą: https://vgtpt.lrv.lt/lt/

* Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, t. y. priimdamas palikimą įpėdinis priima ir mirusiojo įsipareigojimus, jei tokių būta.

* Jei numanoma, kad turtas gali būti su skolomis, būtina įvertinti galimybę palikimą priimti, jo atsisakyti ar palikimą priimti pagal turto apyrašą.