Nesaikingas alkoholio vartojimas – didžiulė žala organizmui, jis ne tik sukelia pagirias, bet ir „džiovina“ smegenis, sutrikdo širdies darbą ir iš organizmo išvaro mineralus.
Pagrindinis atsakymas, kaip viso to išvengti, yra saikas. Tačiau ką daryti, kai saiko nebuvo? Vaistininkė pataria, kaip sparčiau atstatyti organizmą po alkoholio vartojimo.
Mažas alkoholio kiekis skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, o dideli pasikartojantys kiekiai – malšina.
„Vartoti alkoholį kenksminga visuomet, o ypač tuščiu skrandžiu – pats alkoholis, ypač stiprieji spiritiniai gėrimai, tiesiogiai degina skrandžio ir stemplės gleivinę.
Skrandžio sultyse esanti rūgštis taip pat stipriai dirgina skrandį, todėl dažnai po vakarėlio skauda skrandį, jaučiamas pykinimas, nėra apetito, o vėliau gali net atsirasti opos“, – pasakoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Roberta Janulytė.
Kadangi alkoholis yra diuretikas, jį vartojant iš organizmo pašalinami ne tik skysčiai, bet ir elektrolitai, todėl kamuoja troškulys, jaučiamas silpnumas, sukasi galva, atsiranda širdies ritmo sutrikimų.
„Mažas kiekis alkoholio praplečia kraujagysles, todėl jaučiamas šilumos jausmas, šiek tiek nukrenta kraujo spaudimas, žmogus atsipalaiduoja, jo skruostai parausta.
Tačiau toliau plečiantis kraujagyslėms, organizmas netenka šilumos – vystosi hipotermija. Tai ypač pavojinga šaltuoju sezonu, kai lauke minusinė temperatūra, nes nejaučiama šalčio ir galimi galūnių nušalimai.
O po vakarėlio bet kuriuo sezonu stebimas priešingas efektas – kraujagyslės staigiai susitraukia, kraujo spaudimas pakyla, jaučiamas nemalonus širdies plakimas, skausmas pakaušio ar smilkinių srityse. Gali stipriai svaigti galva, spengti ausyse“, – perspėja R. Janulytė.
Alkoholis apsunkina angliavandenių skaidymą ir pasisavinimą, todėl smegenys negauna pakankamai gliukozės. Tai ne tik sulėtina ir sutrikdo jų darbą, bet ir sukelia tokius nemalonius pojūčius, kaip vangumas, nervingumas, pykčio ar baimės priepuoliai, apatijos jausmas, koordinacijos ir kalbos sutrikimai.
„Alkoholis tikrai „džiovina smegenis“ – alkoholio vartojimas, ypač ilgalaikis ir gausus, mažina smegenų ląstelių dydį ir kiekį, todėl silpnėja atmintis, pažinimo ir mokymosi funkcijos“, – pabrėžia vaistininkė.
Vaistų ir alkoholio nemaišyti
Kaip greitai organizmas susitvarkys su vakarėlio pasekmėmis, priklauso nuo daugelio aspektų: asmens amžiaus – labai jauni arba senyvo žmonės nuo pagirių kenčia dažniau ir stipriau, svorio – kuo žmogus sveria mažiau, tuo didesnė intoksikacijos tikimybė, lyties – moteris pagirios vargina dažniau ir jos būna sunkesnės, ir, galiausiai, bendros organizmo būklės.
„Augaliniai preparatai, kurių sudėtyje yra silimarino arba sojos fosfolipidų, padeda apsaugoti kepenis nuo toksiško alkoholio poveikio. Taip pat greitina kepenų metabolizmo procesus ir padeda greičiau suskaidyti bei pašalinti suvartotą alkoholį iš organizmo“, – sako R. Janulytė.
Žmonėms, neišvengiantiems pagirių nepriklausomai nuo suvartoto alkoholio kiekio, ji pataria prieš vakarėlį išgerti nereceptinį vaistinį preparatą, kurio sudėtyje yra metadoksino – medžiagos, greitinančios alkoholio metabolizmą, didinančios jo ir toksinio metabolito acetaldehido išsiskyrimą su šlapimu.
Būtent dėl šios priežasties mažėja alkoholio kiekis kraujyje ir trumpėja žalingas jo poveikis audiniams. Šis vaistas tinka ir sunkiems pagirių simptomams gydyti.
