Naujienų portalas „Mano Gargždai“ prisijungė prie CRI (Civic Resilience Initiative), drauge su Vokietijos ambasada organizuojamo projekto – #Atsparumo kūrimas: Trys Atsparios Visuomenės Ramščiai (#BuildingResilience: Three Pillars ofResilient Society). Spalį Vėžaičių konferencijų salėje buvo surengta paskaita, kur profesinėmis žiniomis ir asmenine patirtimi dalinosi Vilniaus Universiteto komunikacijos fakulteto partnerystės docentė Dalia Bankauskaite.

Anot lektorės D. Bankauskaitės, raštinga visuomenė yra pagalba ir pačioms žiniasklaidos priemonėms, todėl šiuo projektu siekiama stiprinti pilietinį ir informacinį atsparumą visuomenėje, skatinti skaitmeninį žmonių raštingumą.

Į mokymus susirinko regioninės spaudos ir rajone veikiančių bibliotekų atstovai, vystėsi diskusijos apie politinių veikėjų informacinius labirintus, viešą jų smerkimą spaudoje, visuomenės brandą skaitmeniniame informaciniame kare ir ne visada etišką žiniasklaidą.

„Mes komunikuojame – aš jums duodu tam tikrą informaciją, nes tikiuosi iš jūsų tam tikro elgesio, o jūs, gaudami mano informaciją, esate paveikūs“, – aiškino lektorė, komunikaciją įvardindama kaip vieną iš pagrindinių manipuliacijos formų. D. Bankauskaitė įsitikinusi – informacijos kiekis mūsų erdvėje daro labai didelę įtaką žmonių šališkumui ir racionalumui, tačiau nedažnas iš mūsų tai suvokia, todėl mokymų metu pateikė neretai kasdienybėje atpažįstamų dezinformacijos pavyzdžių ir papasakojo, kas šiandien įtakoja karo ir krašto gynybos sklandžios ir tikslingos informacijos tėkmę.

Dezinformacija pasauliniame kontekste

Paskutiniais Donaldo Trumpo valdymo mėnesiais viešojoje erdvėje interneto vartotojai galėjo pastebėti įrašą, kuriame skambėjo iškraipyta JAV Atstovų rūmų pirmininkės kalba, o jo tikslas – pažeminti. Paviešinta sulėtinta įrašo versija, kuriame sukuriamas įvaizdis, jog Nancy Pelosi yra neblaivi. „FOXNEWS“ žurnalistai tai sensacingai publikavo, informaciją padaugino ir leido visuomenei ją interpretuoti savaip. Taip viešinama klaidinga informacija byloja apie tai, kad žurnalistai visame pasaulyje turi gebėti tikslingai ir atsakingai atsirinkti, kokia informacija yra teisinga ir vartotina, o kokia – ne. Informacijos tiekėjus ir gavėjus lektorė skatina išlikti racionaliais, nes šiandien su tokia dezinformacijos forma susiduriama vis dažniau.

Sąmokslo teorijos

„Sąmokslo teorijos yra manipuliavimo technika, jau tapusi klasika mūsų informacijos sklaidos kasdienybėje“, – pabrėžia lektorė D. Bankauskaitė.

„Važiavau automobiliu, klausiausi radijo, o ten, apie savo naują tyrimą, aiškinantį, kodėl lietuviai tiki COVID-19 sąmokslo teorijomis, kalbėjo Lietuvos politologė Ainė Ramonaitė. Tyrimai atskleidė ryšį tarp tikinčiųjų ir tų, kurie jaučia nostalgiją sovietiniams laikams“, – pasakojo D. Bankauskaitė. Ji aiškino, kad nostalgijos sovietiniams laikams Lietuviai nejaučia – ji atpažįstama tada, kai yra kalbama apie sunkius šaliai metus – perėjimą iš sovietizmo į nepriklausomą Lietuvą. Praradome darbus, pajamas, pozicijas – taip nukentėjęs žmonių sluoksnis, jautriai reagavęs ir išgyvenęs praėjusį laikotarpį, yra imlesnis ir šių dienų analogijoms. Kalbėdama apie tai, lektorė prisiminė ir rekomendavo pasaulinį švedų rašytojo Hanso Roslingo bestselerį „Faktų galia“, kuriame puikiai atskleidžiama, kokie paveikūs esame savo patirčiai, inercijai, emocijoms.

