Mano Gargždai



Aplinkosaugininkai ragina nesikuklinti skinant lubinus

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Asociatyvi Freepic.com nuotr. Asociatyvi Freepic.com nuotr.

Aplinkos apsaugos departamentas primena – gausialapis lubinas, nors ir gražiai žydi, yra invazinis augalas. Taigi juos galite gausiai skinti ir merkti į vazas, bet patys jų nepirkite, neauginkite ir nedauginkite. 

 

Invazinės rūšys – tai augalai ir gyvūnai, pasižymintys gebėjimu greitai daugintis, prisitaikyti prie įvairių gamtinių sąlygų, neišrankumu buveinėms, atsparumu aplinkos taršai, pesticidams, dažniausiai platinami žmogaus. 

Taigi, kad išsaugotume savo laukinės augalijos įvairovę, invazinėms rūšims svarbu neleisti plisti. Todėl gyvybingus invazinius augalus draudžiama be leidimo auginti, dauginti, parduoti ar kitaip naudoti. Šis draudimas taikomas rūšims, įrašytoms į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą arba į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, vadinamą Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašu. 

Be to, draudimas galioja ir invazinių augalų rūšių priskiriamoms veislėms ir porūšiams (jei nėra išimčių), o juo vadovautis turi visi: privatūs asmenys, botanikos sodai, miesto želdintojai. Į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įrašytas rūšis leidžiama naudoti tik su Aplinkos apsaugos agentūros išduotu leidimu. 

Lubinai, žydintys mėlynais, violetiniais, balkšvais ar rausvais žiedais, į Lietuvą atkeliavo daugiau kaip prieš pusę amžiaus ir ilgainiui išplito, nustelbdami daugelį vietinių augalų. Todėl lubinai – invazinė rūšis ir jiems taikomi minėti draudimai.  

„Šiuo metu padažnėjo atvejų, kai žmonės lubinų sėklų parsisiunčia iš kitų šalių (tarkim, iš Lenkijos). Todėl dar kartą primename, kad šis gražiai žydintis augalas iš tiesų pavojingas: lengvai plinta ir ten, kur įsigali, ima nykti kitos rūšys. Tad, saugodami mūsiškius augalus, lubinus kiek tik norite skinkite ir puoškite gyvenamąsias ar darbo erdves, o per Jonines iš jų galite pinti vainikus“, – sako Gyvosios gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Dalia Černevičienė. 

 

Gausialapis lubinas (Lupinus polyphyllus)  

- Lubinai didina azoto atsargas dirvožemyje, todėl tose vietose ima nykti kitos rūšys.  

- Sode, sodyboje, aplink namą sudygusius lubinus reikia iškasti arba reguliariai šienauti dar nesubrendus sėkloms.  

- Iškasti nėra taip paprasta, nes šaknys pasiekia ir 1,5 metro gylį. Be to, nenudžiūsta ir per suasrą. Jei lieka nors dalis šaknies, lubinas auga iš naujo.  

- Kasmet po keletą kartų šienaujami lubinai negali subrandinti sėklų ir po kurio laiko toje teritorijoje išnyksta.  

- Lubinų neėda nei gyvuliai, nei žvėrys, sėklomis neminta nei pelės, nei paukščiai. 

- Galima naikinti herbicidais. 

- Nužydėjusius lubinus reikėtų kompostuoti arba išmesti į mišrių komunalinių atliekų konteinerius, kad sėklos neišplistų.  

- Lubinų sėklos gyvybingos išlieka ilgai, todėl reikia būti atsargiems naudojant dirvožemį, kuriame jie auga. 

- Auginti draudžiama ir puošnias daugiamečio lubino (pvz., „Polar Princess“, „Persian Slipper“ ir kt.) veisles. 

 

Atsakomybė 

Už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų.  

Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300–500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800–1500 eurų bauda. 

 

Invaziniai augalai 

 

Lietuviškas pavadinimas 

Mokslinis lotyniškas pavadinimas 

Pastabos bei rūšių lietuviškų ir lotyniškų pavadinimų sinonimai 

1. 

Sosnovskio barštis 

Heracleum sosnowskyi Manden. 

Kenksmingas žmogaus sveikatai 

2. 

Kanadinė elodėja 

Elodea canadensis Michx. 

  

3. 

Raukšlėtalapis erškėtis 

Rosa rugosa Thunb. 

  

4. 

Vėlyvoji ieva 

Prunus serotina (Ehrh.) Borkh. 

Padus serotina Ehrh. 

5. 

Muilinė guboja 

Gypsophila paniculata L. 

  

6. 

Uosialapis klevas 

Acer negundo L. 

  

7. 

Varpinė medlieva 

Amelanchier spicata (Lam.) K. Koch 

  

8. 

Ilgakotis lakišius 

Bidens frondosa  L. 

  

9. 

Gausialapis lubinas 

Lupinus polyphyllus Lindl. 

  

10. 

Didžioji rykštenė 

Solidago gigantea Aiton 

Vėlyvoji rykštenė 

Solidago serotinoides Á. Löve et D. Löve 

11. 

Kanadinė rykštenė 

Solidago canadensis L. 

Taip pat apima rūšį: aukštoji rykštenė (Solidago altissima L.) 

12. 

Baltažiedė robinija 

Robinia pseudoacacia L. 

  

13. 

Tankiažiedė rūgštynė 

Rumex confertus Willd. 

  

14. 

Šluotinis sausakrūmis 

Cytisus scoparius (L.) Link 

Sarothamnus scoparius (L.) W. D. J. Koch 

15. 

Bitinė sprigė 

Impatiens grandulifera Royle 

  

16. 

Smulkiažiedė sprigė 

Impatiens parviflora DC. 

  

17. 

Vienametė šiušelė 

Erigeron annuus (L.) Pers. 

Taip pat apima rūšį: 

šeriuotoji šiušelė (Erigeron strigosus Muhl. ex Willd.)* 

Šiaurinis šemenis 

Phalacroloma septentrionale (Fernald et Wiegand) Tzvelev 

18. 

Dygliavaisis virkštenis 

Echinocystis lobata (Michx.) Torr. et A. Gray 

 

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 253 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,