Mano Gargždai



„Sodra“: „į rankas“ vidutiniškai gyventojai gauna 1192 eurus

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Asociatyvi Freepic.com nuotr. Asociatyvi Freepic.com nuotr.

Pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvos gyventojų pajamos toliau tolygiai augo, tačiau pajamų didėjimas nusileido infliacijai – parodė „Sodros“ pirmojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Analizė atskleidė ir vaikų susilaukusių šeimų pasirinkimus derinant tėvystę ir darbą.

 

Pirmąjį 2023 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus padidėjo 247 eurais ir siekė 1 913 eurų neatskaičius mokesčių. Darbo pajamos į rankas per metus padidėjo 140 eurų iki 1 192 eurų.

„Vidutinis viso ketvirčio darbo pajamų augimas į rankas pasiekė 13,3 proc., kai metinė infliacija buvo 16,6 proc. Taigi, pirmąjį metų ketvirtį skirtumas tarp gyventojų pajamų augimo ir infliacijos jau buvo švelnesnis nei ankstesniais laikotarpiais, tačiau, tikėtina, vis dar tik iš dalies galėjo kompensuoti kainų kilimą“, – sako „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė. 

Darbo pajamų augimas buvo matomas visose pajamų grupėse, bet bene labiausiai pagerino mažiausiai uždirbančiųjų padėtį: jei prieš metus žmonės uždirbantys mažiau nei 840 eurų prieš mokesčius sudarė 22 proc. visų apdraustųjų, šių metų kovą – jau tik 9 proc. 

 

Vidurinioji klasė sudaro daugiau nei pusę apdraustųjų

„Įsitvirtina tendencija, kad didžiąją dalį apdraustųjų sudaro vidurinioji klasė – 56 proc. visų dirbančiųjų gauna darbo pajamas 1 100–3 100 eurų rėžiuose. Šie žmonės dirba sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojais, reklamos ir rinkodaros specialistais, pagrindinio vidurinio ugdymo mokytojais, politikos ir administravimo specialistais“, – vardija K. Zitikytė.

Darbo pajamos priklauso nuo kvalifikacijos – tarp apdraustųjų, uždirbančių iki 840 eurų neatskaičius mokesčių, daugiausia nekvalifikuotų darbininkų, valytojų, parduotuvių pardavėjų, kai tuo tarpu apdraustieji uždirbantys daugiau nei 5 tūkst. eurų dažniausiai yra vadovai, programinės įrangos kūrėjai, gydytojai.

Darbo pajamas lemia ir amžius – statistiškai didžiausios 31–40 metų žmonių vidutinės pajamos (2 361 euras iki mokesčių), mažiausios – jaunimo iki 25 metų (1 414 eurai bruto).

Vis dar stebimas pasiskirstymas ekonominėse veiklose pagal amžių – jauniausieji rinkos dalyviai dažniausiai dirba apgyvendinimo ir maitinimo bei informacijos ir ryšių veiklose, o žmonių sveikatos priežiūros, švietimo ir viešojo valdymo sektoriuose jaunimo mažiausiai. 

 

Pajamų augimas priklausė nuo veiklos sektoriaus

Skirtingose ekonominėse veiklose darbo pajamų augimas buvo nevienodas. Sparčiausiai nominalios darbo pajamos augo aukštą pridėtinę vertę kuriančiose ekonominėse veiklose.

Informacijos ir ryšių sektoriuje darbo užmokestis augo 16,8 proc. iki 2 033 eurų į rankas. Čia toliau daugėjo ir apdraustųjų – palyginti su praėjusiais metais, jų skaičius padidėjo 11 proc. iki 53 tūkstančių žmonių. 

Kitos sritys patyrusios didžiausią pajamų augimą tai profesinė, mokslinė ir techninė veikla (16,4 proc. augimas iki 1 327 eurų į rankas) bei finansinė ir draudimo veikla (12,8 proc. iki 1 961 eurų į rankas). Viešajame sektoriuje didžiausias pajamų augimas fiksuotas švietime – 15,2 proc. iki 1 066 eurų į rankas. 

 

Daugėjo nedarbo išmokos gavėjų

Ekonominėse veiklose, kuriose dirba daugiausia žmonių, pirmąjį šių metų ketvirtį apdraustųjų skaičius mažėjo. Didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius susitraukė 3,8 proc. iki 222,6 tūkst. žmonių, apdirbamoji gamyba – 2,7 proc. iki 223 tūkst. žmonių. 

Šiose ekonominėse veiklose dirbę žmonės pirmąjį ketvirtį papildė bedarbių gretas. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbo išmokos gavėjų skaičius išaugo apie 11 tūkst. žmonių. Daugiausia nedarbo išmokos gavėjų anksčiau dirbo apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo veiklose. Šiuo metu nedarbo išmoką gaunantys žmonės anksčiau dirbo valytojais, reklamos specialistais, krovikais, virėjais.

Didžiausias nedarbo išmokos gavėjų skaičiaus augimas pastebėtas iki 30 metų amžiaus grupėje. Prieš prarasdami darbą, šie nedarbo išmokos gavėjai daugiausiai dirbo mažmeninėje prekyboje, maitinimo ir gėrimų teikimo veikloje, įdarbinimo veikloje, didmeninėje prekyboje. Jie buvo parduotuvių pardavėjai, reklamos ir rinkodaros specialistai, nekvalifikuoti apdirbimo pramonės darbininkai, padavėjai.

