Mano Gargždai



Interviu su naujuoju „Gargždų“ vyriausiuoju treneriu Laimonu Eglinsku – apie „Turk Telekom“ pasiūlymą, darbą su Čanaku ir „Gargždų“ viziją

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Basketnews.lt nuotr. Basketnews.lt nuotr.

Ketverius metus „7bet-Lietkabelyje“ Nenado Čanako asistentu buvęs Laimonas Eglinskas turėjo pasiūlymą vykti kartu su serbu į Ankaros „Turk Telekom“, tačiau tapo vyriausiuoju treneriu „Gargžduose“. Ar Nenado Čanako pamokos padės 34-erių lietuviui atsiskleisti?

 

Eglinskas šoka į dar nematytus vandenis savo karjeroje. Vyriausiojo trenerio duonos jis yra ragavęs, tačiau tai buvo „7bet-NKL“ čempionatas, kuriame jis 2017-19 m. vadovavo gimtosios „Šilutės“ komandai.

2019 m. jį pasikvietė „7bet-Lietkabelis“, tad Eglinskas tapo Čanako dešiniąja ranka. Šie du vyrai sugebėjo kartu iškovoti po keturias prizines vietas LKL ir KMT turnyruose.

Čanakas šią vasarą nusprendė palikti Panevėžį ir pasirašė sutartį su Europos taurės finalininke Ankaros „Turk Telekom“. Eglinskas teigė, jog buvo sulaukęs kvietimo į Turkiją, bet pasirinko vyriausiojo trenerio darbą.

„Gargždai“ reiškė didelį norą viso šio sezono metu, – BasketNews persikėlimo į „Gargždus“ priežastį įvardijo Eglinskas. – Nuo pat rudens jau kalbino, šnekėjome kaip bus ateityje. Tas jų didžiulis noras, visą laiką jo parodymas... po kiekvienų rungtynių vis paklausdavo, kokia situacija.“

Eglinskui yra 34-eri, tad jei neįvyks nieko netikėto, kitą sezoną jis bus jauniausiu LKL vyr. treneriu. Vis tik pastaraisiais metais lietuvis turėjo labai puikų mentorių Čanaką bei įvardijo, kokie serbo darbo metodai jam paliko įspūdį.

„Jis niekada neina per bausmes, – apie pamokas iš Čanako kalbėjo Eglinskas. – Visi sakydavo, kad jis serbas ir yra griežtas. Ne, visiškai ne. Pas jį viskas yra apie krepšinį, nebuvo matymo, kad duoti kažkokį savižudį bėgti. Tokiame lygyje to nereikia.“

Be to, Eglinskas tikisi, jog kai kurias „7bet-Lietkabelyje“ veikusias serbo taktines gudrybes pavyks pritaikyti ir „Gargžduose“.

„Turėjome labai nemažai bendro su Nenadu, panašų mąstymą apie gynybos sistemas, apie puolimą. Gal daugiau puolimo atžvilgiu mano matymas skyrėsi, Nenadas labiau mėgo išnaudoti pozicines atakas iš gero įžaidimo. Paaugau ir taktiniuose sprendimuose, be abejo.

Gynyboje, manau, abudu įdėjome savo mintis ir pastatėme ganėtinai neblogą gynybą. Antri ir treti metai buvo labai neblogi“, – sakė Eglinskas.

Taip pat naujasis „Gargždų“ vedlys atskleidė, jog savo trenerių štabe turės Luką Aleksandravičių, kuris ekipoje buvo ir praėjusį sezoną. Eglinskas norėtų ir Simo Juraičio pagalbos, su kuriuo darbavosi „7bet-Lietkabelyje“, bet jis taip pat yra kviečiamas į „Turk Telekom“.

Eglinskas BasketNews papasakojo apie ketverių metų etapą Panevėžyje, darbą su Čanaku ir „Gargždų“ komplektacijos viziją.

 

– Laimonai, pirmą kartą būsite LKL komandos vyriausiuoju treneriu. Nepaisant Čanako išvykimo, ar noras išsibandyti šiame vaidmenyje jau brendo?

