Mano Gargždai



Bangolaužių rekonstrukciją apsunkino dugno akmenų sluoksnis

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Bangolaužių rekonstrukcijos paskutiniai darbai turėtų būti baigti kitų metų viduryje. Planuota molų rekonstrukcijos kaina – 59 milijonai eurų – dėl atsiradusių papildomų darbų gerokai padidės. Vitos Jurevičienės nuotr. Bangolaužių rekonstrukcijos paskutiniai darbai turėtų būti baigti kitų metų viduryje. Planuota molų rekonstrukcijos kaina – 59 milijonai eurų – dėl atsiradusių papildomų darbų gerokai padidės. Vitos Jurevičienės nuotr.

Klaipėdos miesto svečiai, žinantys, kad šiaurinis bangolaužis yra ta vieta, kurią būtina uostamiestyje aplankyti pirmiausia, nusimena pamatę, kad jis vis dar uždarytas dėl rekonstrukcijos darbų. Skubame pranešti gerą žinią – abu bangolaužius ketinama atverti visuomenei šiemet spalio 31-ąją.

 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, bangolaužių rekonstrukcijos užsakovės, generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad didžiausia problema šiuo metu rekonstruojant bangolaužius yra ne blogos oro sąlygos, nes patyręs rangovas jas buvo numatęs, o atraminių sienučių prie jų įrengimas dėl aptikto dugne didžiulio granito akmenų sluoksnio.

Tačiau, pasak Uosto direkcijos vadovo A. Latako, nepaisant iškilusių didelių problemų dėl akmenų sluoksnio, šiandien dar neatsiliekama nuo darbų grafiko ir tikimasi, kad projektas bus įgyvendintas laiku.

Planuota molų rekonstrukcijos kaina – 59 milijonai eurų. Uosto direkcijos generalinis direktorius neneigia, kad ji padidės, nes atsirado daug papildomų darbų. Susidūrus su problemomis bandant „pereiti“ per granito akmenis lūžo technika, teko griebtis specialios technologijos, kuri naudojama tuneliams pragręžti Norvegijoje. Reikia manyti, mokėsime milijonu kitu eurų daugiau.

Uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas: „Turistiniu požiūriu bangolaužiai labai patrauklus objektas. Žmonės ateina ir kai siaučia audra, ir kai būna blogas oras. Jie grožisi įplaukiančiais laivais. Klaipėda tuo ir išskirtinė Lietuvoje, nes niekas daugiau neturi tokių vietų, tokių erdvių, tokio uosto susijungimo su jūra.“  Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

 

Kanalas buvo per siauras

Fizinius Klaipėdos uosto vartų bangolaužių rekonstrukcijos darbus Vokietijos kompanijos „Depenbrock Ingenieurwasserbau GmbH & CO. KG“ ir Belgijos kompanijos „Herbosch-Kiere N.V.“ konsorciumas, laimėjęs konkursą, pradėjo 2021 metų balandžio 11 d. Sutartį su jomis Uosto direkcija pasirašė 2020 metų rudenį.

Kaip vyksta darbai šiame objekte, pirmą kartą stebėjome pernai birželio pabaigoje. Šiemet rugpjūčio 30 d. vėl apsilankėme šiame įdomiame objekte. A. Latakas, kartu su mumis plaukęs apžiūrėti atliekamų darbų, sako, kad per tuos metus, praėjusius nuo paskutinio mūsų apsilankymo, darbų jau padaryta labai daug. Tik, žinoma, ne visus juos klaipėdiečiai turėjo galimybę pamatyti.

Priminsime, kad rekonstruojant molus 2–2,5 metro didinamas jų aukštis. Šiaurinio molo aukštis anksčiau buvo 3,5 m. Per jį persirisdavo didesnės bangos. Jos ir vėjas darydavo įtaką įplaukiantiems laivams. Po rekonstrukcijos šis molas bus daugiau kaip 5,5 m aukščio.

Rekonstruoti bangolaužius reikėjo, nes laivybos kanalas buvo per siauras dideliems laivams. Pasak A. Latako, į Lietuvos uostą plaukia vis didesni ir didesni laivai. Per metus jų dydis „paauga“ maždaug 2 proc.

