Mano Gargždai



Yanas Malaki: „Baleto artisto kūnas – unikalus instrumentas“

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Yanas Malaki. Asmeninio albumo nuotr. Yanas Malaki. Asmeninio albumo nuotr.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro apdovanojimuose Yanas Malaki pelnė 2022-ųjų „Metų baleto artisto“ nominaciją už Vaikino vaidmenį šokio spektaklių triptike „Dona Kichotė“ (I dalis), Jaunojo Fausto vaidmenį šokio spektaklyje „Faustas“ ir Žilvino vaidmenį E. Balsio šokio spektaklyje „Eglė žalčių karalienė“.

 

„Esu labai dėkingas už KVMT suteiktas galimybes atlikti pagrindinius vaidmenis išskirtiniuose spektakliuose. Dėkoju Muzikinio teatro vyriausiam choreografui, Baleto tarnybos vadovui Aurelijui Liškauskui už pasitikėjimą. Dar labiau stengsiuosi“, – sakė baleto artistas Y. Malaki.

Iš Ukrainos 2021 m. atvykęs jaunas ir ambicingas dvidešimt vienerių Y. Malaki sparčiai įsiliejo į teatro repertuarinius spektaklius, juose kuria vis daugiau pagrindinių vaidmenų ir debiutuoja kaip pradedantis choreografas. Visai neseniai publikos susidomėjimo sulaukė šokio spektaklių triptiko „Dona Kichotė“ premjera, kurios vienas iš kūrėjų Y. Malaki.

Yanas Malaki pasakoja apie baleto artisto kasdienybę, iššūkius ir viską atperkančius žiūrovų plojimus.

Yanas Malaki. Asmeninio albumo nuotr.

 

Tapote baleto artistu, nes...

Dar vaikystėje, vos 6-erių, mama gimtame mano mieste Apostolovo (Ukraina) nuvedė mokytis vokalinio dainavimo pas mokytoją Eleną Magerą, vadovavusią vaikų kolektyvui. Mokytoja mamai pasiūlė, kad turėčiau išbandyti save ir šokyje. Mokytojos dukra Aleksandra Magera gretimame mieste mokė šokio vaikus, tad mama mane vežė ir mokytis šokio. Taip net aštuonerius metus lygiagrečiai mokiausi tiek dainavimo, tiek šokio, kol nepradėjau studijuoti Kyjivo Serge'o Lifario municipalinėje šokių akademijoje (Ukraina). Nuoširdžiai dėkoju Elenai ir Aleksandrai Mageroms, kurios manyje išugdė ne tik šokio profesionalo pradmenis, bet ir daug dėmesio skyrė ruošdamos tapti artistu ar tiesiog geru žmogumi. Jų dėka tapau tuo, kuo esu!

2021 m. vos baigęs studijas Kyjivo Serge'o Lifario municipalinėje šokių akademijoje sulaukiau KVMT atstovų kvietimo atvykti dirbti į Klaipėdą. Vos per kelias dienas suderinome detales, pasirašiau pirmą savo gyvenime darbo sutartį ir tapau Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto artistu. Mano gyvenime tai tapo labai reikšmingu įvykiu: nežinau ar tada gerai supratau, kad po poros savaičių turėsiu palikti savo šalį bei pradėti darbą pirmame savo teatre.

Yanas Malaki nuo mažens lankė šokio ir vokalinio dainavimo būrelius. Asmeninio albumo nuotr.

 

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirbu jau du metus ir nuolat šiam teatrui dėkoju už suteiktas galimybes. Per šį laiką sušokau kone visas įmanomas šokio partijas: tiek solo, tiek kordebaleto. Dažniausiai mano profesijos atstovams norintiems gauti pagrindinių vaidmenų spektakliuose prireikia 5 ar net 10 metų. Žinoma, ir aš pats labai stengiausi, o kolegos ir pedagogai mane labai palaiko. Per atrodytų du trumpus metus Klaipėdoje turėjau daugybę galimybių mokytis, šokti pagal žinomų pasaulio choreografijos genijų sukurtą choreografiją. Nenoriu kažko įvardinti, nes visi jie išskirtiniai ir ypatingi, o svarbiausia – „diegė“ į mane šokio informaciją, kurios, jų manymu, man trūksta.

Mano mėgstamiausias vaidmuo – Jaunasis Faustas iš to paties pavadinimo šokio spektaklio pagal Johanną Wolfgangą von Goethę.

 

Nedaug trūko, kad būtumėt tapęs dainininku?

Dažnai pagalvoju, kad jei ne susižavėjimas šokiu, būčiau dainavęs. Padainuoti mėgstu ir dabar. Renkantis studijas šokis nugalėjo prieš meilę dainavimui, nes šokdamas galiu labiau išreikšti savo jausmus, emocijas nei kalbėdamas ar dainuodamas. Šokyje lieki tik tu, tavo kūnas ir jausmai. Man labai gražu, kai žmogaus kūnas scenoje tampa instrumentu atskleidžiančiu tokią didžiulę jausmų, išgyvenimų, grožio amplitudę.

