Poilsiautojai iš pajūrio dalijasi nuotraukomis, kuriose užfiksuotos pirmosios šiemet medūzos. Gyventojai į jas reaguoja įvairiai. Vieni baiminasi, kiti – grožisi, dar kiti – naikina. Internete jau paplito įrašų, kuriuose matyti, kaip medūzos yra traiškomos ir užkasamos smėlyje. Gyvūnų gerovės gynėjai įspėja kuo toks elgesys gresia.

Gavo įrašų apie žiaurų elgesį

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ organizacija savo feisbuko puslapyje pasidalijo žinia apie juos pasiekusius vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuoti paplūdimyje medūzas traiškantys ir laidojantys vaikai. Organizacija primena, kad pagarbiai elgtis reikia su visa gyvybe, kokia didelė ar maža ji nebūtų.

„Žmogaus požiūris į gyvūną susiformuoja jau vaikystėje. Jei jam tėvai leidžia skriausti medūzą šiandien, tai nenustebkime, kad jis jau rytoj gali skriausti paukštuką ar šuniuką. Vaikai mokosi iš suaugusiųjų, jie yra tarsi suaugusiųjų veidrodis. Kiekvieno tėvo, suaugusiojo pareiga yra ugdyti vaikams pagarbą ir empatiją gyvūnams.

Jie turi paaiškinti vaikams, kad gyventi nusipelno net ir mažiausia gyvybė, tokia kaip medūza, drugelis, vabaliukas ar sliekas. Gyvūnų traiškyti, skriausti ir žudyti negalima! Nesvarbu ar jis gyvas, ar negyvas, ar jis mažas, ar didelis“, – sakoma organizacijos įraše.

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ primena, kad žiaurus elgesys su gyvūnais ir jo skatinimas yra neleistinas pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4-ąjį straipsnį, kuriame rašoma, jog draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus.

„Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą asmenys traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn“, – rašo jie.

Organizacija taip pat primena, kad pamačius medūzą jokiu būdu negalima jos trypti, traiškyt ar kitaip naikinti. Net ją liečiant, keliant iš vandens ar nuo smėlio reikia tai daryti labai atsargiai. Tai vienas unikalių gamtos sutvėrimų, kuris praturtina viso pasaulio gamtinę įvairovę

Įdomūs padarai

Herpetologas Gerardas Paškevičius yra pasakojęs, kad medūzos Lietuvos pajūryje pasirodo kaip tik šiuo metu.

„Ant mano rankų – ausytoji medūza. Šiuos dailius duobagyvius šiomis dienomis galite dažnai pamatyti Baltijos jūroje, tiek vandenyje, tiek žuvusius individus išmestus į krantą. Kadangi dažnai nugirsdavau kaip žmonės vieni kitiems pasakoja įvairius mitus ir klaidina bei gąsdina vieni kitus dėl šių labai įdomių gyvūnų, privalau papasakoti šiek tiek apie šias „aurelijas“ ir jums!

Į Lietuvą atklystą tik vienos rūšies medūzos, t. y. ausytosios medūzos, jos žmogui nėra pavojingos, nes nėra didelės ir geliančios. Jos negali įgelti, įkąsti, nudeginti ar panašiai nuskriausti žmogaus. Nebent žmogus turi probleminę ir itin jautrią odą. Tuomet vieta, kuri kontaktavo su čiuptuvėliais, gali parausti. Tačiau tai yra labai reti atvejai, greičiausiai, žmogui su jautria oda net ir nederėtų maudytis Baltijos jūroje“, – apie medūzas anksčiau yra sakęs jis.

Anot jo, ausytosios medūzos minta planktonu ir smulkiais moliuskais. Medūzos nėra vietinė rūšis.

„Tam, kad tai būtų vietinė rūšis, jos turėtų čia ir veistis, taip išlaikydamos nuolatinę populiaciją. Tačiau į Lietuvą jos tik atklystą iš Atlanto ir tai ne kiekvienais metais. O pas mus veistis negali, nes vanduo gerokai per šaltas ir per mažai sūrus. Mums reikėtų pasidžiaugti, kad medūzos pagyvena bent šiek tiek mūsų jūroje, nes tai rodo, kad Baltijos jūros vanduo dar nėra tragiškos būklės.

Įdomus faktas, kurį tikriausiai jau būsite girdėję – medūzos neturi smegenų! Jas atstoja išsišakojusi nervų receptorių sistema, kuri jautriai reaguoja į kvapus, šviesą ir kitus signalus“, – rašė G. Paškevičius.