Šiandien – pirmoji kalendorinio pavasario diena, tačiau pamaryje pavasaris šiemet prasidėjo sausio 15 d., kai iš šiltųjų kraštų sugrįžo pirmieji paukščiai.

Ventės rago ornitologinės stoties vedėjas Vytautas Jusys „Vakarų ekspresui“ sakė, kad jau sausio viduryje prie Krokų Lankos buvo 800 pilkųjų žąsų, prie Sausgalvių – 500–600 žąsų. Želmeninių, tundrinių, pilkųjų žąsų, gulbių giesmininkių – keli šimtai, ančių plaukiojo šimtai.

„Sausio mėnesį pasirodė ir pirmosios pempės. O dabar ančių, žąsų ir gulbių jau yra tūkstančiai“, – sakė V. Jusys.

Anot pašnekovo, per pastaruosius 15 metų jau tapo norma, kad paukščiai grįžta daug anksčiau, nei ateina kalendorinis pavasaris. „Anksčiau vieversiai grįždavo tik kovo antroje pusėje. Tradiciniame kalendoriuje Vieversio diena – vasario 24–oji, tačiau šiais metais pirmieji šios rūšies paukščiai Lietuvoje buvo registruoti vasario 19 dieną.

Šiandien pamaryje galima stebėti juos skrendančius jau ir būreliais“, – pasakojo specialistas. Ventės rago ornitologinės stoties vieta, anot V. Jusio, nėra labai gera žieduoti paukščius pavasarį.

„Šiuo keliu daug daugiau sparnuočių skrenda rudenį. Rudenį būna tūkstančiai, o pavasarį keliasdešimt, geriausiu atveju šimtą per dieną sugraibome“, – dalijosi ornitologas. V. Jusys apgailestauja, kad daugumos paukščių skaitlingumas mažėja.

„Daugiau suskaičiuojame tik gervių, jūrinių erelių, kormoranų, kitų paukščių mažėja dėl žmogaus veiklos: miškų kirtimų, žemės ūkio. Pietų Europoje ir Šiaurės Afrikoje sunaikinami milijonai paukščių. Juos šaudo net ne maistui, o akiai pamiklinti. Nušauna ir numeta“, – piktinosi ornitologas.

V. Jusys pažymėjo, kad tik Skandinavijoje, Vokietijoje, Baltijos šalyse žmonės paukščius globoja: kelia jiems inkilus, gandrams – lizdus. „O visame pasaulyje labiausiai paukščius myli lietuvių tauta.

Man neteko girdėti, kad dar kuri tauta turėtų tiek daug atmintinų paukščių dienų: turime Vieversio, Gegutės, Kovo, Gandro, 40 paukščių dieną, pavasario mėnesius paukščių vardais pavadinome“, – akcentavo V. Jusys.