Tam, kad būtų galima paplatinti laivybos kanalą, daromos atraminės sienutės po vandeniu.

Beje, moluose bus įrengti kanalai kabeliams, reikalingiems navigacinei įrangai sujungti. Seni kanalai jau sugriuvę, juos reikia sutvarkyti, nutiesti naujus kabelius, uždėti dangčius, kad neįkristų žmogus. Šiauriniame bangolaužyje jau įrengta apie 30 metrų kabelinio kanalo.

Pietiniame bangolaužyje dar reikia įrengti apie 1 000 metrų kanalo kabeliui. A. Latakas sako, kad čia darbai vyksta gerai, pagal planą.

Beje, rekonstruojant molus kartu vyksta ir gilinimo darbai, be to, tvarkomi ir priėjimo prie jų takai.

A. Latako teigimu, visi darbai turi būti padaryti iki kitų metų vidurio. Kai kurie jų šiuo metu jau atlikti net 100 proc., kai kurie – 80 proc. Galima sakyti, kad apytikriai darbų jau yra padaryta 50–60 proc.

Klaipėdos uosto bangolaužiai aukštinami. Į juos kraunami akmenys, kurie iki šiol dar gabenami iš Skandinavijos. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

 

Didžiausias kliuvinys – akmenys

Atliekant šiaurinio bangolaužio, esančio Melnragėje, rekonstrukcijos darbus statybininkams iškilo nemažai problemų, kurios nebuvo numatytos rengiant projektą.

„Susidūrėme su nepaprastai didele problema. Po vandeniu, po dugnu žemėje, aptiktas labai didelis 0,5–3,5 metro ir didesnio storio akmenų sluoksnis. Jo nerodė nei atlikti geologiniai tyrimai, nei projektiniai bangolaužių rekonstrukcijos, vykusios 2002 metais, dokumentai. Ir tas akmenų sluoksnis yra abiejose pusėse. Iš kur jie čia atsirado, sunku pasakyti. Kai kuriuose jų matyti gręžimo žymės.

Suprantama, paprastu būdu sukalti įlaidus, atramines sienutes per tokius akmenis neįmanoma. Susidūrus su tokia kliūtimi teko keisti nemažai projektinių sprendimų, perdaryti kai kuriuos darbo projektus“, – pasakojo A. Latakas.

Paskui reikės nupjauti vamzdžius (tuos žalius), kurie dabar reikalingi įrengiant sienutę kaip tam tikras orientyras, kad plaukiantis laivas jos nekliudytų. Beje, kartu vyksta ir gilinimo darbai. Juos atlieka nuotraukoje matomas žalias laivas. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

 

Teko naudoti kitą technologiją

Pasak Uosto direkcijos vadovo, projekte prie šiaurinio molo buvo numatyta įrengti kombinuotą atraminę sienutę: suleisti tam tikrus vamzdžius, tarp kurių būtų sukalti įlaidai. „Nenorėčiau vartoti žodžio „sukalti“, nes rangovas, prieš pradėdamas darbus, buvo įsipareigojęs naudoti kitokį metodą – įlaidus įleisti ne kalant, o vibruojant, kad į aplinką būtų skleidžiama kuo mažiau triukšmo“, – aiškino jis.

Tačiau dalis kombinuotos sienutės buvo įrengiama naudojant kitą metodą – į žemę buvo leidžiami ne įlaidai vibruojant, o gręžiamos ertmės, o paskui į jas įstatomi vamzdžiai.

Kai mes lankėmės, vamzdžiai nebuvo leidžiami, nes bangos buvo per didelės. Jeigu jų aukštis – 0,5 metro, viskas, jau negalima dirbti.

A. Latako teigimu, atraminės sienutės prie šiaurinio bangolaužio įrengimo darbai jau visiškai eina į pabaigą. Iš 88 vamzdžių, kurie turėjo būti suleisti, rugpjūčio 30 d. jau buvo suleisti 69–70. Naujas metodas naudojamas maždaug 74 metrų sienutės atkarpoje, o 90 metrų atkarpoje naudotasi senu metodu.

