Mano Gargždai



Reabilitacija po COVID-19: ką pravartu žinoti?

Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Asociatyvi nuotr. Asociatyvi nuotr.

Pernai kompensuojamomis reabilitacijos paslaugomis pasinaudojo beveik 3,5 tūkst. koronavirusu persirgusių žmonių. Tai trečdaliu mažiau nei 2021-aisiais, praneša Valstybinė ligonių kasa. Specialistai primena, kokiais atvejais ir kur reikia kreiptis pagalbos po COVID-19 ligos.

 

„Varginančius pokovidinius sveikatos sutrikimus patiriančių pacientų, kuriems reikalinga reabilitacija mažėja, nes mažėja ir sunkiai COVID-19 liga sergančių ligoninėse gydomų pacientų. Pernai tokiems žmonėms buvo suteikta daugiau nei 2 tūkst. stacionarinių ir beveik 1,5 tūkst. ambulatorinių reabilitacijos paslaugų. Joms kompensuoti prireikė daugiau nei 2,5 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Rimantė Venclovienė.

Pasak jos, žmonėms, persirgusiems COVID-19 infekcija, ligonių kasos apmoka tiek stacionarines, tiek ambulatorines medicinines ir psichosocialines reabilitacijos paslaugas. Jos skiriamos po komplikuoto plaučių uždegimo ar kai pasireiškia pokovidinis sindromas su liekamaisiais reiškiniais, tokiais kaip varginantis dusulys, užsitęsęs kosulys, nuovargis, įvairios lokalizacijos skausmai, miego sutrikimai, atminties ir dėmesio koncentracijos pablogėjimas, nuotaikos svyravimai, kai smarkiai sutrinka įprasta žmogaus veikla, elgesys.

Ambulatoriškai gydytiems pacientams gali būti skiriamos pradinės ambulatorinės reabilitacijos paslaugos, kuomet gali būti taikomi keturi pagrindiniai reabilitacijos metodai: kineziterapija, fizioterapija, ergoterapija ir masažas. Gali būti skiriama iki 20 individualių ir 5 grupinių procedūrų.

Ligoninėje gydytiems pacientams gali būti skiriamos ne tik pradinės, bet ir didesnės apimties ambulatorinės ar stacionarinės medicininės bei psichosocialinės reabilitacijos paslaugos. Šios paslaugos skiriamos ne vėliau kaip praėjus 3 mėnesiams ar tam tikrais atvejais praėjus 6 mėnesiams po gydymo ligoninėje. Todėl žmonės, kurie persirgo koronavirusu ir jaučia nepageidaujamus liekamuosius reiškinius, turėtų ilgai nedelsti ir kreiptis į gydytojus.

„Visais atvejais dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamų reabilitacijos paslaugų pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją, jei pacientas dar tebėra ligoninėje. Prireikus, jie išrašys siuntimą pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją ar gydytoją psichiatrą. Šie medikai, įvertinę paciento biopsichosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnį ir būklės sunkumą, spręs dėl reabilitacijos poreikio ir informuos pacientą apie tolesnį gydymą. Kokia medicininė pagalba reikalinga pacientui konkrečiu atveju, gali nuspręsti tik gydytojai“, – pabrėžia R. Venclovienė. 

 

VLK primena, kad pacientas gali pats laisvai pasirinkti, kur jam patogiausia gauti paskirtas ambulatorines ar stacionarines reabilitacijos paslaugas. Tačiau tam, kad suteiktos paslaugos būtų apmokėtos PSDF lėšomis, svarbu, kad pasirinkta reabilitacijos įstaiga turėtų sutartį su teritorine ligonių kasa, dėl šių paslaugų teikimo. Visos Lietuvos gydymo įstaigų ir teikiamų paslaugų interaktyvią paiešką rasite čia.

Daugiau informacijos apie medicininę reabilitaciją galite sužinoti čia.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 206 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,