Su mama Antonina. Asmeninio albumo nuotr.

 

Kaip gyvena jūsų artimieji likę Ukrainoje?

Mano tėvai Antonina ir Vitalijus šiuo metu gyvena Kyjivo mieste, o jaunesnysis brolis Nikita – studijuoja Amerikoje. Dėl susidariusios situacijos, būtent dėl karo, nes Rusija užpuolė Ukrainą, aš, kaip ir visi vaikinai, mano kolegos, nerimauju dėl savo artimųjų ir stengiuosi jiems rašyti kiekvieną dieną, kad įsitikinčiau, jog su jais viskas gerai, jie saugūs. Galų gale, jei ne mano šeima ir viskas, ką jie padarė ir toliau daro, manęs čia nebūtų.

Su broliu Nikita. Asmeninio albumo nuotr.

 

Neseniai pelnėte Muzikinio teatro „Metų baleto artisto“ apdovanojimą. Kuo jums svarbus šis įvertinimas?

Man šis apdovanojimas tapo didžiule staigmena. Muzikinio teatro baleto trupėje šoka daug talentingų vaikinų, kurie taip pat nusipelno šio apdovanojimo. Esu labai laimingas. Tai mano sunkaus darbo rezultatas. Apdovanojimas mane įkvėpė dirbti dar daugiau ir siekti naujų aukštumų.

Teatrinis sezonas baigiasi. Praėję metai buvo labai darbingi ir aktyvūs: per šį laiką baleto trupei pavyko paruošti daugybę premjerinių spektaklių, kurie buvo puikiai priimti publikos. Neseniai su E. Balsio baletu „Eglė žalčių karalienė“, kuriame man su Anna Chekmareva teko atlikti pagrindinius vaidmenis, buvome gastrolėse Kaune, su spektakliu „Altorių šešėly“ – Marijampolėje. Naujų vaidmenų šiuo metu neruošiu, tad stengiuosi kuo labiau ištobulinti jau turimus.

Yanas Malaki. Asmeninio albumo nuotr.

 

Ne tik sulaukiate vis daugiau pagrindinių vaidmenų, bet ir debiutuojate kaip pradedantis choreografas. Visai neseniai publikos susidomėjimo sulaukė šokio spektaklių triptiko „Dona Kichotė“ premjera, kurios vienas iš kūrėjų esate jus. Ar laukti ir daugiau naujų kūrinių?

Ar bus naujų kūrinių? Tikiuosi. Viskas priklauso nuo susiklosčiusių aplinkybių ir galimybių, idėjų ir to kiek aš užsidegu noru jas įgyvendinti. Kurti choreografijas – sunkus ir laikui imlus darbas, kuriam turi visiškai atsiduoti. Šiuo metu man norisi susikoncentruoti į šokį, kol turiu galimybes tobulinti savo šokio techniką bei nusiteikimą ar mąstyseną.

 

Papasakokite apie baleto artisto rutiną.

Man sunkiausia – pabusti ryte ir paruošti savo kūną darbo dienai. Baleto artistai kasdien susiduria su daugybe problemų: įvairios mikro traumos, miego trūkumas, nuovargis, darbas be laisvalaikio. Svarbu išlaikyti vidinę ramybę, gerai apskaičiuoti savo galimybes, mokėti atsipalaiduoti. Man didžiausias atlygis už visus sunkumus – žiūrovų pilna salė spektaklyje ir jų griausmingi plojimai.

Apie mitybą: nieko sau nedraudžiu, nes šokiui atiduodu daug jėgų, o vėliau stengiuosi jas atgauti. Stengiuosi gyventi taip, kad pajusčiau malonumą!

Merginos neturiu, nes šiuo metu esu susikoncentravęs į savo darbą ir labiau galvoju apie savo ateitį. Neturiu net laiko naujoms pažintims! Laisvalaikį leidžiame kartu su Muzikinio teatro baleto trupės kolegomis, kurių dauguma mano tautiečiai ir net buvę bendramoksliai.

R.Bondaros „Žagsulys“. M. Aleksos nuotr.

 

Ateities planai?

Tiesą sakant, aš kartais bijau dėl savo ateities, kaip ir kiekvienas žmogus, nes aš nežinau, kas manęs laukia. Stengiuosi gyventi ir džiaugtis šiandiena maksimaliai bei išnaudoti turimas galimybes. Gerai žinau, kad niekada nenustosiu dirbti ir siekti savo tikslų!

 

Ar jums patinka Klaipėda?

Man labai patinka Klaipėda: čia patogu ir jauku gyventi, dirbti, nesu didžiųjų miestų gerbėjas, labiausiai mane traukia jūra, mėgstu prie jos nueiti, fotografuoti, klausyti muzikos, mąstyti. Jūra mane įkrauna gera energija. Man patinka būti ir namuose, kad galėčiau daugiau atsipalaiduoti ir pasisemti jėgų naujiems iššūkiams.

 

Kalbino Žaneta Skersytė

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 150 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,