– Taip, brendo ganėtinai seniai. Jau turėjau tą mintį ir žinojau, ko siekiu, kai ėjau į „Lietkabelį“. Nenadas (Čanakas) ir klubas tą žinojo, o dabar gavosi tokia situacija, kad startuosime.

 

– Ar per tuos ketverius metus buvo realių galimybių išvykti dar anksčiau?

– Taip, buvo, bet ganėtinai gerai buvome su Nenadu susidirbę, viskas neblogai sekėsi, buvo geri rezultatai, tai nenorėjome to nutraukti.

 

– Dvejus metus dirbote „Šilutės“ vyr. treneriu, o po to tapote Čanako asistentu „Lietkabelyje“. Kiek keitėsi jūsų vizija, krepšinio supratimas per tuos metus Panevėžyje?

– Turėjome labai nemažai bendro su Nenadu, panašų mąstymą apie gynybos sistemas, apie puolimą. Gal daugiau puolimo atžvilgiu mano matymas skyrėsi, Nenadas labiau mėgo išnaudoti pozicines atakas iš gero įžaidimo. Paaugau ir taktiniuose sprendimuose, be abejo.

Gynyboje, manau, abudu įdėjome savo mintis ir pastatėme ganėtinai neblogą gynybą. Antri ir treti metai buvo labai neblogi. Šiemet gal kažkiek pakeitėme komandos profilį, buvome labiau puolimo komanda. Be abejo, paaugau, išmokau kai kurių dalykų iš Nenado, mačiau kaip jis darbuojuosi. Be to, stebi ir analizuoji LKL, Europos taurę. Per tuos metus tikrai patobulėjau, žinių įgavau.

 

– „Lietkabelis“ pastaraisiais metais buvo labai sėkminga komanda. Kaip manote, kas leido tiek laiko išlikti aukštame lygyje?

– Manau, kad geras komandinis darbas tiek iš klubo vadovybės, tiek iš trenerių štabo. Buvo tęstinumas, buvo vienas kito supratimas, buvo tikrai labai gera chemija. Kalbu ne tik apie žaidėjus, o daugiau apie trenerių štabą, klubo vadovus. Klubo direktorius irgi darydavo didelį darbą, išlaikydamas pagrindinius trenerius, kolektyvo pagrindas daug nesikeisdavo. Manau, kad tai duodavo sėkmę. Be to, buvo ganėtinai geri sprendimai su žaidėjų pasirinkimu. Aišku, visą laiką nepataikysi idealiai, visko būna. Tačiau viskas buvo ganėtinai neblogai.

 

– Kaip vykdavo žaidėjų atranka, sudėties komplektavimas „Lietkabelyje“?

– Daug reikšdavo trenerių ir komandos draugų feedbackai, rinkdavome informaciją apie charakterius: ar jie yra kovotojai, ar jie nori kažką pasiekti, įrodyti. Buvo bendras darbas, treneris turėdavo savo variantų, klubo direktorius turėdavo variantų, kitų žmonių nuomonės klausydavome. Būdavo nelengvas vasaros darbas, bet įdomus. Kažkaip sugebėdavome sulipdyti tuos charakterius.

 

– Ko jūs asmeniškai pasisėmėte iš trenerio Čanako, kalbant apie darbą su žaidėjais?

– Gal anksčiau kitaip matydavau treniruočių valdymą. Daugiausiai pasisėmiau turbūt žmogiškumo (juokiasi).

Jis niekada neina per bausmes. Visi sakydavo, kad jis serbas ir yra griežtas. Ne, visiškai ne. Pas jį viskas yra apie krepšinį, nebuvo matymo, kad duoti kažkokį savižudį bėgti. Tokiame lygyje to nereikia. Šiame lygyje tu gauni žaidėjus, kurie ir be bausmės žino, ką daryti. Pagrindinis dalykas, kurį išmokau – ne tik per griežtą žodį gali gauti gerą rezultatą.

 

– Galbūt sulaukėte kvietimo dirbti kartu Ankaroje?

– Taip, derinomės, norėjome, nes iš tikrųjų gera galimybė laimėti kažką dar daugiau. Tačiau susidėliojo taip, kaip susidėliojo. Esu ten, kur manęs labiau norėjo.

 

– Kas labiausiai lėmė, jog pasirinkote „Gargždų“ pasiūlymą?