Tikimasi, kad šiaurinio molo sienutės įrengimo darbai turėtų būti pabaigti dar šį rudenį iki sezono pabaigos, t. y. iki tol, kol bus galima dirbti, iki spalio pabaigos. Suprantama, žiemą, kai būna didelės bangos, stiprus vėjas, prie molo dirbti negalima.

Prie šiaurinio bangolaužio kalama atraminė sienutė. Ji visa bus po vandeniu ir sustiprins molą. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

 

Pasukimo neatsisakoma

Prie pietinio bangolaužio susiduriama su ta pačia akmenų problema. Čia liks daug daugiau darbų, kuriuos reikės padaryti po Naujųjų metų. Čia jau yra įrengta apie 50 metrų atraminės sienutės kompleksiniu senuoju būdu.

Pasak A. Latako, pietiniame mole lieka apie 200 metrų ilgio probleminis atraminės sienutės ruožas, dar dvi atskiros zonos po 120 metrų, kurioms reikės pasirinkti tam tikrą metodą.

„Susidūrę su tokiomis problemomis, mes modeliavome situacijas, svarstėme, gal galima kanalą šiek tiek susiaurinti, gal jo nereikia tiek pasukti, kiek buvo planuota pačioje pradžioje. Vis dėlto siekdami geriausio rezultato, kad laivai į mūsų uostą įplauktų netrukdomi ir palankesnėmis sąlygomis, mes to atsisakyti negalėjome, tad toliau ieškome būdų, kaip tai būtų galima padaryti“, – sako Uosto direkcijos vadovas.

 

Tetrapodai gaminami uosto teritorijoje

Dėl bangolaužių aukštinimo iš viso turi būti atvežta iš Skadinavijos 350–360 tūkst. tonų akmenų, priklausomai nuo to, kaip jie suguls bangolaužiuose. Šiuo metu į molus jau yra sudėta apie 315 tūkst. tonų akmenų. Lieka atgabenti ir sudėti dar maždaug 50 tūkst. tonų. Jiems atplukdyti prireiks 4–5 baržų, jie į molus bus sudėti vėliau.

Aukštinant bangolaužius išlieka ir tetrapodų klausimas. Šiauriniam bangolaužiui buvo panaudoti turimi seni tetrapodai, kai kurie jų buvo nuimti nuo pietinio bangolaužio ir perkelti ant šiaurinio.

Tie tetrapodai, kurie negalėjo būti naudojami, buvo brokuojami, sumalti ir utilizuoti. Naujų tetrapodų reikėjo pagaminti 249. Beje, juos išsinuomotoje Klaipėdos uosto teritorijoje gamino minėta belgų kompanija. Visi jie jau yra pagaminti ir visi bus sudėti ant šiaurinio bangolaužio.

Šiuo metu į molus jau yra sudėta apie 315 tūkst. tonų akmenų, atgabentų iš Skandinavijos. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

 

Baigtos statyti apžvalgos aikštelės

Pietiniame bangolaužyje jau baigtos statyti dvi numatytos apžvalgos aikštelės, joms dar trūksta šiek tiek apdailos ir laiptų.

Prie pietinio bangolaužio reikia sutvarkyti apie 6,5 tūkst. kvadratinių metrų tako, kuriuo būtų galima saugiai prieiti prie aikštelių. Šis takas buvo gana pavojingas, nes daug buvo „sulūžusių“ vietų.

Prie šiaurinio bangolaužio lieka sutvarkyti apie 1 300 kv. m tako. Darbai čia jau vyksta: užtaisomos skylės, betonuojamos duobės. Pasak Uosto direkcijos vadovo, šitas takas bus padengtas specialia neslidžia danga, kad žmonės galėtų saugiai vaikščioti.

Klaipėdos uosto bangolaužių rekonstrukcijos darbus atlieka vokiečiai ir belgai. Jie turi atsiplukdę savo techniką. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 608 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,