Mano Gargždai



Ekspertai: vieni gali gauti šildymo kompensaciją, bet net nesikreipia, kiti neturi reikalingų dokumentų

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Asociatyvi Freepic.com nuotr. Asociatyvi Freepic.com nuotr.

Sparčiai artėjant šildymo sezonui, kai kuriems gyventojams vis dar neaišku, kaip gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją ir apskritai – ar tokia jiems priklauso.

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skaičiuoja, kad pirmuosius tris šių metų mėnesius, nuo sausio iki kovo, šildymo kaštus valstybė kompensavo 243 tūkstančiams gyventojų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teigimu, dėl rekordiškai išaugusių energijos išteklių kainų, šį šildymo sezoną kompensacijas gaus 20–30 procentų daugiau žmonių. Tad kaip apskaičiuoti, ar tokia finansinė parama jums priklauso?

 

Svarbiausi aspektai

Dar rugsėjį Seimas pritarė ministerijos siūlymui pratęsti nulinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centralizuotam šildymui šiai ir kitai žiemai. Dėl PVM lengvatos kreiptis nereikia – ji bus automatiškai įskaičiuojama į šildymo sąskaitą.

Keitėsi ir būsto šildymo išlaidų kompensacijų skyrimo tvarka. Šią kompensaciją gali gauti ne tik sunkiau besiverčiantys, bet ir vidutines pajamas uždirbantys šalies gyventojai. Pirmojo šių metų ketvirčio duomenimis, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje siekė 1718,3 euro, neatskaičius mokesčių, arba maždaug 1081 eurą „į rankas“.

Būsto šildymo išlaidų kompensacija bus skiriama visą šaltąjį laikotarpį – visam šildymo sezonui. Kas pasikeitė? Iki šiol kompensacijos buvo skiriamos tik trims mėnesiams, o finansinei situacijai negerėjant, dėl finansinės paramos reikėdavo kreiptis antrą kartą. Nuo šiol užteks vieno prašymo, o jį pateikti galima dar neprasidėjus šildymo laikotarpiui internetinėje svetainėje ČIA arba kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.

Suteikiama galimybė pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacija nepriklausomai nuo to, kokiu kuru šildomas būstas. Kompensacija galios tiek šildantis centralizuotai, tiek kitos rūšies kuru: anglimi, dujomis, malkomis, medžio granulėmis, elektra ar kitais būdais.

Tačiau ministerijos specialistai atkreipia dėmesį: kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis, pavyzdžiui, elektra, gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį, t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą, taip pat duomenis apie suvartotą elektros energiją: kiekį, elektros tarifus.

O gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pavyzdžiui, malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas.

„Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y. išlaidų nepatiria“, – pabrėžia SADM specialistai.

 

Vertinamos pajamos

Teikiant prašymą dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, reikia nurodyti visų jame gyvenančių asmenų paskutinių 3 mėnesių iki kreipimosi gautas pajamas: darbo užmokestį „į rankas“, individualios veiklos pajamas, gaunamus alimentus vaikui išlaikyti, pajamas už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą ir kt.

Tais atvejais, kai savivaldybės duomenis gauna iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų – apie gaunamas pensijas, kas mėnesį mokamas išmokas vaikams, tikslines kompensacijas neįgaliesiems, vaiko išlaikymo išmokas, nedarbo socialinio draudimo išmokas (t. y. visas socialines išmokas, kurias moka savivaldybės, Sodra) ir pan., dokumentų apie gaunamas išmokas pateikti nereikia.

Primintina, kad iki 2024 m. balandžio 30 d. pratęstas terminas, kai skiriant šią paramą nuosavybės teise turimas asmenų turtas nevertinamas, tačiau, apskaičiuojant pajamas, yra įskaitomos iš privalomo registruoti turimo kilnojamo ir nekilnojamo turto gaunamos pajamos, pavyzdžiui, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos ar pardavimo pajamos. Todėl jas privalu nurodyti.

Kaip pasakoja Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė, šią informaciją derėtų įsiminti, nes neretai pasitaiko nesklandumų.

„Dažnai asmenys nesupranta, kodėl apskaičiuojant jų pajamas yra įskaitomos iš turimo kilnojamo ir nekilnojamo turto gaunamos pajamos – dividendai, palūkanos, žemės, būsto, automobilio ir kito turimo turto nuomos pajamos – nors jų turtas nevertinamas“, – sako ji.

Apskaičiuojant pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), socialinio draudimo našlių pensija, vienišo asmens išmoka, transporto išlaidų ir (ar) tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia, vienkartinės išmokos, pašalpos ir kt., taip pat dalis darbo užmokesčio, individualios veiklos pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties, nuo 20 iki 40 procentų).

 

Vertinamas būsto plotas

Pildant prašymą kompensacijai gauti, privaloma nurodyti ir visų būste deklaruotų gyvenamąją vietą asmenų skaičių bei būsto plotą. Jei būstas nuomojamas ir nuomos sutartis įregistruota Registrų centre – reikia nurodyti būstą nuomojančių asmenų skaičių.

Gyventojams kompensacija skiriama už normatyvinį būsto plotą, todėl atsižvelgiama į naudingąjį būstų plotą – bendrą gyvenamųjų kambarių ir kitų patalpų grindų plotą, į kurį neįskaičiuojamas nešildomų balkonų, lodžijų, terasų, rūsių grindų plotas.

Kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo – jam taikomas 50 kv. metrų normatyvas; kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: pirmam šeimos nariui – 38 kv. metrų; antram – 12 kv. metrų; trečiam ir kiekvienam paskesniam – 10 kv. metrų.

„Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kv. metrų naudingąjį būsto plotą“, – teigia SADM specialistai.

Už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (294 Eur) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 Eur) vienam gyvenančiam asmeniui.

„Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus – po 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 294 Eur, o iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai, t. y. 441 Eur“, – skaičiuoja ministerijos atstovai.

 

Savivaldybėse – antplūdis

Didžiuosiuose šalies miestuose savivaldybių telefonų rageliai netyla, nuolat varstomos ir jų durys – gyventojai aktyviai ieško galimybių gauti finansinę paramą artėjančiam šildymo sezonui. Kaip pasakoja didžiųjų šalies savivaldybių – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos – atstovai, gyventojai su užklausomis plūsta jau nuo rugsėjo. O prašymų kasdien vis daugėja.

„Per rugsėjį kasdien sulaukdavome vidutiniškai 735 prašymų kompensacijoms už šildymą gauti. Srautas, lyginant su pirmosiomis rugsėjo dienomis, augo. Vidutiniškai aptarnavimo atvykus gyvai tenka palaukti apie 2 valandas. Iš viso prašymų per rugsėjį sulaukta 16,175 tūkst., nepriklausomai nuo pateikimo būdo“, – pasakoja Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėjos teigimu, šiuo metu per dieną savivaldybė priima apie 500–700 prašymų dėl šildymo kompensacijų, o per rugsėjo mėnesį iš viso jų buvo priimta apie 4,5 tūkst. Specialistės teigimu, besikreipiančių asmenų skaičius nemažėja, nes dauguma asmenų dėl kompensacijų skyrimo įprastai kreipiasi spalio mėnesį, prasidėjus šildymo sezonui.

„Kauniečiai, su išankstine registracija, laukiami seniūnijose. Neužsiregistravę ir norintieji pasikonsultuoti gyvai bei kartu su specialistais užpildyti dokumentus, turės apsišarvuoti kantrybe. Dažniausiai susidaro apie 2 ar 3 valandų gyva laukimo eilė“, – sako E. Kačiulienė.

Klaipėdos miesto savivaldybėje situacija šiek tiek ramesnė: rugsėjo mėnesį vidutiniškai per dieną buvo gaunami 98 prašymai. Vis dėlto, tai – 2,5 karto daugiau nei praėjusių metų rugsėjo mėnesį.

„Sulaukiame labai daug paklausimų telefonu, el. paštu. Prašymai kompensacijoms priimami pagal išankstinę registraciją, šiuo metu registracija vykdoma sausio mėnesiui“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė.

 

Nestinga problemų

Kalbintų savivaldybių atstovai vieningai sutinka – problemų netrūksta. Jų teigimu, ne visi galintys gauti kompensaciją kreipiasi. Daugiausiai sulaukiama pensinio amžiaus žmonių, tačiau kreiptis gali ne tik jie. Taip pat pastebima, kad besikreipiantys neturi visų reikiamų dokumentų, todėl jų prašymai netenkinami.

„Kai kurie besikreipiantys piktinasi, kad reikia pristatyti pažymas apie darbo užmokestį, nes viešojoje erdvėje girdėjo, kad savivaldybės „viską mato“ ir turi prieigą prie „Sodros“ duomenų. Tokia informacija gaunama iš valstybės registrų ir informacinių sistemų tik tuo atveju, jei kauniečiai jau gauna senatvės pensijas, socialines, motinystės ar kitas išmokas iš „Sodros“, – pastebi Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Kaip priduria specialistė, problemų gyventojams kyla ir dėl tame pačiame būste deklaruotų asmenų, kurie jau seniai išvykę, o skaičiuojant kompensacijas jų duomenys lygiai taip pat svarbūs.

„Pavyzdžiui, dažnai garbaus amžiaus žmonės netenka teisės į kompensacijas dėl pas juos butuose gyvenamąją vietą deklaravusių vaikų ar anūkų, nors jie ten negyvena, o senoliai tokios deklaracijos nenori panaikinti“, – sako E. Kačiulienė.

Tačiau SADM specialistai atkreipia dėmesį, kad tokius atvejus savivaldybės turėtų vertinti individualiai ir kompensacijas skirti išimties tvarka – būste gyvenamąją vietą deklaruojantiems ir faktiškai jame gyvenantiems bei išlaidas patiriantiems asmenims.

O štai Klaipėdos miesto savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja pastebi ir kitą problemą. Jos nuomone, sprendžiant iš gausaus klausimų skaičiaus, galima įžvalga, kad sistema nėra visiems aiški.

„Sulaukiame nemažai klausimų dėl teisės į kompensacijas, dėl prašymų pateikimo el. būdu. Pateikiami prašymai, ypač. el. būdu, kai būste deklaruoti vaikai, anūkai, nors negyvena, kai žmonės turi pajamų iš turimo nekilnojamojo turto. Prašymams apdoroti, konsultacijoms skiriamas laikas, pasitaiko, kai gyventojai nusprendžia, kad neteiks dokumentų arba neinformuoja apie savo sprendimą, tačiau per nustatytą laiką nebeteikia dokumentų“, – teigia G. Vilimaitienė.

SADM specialistai primena, kad siekiant išvengti laukimo ilgose eilėse savivaldybėse, siūloma naudotis galimybe pateikti prašymą el. būdu per www.spis.lt, o prieš teikiant prašymą ir norint sužinoti ar kompensacija priklauso – pasinaudoti Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 65 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,