– „Gargždai“ reiškė didelį norą viso šio sezono metu. Nuo pat rudens jau kalbino, šnekėjome kaip bus ateityje. Tas jų didžiulis noras, visą laiką jo parodymas... po kiekvienų rungtynių vis paklausdavo, kokia situacija. Jie tikrai labai norėjo. Jiems atsakyti „ne“ irgi buvo sudėtinga, nes kai tau tokį norą rodo, tai gal reikia eiti ten, kur tavęs nori, ir parodyti, kad ne veltui tavęs nori.

 

– Kuris prisiminimas ar laimėjimas „Lietkabelyje“ jums yra maloniausias?

– Visos pergalės yra labai saldžios ir smagios, suteikusios gerų emocijų. Vieną išskirti labai sudėtinga. Visi medaliai, visos vietos iškovotos skirtingomis sąlygomis. Buvo įvairių niuansų, buvo ir blogų, ir sunkesnių, ir gerų akimirkų. Tačiau visi medaliai yra vienodai svarbūs, vienodai sunkiai iškovoti. Kažkokį vieną išskirti būtų sudėtinga.

Džiaugeisi ir Europos taurėje laimėdamas, džiaugeisi ir pirmajame sezone Čempionų lygoje laimėdamas, kai kertiniu momentu baudas eina mesti (Paulius) Valinskas ir išeina su tokiais kiaušiniais, kad džiaugsmas visiems (šypsosi). Per ketverius metus buvo daug gerų dalykų, visi medaliai man yra saldūs ir skanūs.

 

– „Lietkabelis“ naują sezoną pasitiks su nauju treneriu. Kaip manote, kokių būdo bruožų specialisto reikia, norint išlaikyti komandą ant teisingų bėgių?

– Sudėtingas klausimas. Visų pirma, dar viena stipri galva, kuri lieka, tai yra fizinio rengimo treneris Darius Aučyna, kuris atlieka didžiulį darbą. Bet ir be jo visas kolektyvas, kurie liks, yra nusipelnę ten būti, nes yra geri žmonės, ekspertai.

Sunku pasakyti, kas turėtų ateiti. Aš manau, kad turėtų būti toks treneris, kuris nebijotų su lietuviais talentais žaisti, kuris matytų viziją į priekį, o ne šiai dienai, kad ateitų, pasiimtų pinigų, sužaistų Europos taurėje ir pasidarytų CV užrašą. Reikia ateiti su mintimi, su tikslais, su ateities matymu. Tikrai Lietuvoje yra gerų, perspektyvių jaunuolių, kurie gavę šansą „Lietkabelyje“ atsiskleisdavo. Manau, kad toks treneris turi ateiti, kuris būtų be baimės, o ne tik susirinktų iškart rezultatą darančius žaidėjus.

Reikia pasiimti tokius, kuriuos reikės ir treniruoti. Kai turi pinigų, labai lengva susirinkti gerus, nereikia treniruoti ir tau neša rezultatus. Mes rinkome tokią komandą, kurią reikia treniruoti. Gal tai pasirodydavo ne pirmais mėnesiais, bet visą laiką sezono pabaiga būdavo gera.

 

– Kokius pavykusius dalykus „Lietkabelyje“ stengsitės pernešti į „Gargždus“?

– Kažko panašaus bus, kadangi kaip ir Nenadas, aš mėgstu agresyvią, stiprią gynybą. Man labai bus svarbu gynėjų linija, kad jie būtų galintys stabdyti kamuolį, neleistų įsižaisti.

Puolime turiu savo viziją, gal ne tokią, kokią turi treneris Nenadas. Kažką pasiimsiu iš jo, kažką iš savo. Man patinka ispaniškas krepšinis. Bandysime padaryti miksą iš ispaniško, serbiško ir lietuviško.

 

– Šiuo metu komanda turi sutartis su dviem žaidėjais. Kokie bus jūsų esminiai akcentai komplektuojant sudėtį?