 

Vaiko priežiūros išmokų naujovės – ar pasikeis šeimų pasirinkimai?

Nuo šių metų pradžios pasikeitė vaiko priežiūros išmokų trukmė ir dydžiai. Įgyvendinant Europos sąjungos direktyvą tikimasi, kad naujos pasirinkimo galimybės leis tėvams lanksčiau derinti vaikų auginimą ir darbą.

Tėvai, kurių vaikai gimė po 2023 m. sausio 1 d., gali rinktis 18 arba 24 mėnesių vaiko priežiūros atostogas. Vaiko auginimo metu leidžiama dirbti, jei išmokos ir papildomų pajamų suma neviršija 100 proc. buvusio vidutinio atlyginimo, pagal kurį buvo apskaičiuota vaiko priežiūros išmoka.

Atsirado vadinamieji neperleidžiami mėnesiai: tiek vaiko tėtis, tiek mama, įtėviai ar globėjai bent po 2 mėnesius (60 kalendorinių dienų), turi prižiūrėti savo vaiką, o likusį laiką gali dalintis pagal šeimos poreikį. Jei neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais mama, tėtis ar globėjas gauna darbinės veiklos pajamų ar išmokų, mokamas skirtumas tarp vaiko priežiūros išmokos dydžio ir gaunamų pajamų.

„Po sausio 1 d. gimusių vaikų tėvai savo vaiko priežiūros atostogas pradėdavo anksčiausiai kovo mėnesį, tad kol kas sudėtinga kalbėti apie naujausias tendencijas ir naujos tvarkos įtaką tėvų pasirinkimams. Pirmųjų mėnesių duomenimis, kiek dažniau renkamasi išmoką gauti 24 mėnesius – šį variantą pasirinko 844 žmonės, arba 55 proc. gavėjų. Dauguma naujų vaiko priežiūros išmokos gavėjų buvo moterys – 1,4 tūkstančio iš bendro 1,5 tūkstančio gavėjų skaičiaus“, – pastebi Kristina Zitikytė.

 

Mažiau motinystės išmokų

Ligšiolinės tendencijos rodo, kad Lietuvoje mažėjant gimstamumui, susitraukia ir motinystės išmokos gavėjų skaičius. 2019 metais buvo 21,4 tūkst. motinystės atvejų, 2022 metais – 19,2 tūkst. 

2010 m. motinystės išmoką gavo 79 proc. pagimdžiusių moterų, 2022 m. šis rodiklis išsilaikė ties 86 proc. riba. Pastebima, kad šiandien moterys gimdo ir gauna motinystės išmoką vėlesniame amžiuje, kai jau būna įgijusios motinystės socialinio draudimo stažą.

Pavyzdžiui, 2005 m. motinystės išmokos gavėjų vidutinis amžius buvo 25 metai, šiuo metu – 31 metai. Tai rodo, kad tokio amžiaus moterys jau būna labiau įsitvirtinusios darbo rinkoje ir įgijusios daugiau darbo stažo, kurio reikia motinystės išmokai gauti.

Nors tėvystės atvejų skaičius, tenkantis tam pačiam motinystės atvejų skaičiui, augo, vis dėlto ir toliau tarp vaiko priežiūros išmokos gavėjų dauguma moterų. Vyrų dalis tarp vaiko priežiūros išmokos gavėjų jau kelerius metus išlieka panaši – apie 24 procentai.

2022 metais dažniausiai buvo renkamasi vaiko priežiūros išmoką gauti dvejus metus: iš 27,4 tūkst. išmokos gavėjų 25,9 tūkst. pasirinko šį variantą. Statistika rodo, kad gaudami išmoką, antraisiais vaiko priežiūros išmokos mokėjimo metais vyrai dažniausiai dirbo (90 proc. gavėjų), kai moterys rečiau derino vaiko auginimą ir darbą (33 proc. gavėjų). Dirbančių antraisiais vaiko auginimo metais moterų vidutinės pajamos siekė 2 204 eurus prieš mokesčius, o vyrų – 3 370 eurų prieš mokesčius.

 

Tėčiai ir seneliai gavo išmoką, bet vaikus prižiūrėjo mamos

Pastaraisiais metais daugėjo vaiko priežiūros išmokos gavėjų – senelių. 2019 metais jų buvo apie 670, šiuo metu – 1,5 tūkstančio. Vis dėlto panašu, kad ir tokie šeimų pasirinkimai nepalengvindavo moterų grįžimo į darbo rinką, kadangi 93 proc. senelių gaudami vaiko priežiūros išmoką toliau dirbo.

„Skaičiai rodo, kad dažniausiai vaiko auginimas pristabdo moters karjerą ne tik dvejų metų laikotarpiui, kol trunka vaiko priežiūros atostogos. Gimus vaikeliui, dvejus metus mamos gauna vaiko priežiūros išmoką, vėliau dar dvejus metus tenka vytis vyrų darbo pajamas, ir tik tuomet vyrų ir moterų darbo pajamos skiriasi tiek pat, kiek prieš vaikui gimstant“, – pastebi „Sodros“ analitikė.

Moterys augindamos ir slaugydamos vaikus daro karjeros pertraukas, tai lemia mažesnes pajamas, todėl jų senatvės pensija yra mažesnė nei vyrų 19 proc. arba 104 eurais.

„Sodros“ 2023 m. I ketv. darbo pajamų apžvalgos prezentaciją galite peržiūrėti čia.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 216 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,