Kovo 2 d. Klaipėdos jaunimo teatre režisierius Paulius Pinigis pristato savąją Samuelio Beketo absurdo pjesės „Belaukiant Godo“ interpretaciją. Po spektaklio premjeros Klaipėdos kultūros fabrike vyks diskusija su žiūrovais, o vėliau „Belaukiant Godo“ išvys Telšių, Kauno, Vilniaus, Rokiškio ir Alytaus teatro gerbėjai. Nors ši klasikinė S. Beketo pjesė ne kartą statyta Lietuvos ir pasaulio teatro scenose, P. Pinigis sako, kad pristatyti naują, dar negirdėtą kūrinio variaciją padeda spektaklio kūrybinės komandos amžius.

„Laukti, kai esi senas, ir laukti, kai esi jaunas – du skirtingi dalykai. Vaikas, suaugęs ir senas žmogus turi visiškai skirtingas priemones, kai reikia laukti. Jeigu šiame spektaklyje aktoriai būtų vyresni, veiktų jų išmintis ir raukšlės, gilios pauzės, sodrus balso tembras. Tuo tarpu jaunas žmogus spirga ir negali ramiai pasėdėt. Mano vyriausiam aktoriui – 32 metai, bet į mūsų komandos jauną amžių nežiūriu kaip į trūkumą, tik dėl jo mes ir atradome autentišką kūrinio formą“, – sako P. Pinigis.

Pagrindinius Vladimiro ir Estragono vaidmenis spektaklyje atlieka Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai Simonas Lunevičius ir Donatas Želvys. Personažai veikia magiškoje, sapniškoje spektaklio atmosferoje, kurios erdvė ir laikas niekaip neprimena kasdienybės. Spektaklio kompozitorius – Kristupas Biržietis, kostiumų ir scenografijos dailininkė – Rūta Venskutė, šviesų dailininkas – Justas Bø.

Paulius Pinigis – Klaipėdos jaunimo teatro (KJT) kolektyvo narys, aktorius ir režisierius, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studentams dėsto vaidybą, dirba su paaugliais KJT „Jaunųjų kūrėjų studijoje“. Kaip režisierius debiutavo KJT spektaklyje „Šauktiniai“, yra sukūręs dešimtis vaidmenų KJT spektakliuose.

Detalėms atidus režisierius Paulius Pinigis sako, kad jo tikslas – sukurti spektaklį ne teatrui, ne sau ir ne aktoriams, o žiūrovams: „labiausiai noriu leisti žiūrovui pagyventi ne Godo laukime, o teatro magijos nuotaikoje“.

Nors pjesė „Belaukiant Godo“ pirmiausia asocijuojasi su ilgomis, nežinomybės pilnomis laukimo valandomis, spektaklio kūrėjai sako, kad ši medžiaga neapsiriboja vien laukimo tema. Nors laukimas yra kūrinio išeities taškas, bet čia aptariama ir daug kitų aspektų – egzistenciniai klausimai, prasmės paieškos, pasaulio absurdas ir aktualijos.