Informacinis atsparumas sovietizmui

Kalbėdama apie informacinį atsparumą sovietinės Lietuvos laikotarpiu, lektorė D. Bankauskaitė teigia, kad jis buvo ryškus, tačiau, ar atsparūs išliksime ir ateityje, sako nežinanti: „Pasikeitė tūkstantmečio žmonių karta, kartu pasikeitė ir mąstysena“, – aiškino ji. Tai įtakoja mūsų šiandieninis gyvenimas algoritmais – medijos mus įtraukia į burbulus, o dėmesio neišlaikymas byloja apie minties neužbaigimą, stinga kritinio mąstymo – visuomenės vertybinė ašis tampa kitokia.

„Karo kontekste mes tikrai turime informacinį atsparumą dabar, turėjome ir anksčiau. O atsparūs mes esame dėl to, kad turime kolektyvinę atmintį, dar iš 1918–1940 m. Lietuvos nepriklausomybės laikų. Visa tai yra gyva – mes turėjome artimuosius, kurie užaugo nepriklausomoje, smetoninėje Lietuvoje, taip pat turime atmintį ir Sibirui, gulagui, tremčiai, pasipriešinimui“, – įžvalgomis dalinosi saugumo politikos ir strateginės komunikacijos ekspertė D. Bankauskaitė. Jos teigimu, mes niekada nesusitapatinome, kad Sovietų sąjunga yra mūsų – įspūdis toks, jog paviršiuje sovietinė Lietuva – pasyvi, tačiau po juo – judri, turint omenyje įvairius judėjimus, bažnytines kronikas, savišvietą.

Pasipriešinimas karo dezinformacijai

„Savo darbu jie nuolat yra pasiruošę atsakyti į klausimą, ar mūsų šalis yra saugi, nors jų atsakymas kartais ir yra gąsdinantis“.

Lektorė įsitikinusi, kad šiandien didžiulė pagarba yra juntama Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamentui, kuris sklandžiai analizuoja ir vertina informacinę aplinką bei nedraugiškų užsienio šalių vykdomas informacines operacijas, rūpinasi kariuomenės ir visuomenės atsparumo priešiškam informaciniam poveikiui stiprinimu.

„Lietuvai, ypatingai karo kontekste, nėra geresnio garanto negu NATO narystė. Gynyba, paremta atgrasymu, užtikrina mūsų fizinį ir informacinį saugumą – privalu parodyti, kad esi gabus apsiginti, ir jei kas lįs – gaus atkirtį – informacinį, skaitmeninį, kibernetinį, psichologinį ar bet kokį kitą“, – teigė D. Bankauskaitė, tokį atbaidymo principą įvardindama kaip labai svarbų aspektą, tačiau pabrėžė, jog tai, visgi, yra santykis su išore.

„Šiandien visuomenė dėl visų savo technologijų ir geopolitikos yra toje padėtyje, kur provokatorius su savo tikslais yra tarp mūsų – viduje. Tai nebūtinai reiškia, kad mes turime neigti, būti įtarūs ir nepasitikėti, bet svarbu suvokti, kad turime išlikti kritiškais“, – tikino lektorė.

Šis straipsnis yra dalis bendro Pilietinio Atsparumo Iniciatyvos bei Vokietijos ambasados Lietuvoje projekto, skirto didinti jaunimo pilietinį aktyvumą ir skaitmeninį atsparumą. Straipsnio turinys nebūtinai atitinka oficialią rėmėjų poziciją.