Vaistininkė įspėja, kad vaistų vartojimas su alkoholiu gali būti itin pavojingas – visais atvejais būtina atsižvelgti į informaciniame vaisto lapelyje nurodytą vaisto sąveiką su alkoholiu.
Jei žmogus nuolat vartoja vaistus lėtinėms lygoms gydyti, reikėtų juos išgerti 4-6 val. prieš alkoholio vartojimą, siekiant tiek išvengti tarpusavio sąveikų, tiek papildomai neapkrauti kepenų.
„Yra vaistų, kurie vartojami su alkoholiu turi toksišką poveikį, todėl juos griežtai draudžiama vartoti kartu. Tai – paracetamolis, centrinę nervų sistemą veikiantys vaistai – antidepresantai, antipsichotiniai ir migdomieji vaistai – miorelaksantai, statinai (vaistai nuo padidėjusio cholesterolio), cukriniam diabetui gydyti skirti vaistai“, – vardija R. Janulytė.
Kaip greičiau atsigauti?
Dehidratacija (troškulys, džiūstanti burna, silpnumas, svaigstanti galva) – ne tik skysčių trūkumas, bet ir sutrikęs elektrolitų balansas. Pasak vaistininkės, jį greičiau ir efektyviau atstato specialūs elektrolitų tirpalai arba milteliai tirpalui ruošti.
Taip pat tinka ir didelės mineralizacijos mineralinis vanduo, kuris turėtų būti negazuotas, mat angliarūgštė dirgina ir taip jautrią skrandžio gleivinę.
„Jei nenustoja skaudėti galvos net išsimiegojus ir suvartojus pakankamai skysčių, galima išgerti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Tiesa, reikėtų vengti paracetamolio arba kombinuotų preparatų su juo, nes alkoholis sustiprina paracetamolio žalingą poveikį kepenims.
Tuo tarpu ibuprofenas gali stipriai sudirginti skrandžio gleivinę ar net sukelti gastritą, todėl jei dar ir stipriai pykina, nevalgius jo gerti nederėtų.
Aspirinas ne tik malšina skausmą, bet ir mažina kraujo krešumą, todėl jis yra ne tik populiariausias, bet ir tinkamiausias vaistas galvos skausmui malšinti. Tačiau ir jo griežtai negalima gerti tuščiu skrandžiu“, – rekomenduoja R. Janulytė.
Kalbėdama apie skrandžio veiklos sutrikimus (pykinimas, vėmimas, padidėjęs skrandžio rūgštingumas, viduriavimas), ji pataria vartoti aktyvintos anglies tabletes ar kapsules, ypač jei stipriai pykina, jaučiamas šleikštulys ar net vemiama.
„Jei simptomai išlieka arba blogai pradedama jaustis vėliau, tokiu atveju tikslingiau vartoti stipresnį absorbentą – diosmektiną, kuris veikia ne tik skrandyje, bet ir žarnyne. Jei per pagirias kamuoja stiprus, deginantis skrandžio skausmas, kyla rūgštys – skrandžio rūgštingumą mažinančių vaistų.
Šleikštulį malšina kasos virškinimo fermentai, taip pat kepenų veiklą skatinantys preparatai. Nuo pykinimo padeda imbiero arbata arba pastilės su imbiero ekstraktu“, – aiškina „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė.
Ji priduria, kad per pagirias kartais jaučiamas ir raumenų skausmas ar silpnumas (kaulų laužymo jausmas, dreba rankos, stiprus nuovargio jausmas, padidėjęs dirglumas) – tokiu atveju reikėtų ilgiau pamiegoti, taip pat padeda B grupės vitaminai.
„Alkoholis gali sukelti ir širdies veiklos bei ritmo sutrikimus. Kraujospūdis pakyla net tiems, kurie šia problema įprastai nesiskundžia. Taip pat nemažai žmonių skundžiasi padidėjusiu ar neritmingu pulsu.
Dažniausiai tai dehidratacijos ir mineralų, ypač kalio ir magnio, trūkumo pasekmė. Jei vartojant pakankamai skysčių ir elektrolitų pulsas nesinormalizuoja, kraujospūdis išlieka aukštas, jaučiamas galūnių tirpimas, sunku kvėpuoti – būtina kreiptis į medikus.
Visgi paprasčiausias būdas išvengti nepageidaujamų pasekmių – atsisakyti alkoholio ar bent jau nepadauginti“, – akcentuoja R. Janulytė.