– Esminis akcentas yra, kad žaidėjai būtų norintys ir galintys. Stengsiuosi turėti miksą tarp jaunų lietuvių ir kokybiškų legionierių. Galbūt pavyks išlaikyti kažką iš praėjusių metų, žiūrėsime. Dar nesame iki galo uždarę tų klausimų. Darbas vyksta intensyviai, dar iki paskelbimo apie trenerį jau darbavomės. Tikrai yra, ką veikti, baltas popieriaus lapas. Bandysiu surinkti tokią komandą, kad žaidėjai būtų įdomūs ir žiūrovams, ir mums. Ir kad būtų geras, kokybiškas žaidimas.

 

– Kiek sunku yra su dabartine rinkos situacija rasti pajėgių lietuvių?

– Iš tikrųjų, sunku ir labai sunku. Vis tiek turime nemažai LKL klubų, kurie turi didesnius biudžetus, jie gali greičiau pasirinkti žaidėjus. Be to, yra užsienio klubai, kurie mėgsta lietuvius, nes lietuviai yra vienos iš aukščiausių klasių: protingi, darbštūs, norintys. Visi tokių nori, tad geriausius iškart paima arba jų kainos būna didelės, kartais reikia laukti arba kažką siūlyti kitaip. Tikrai yra sudėtinga, tikrai nėra lengva, labai norisi turėti daug lietuvių, bet yra taip, kaip yra.

 

– Gal jau žinote, kas bus jūsų trenerių štabe?

– Žinau, kad tikrai lieka Lukas (Aleksandravičius), kuris dirbo ir prie Povilo Šakinio, Pauliaus Juodžio. Kiti klausimai yra dar sprendžiami.

 

– Galbūt norėtumėte šalia Simo Juraičio, su kuriuo buvote asistentais „Lietkabelyje“?

– Tikrai norėtume, jis yra vienas iš variantų. Tiek aš, tiek Nenadas jo norėtų, nes jis yra geras, perspektyvus, jaunas specialistas. Manau, kad daug kas jo norėtų. Tačiau viskas susidėlios ateityje. Manau, kad ir tas pats „Lietkabelis“ jo lengvai nepaleis.

 

– „Gargždai“ debiutiniame LKL sezone užėmė priešpaskutinę vietą. Kiek sekėte šios komandos žaidimą ir kaip įvertintumėte jį?

– Nori ar nenori turi sekti jų žaidimą, nesvarbu domisi jie manimi, ar ne. Vis tiek jie žaidžia LKL, tai tu neišvengiamai seki, nes bet kuriuo atveju žaidi prieš juos bent trejas rungtynes. Ta situacija visą laiką buvo sekama. Aišku, visi nori kuo daugiau pergalių, būti kuo aukštesnėje vietoje, bet visos komandos yra su tokiais tikslais. Kažkas turi užimti ir paskutinę, ir priešpaskutinę, ir kitas vietas. Deja, taip gavosi su „Gargždais“, tikiuosi, kad kitais metais bus geriau.

 

– Kiek realu su „Gargždų“ resursais konkuruoti dėl atkrintamųjų?

– Jei nebūtų realu, tai tikrai nebūčiau ėjęs. Žinau, kur einu, žinau, ką galima padaryti net ir neturint didžiulių resursų. Svarbiausia yra resursus protingai išnaudoti. Tai padarius, galima daug pasiekti. Aš manau, kad viskas priklausys nuo mano darbo rezultatų, kokie žaidėjai bus, kokius pavyks paimti legionierius ir lietuvius. Aš manau, kad atkrintamosios tikrai realus variantas, bet tikslus jums klubas galėtų pasakyti.

 

– Kitą sezoną „Gargždai“ vėl žais Palangoje. Gal teko pasidomėti, kiek yra pasistūmėjusios į priekį naujos arenos statybos?

– Domėjausi, su klubo vadovais kalbėjome. Rodė man ir nuotraukas, kur jau yra rėmai iškilę. Darbas vyksta, arena yra statoma. Labai optimistiškai kalbant, gal net ir kito sezono pabaigoje tikimasi įeiti į aikštę. Tačiau žinote, kaip Lietuvoje kartais nutinka: tikiesi vieno – būna kitaip. Aš manau, kad 2024-25 m. sezone „Gargždai“ jau turėtų žaisti savo arenoje. Bent iš to vaizdo, kurį parodė, tai nežinau, kas ten turėtų nutikti, kad taip neįvyktų.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 60 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,