Mano Gargždai



Klaipėdos muzikinio teatro pastato dizaine susilies modernumas ir puošyba lietuvišku moliu

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
KVMT nuotr. KVMT nuotr.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro interjero projekto autorius, dizaineris Marius Mateika kuria šiuolaikišką, jaukų, natūralų, Klaipėdos identitetą reprezentuojantį interjerą.

 

„Galimybė atrasti kažką naujo ir yra žaviausia mano darbo dalis. Tai plečia akiratį, skatina mokytis ir tobulėti su kiekvienu projektu. Ir koks geras jausmas apima sukūrus naują, modernią funkciją atliekančią kombinaciją tarp to, kas sena ir visiškai nauja. Kaip ir kuriant Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro interjerą“, – sako M. Mateika.

„Dalis pastato rekonstruota, o kita pusė pristatyta naujai. Kad senasis pastatas nėra nugriautas, o renovuojamas, yra džiuginanti aplinkybė. Juk kiekvienas autorius nori, kad jo kūrinys nebūtų sunaikintas, o pritaikytas naujiems poreikiams. Jeigu yra ką saugoti, vadinasi, tai turi vertę. Šiuo metu atliekami pastato apdailos darbai, įgyvendinami interjero sprendiniai, už kuriuos aš su kolegomis esu atsakingas. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro išskirtinumas tas, kad kuriant interjerą tenka darniai sujungti teatro istoriją ir pritaikyti jį šiandienos poreikiams. Rekonstruojama pastato dalis mena sovietmetį, o naujai statoma dalis – dinamiška, „bioninių“ bangų formos. Mums, interjero autoriams, tai įdomus projektas, nes tenka labiau nei kitais atvejais pasukti galvą bei rasti tinkamą interjero sprendimą. Vienas iš Klaipėdos architektūros skiriamųjų bruožų – molis (raudono molio plytos, čerpės ir kiti molio akcentai). Tai atsispindės ir mūsų kuriamame interjere. Taip pat Klaipėdoje turime daug smėlio, jo bus ir teatro interjere. Spalvas parinkome atsižvelgdami į tai, su kokiu identitetu jos siejasi. Šviesios spalvos suteikia gaivos, lengvumo, tamsios spalvos – arčiau dramos. Mes ieškojome balanso tarp tamsos ir šviesos“, – pasakoja interjero projekto autorius, dizaineris M. Mateika.

Pagrindinis interjero kūrėjų (M. Mateika ir bendraautorės Indrė Ankudavičienė ir Audronė Pakalniškytė) siekis yra sukurti natūralų, jaukų, akustiškai „teisingą“ interjerą. Profesionalai kėlė sau tikslą naudoti kuo daugiau natūralių medžiagų. „Pavyzdžiui, pagrindinėje salėje bus naudojamas tikras molis. Tai yra novatoriška ir įdomu, nes naudojamas lietuviškas, rankų darbo produktas. Prisiminkime mūsų protėvius, kurie nuo senų laikų iš molio statė krosnis, jį naudojo namų statybai. Vėliau ši tradicija buvo visiškai pamiršta, o mes šią medžiagą bandysime atrasti iš naujo, panaudodami modernius apdorojimo būdus. Džiugu, kad tapsime vienais pirmųjų, ypač kalbant apie tokį išskirtinį objektą kaip teatras. Molio naudojimas tokio mastelio visuomeninio objekto interjere tikrai bus pirmas Lietuvoje! Neteko daug domėtis, bet gali būti, jog tai bus ir pirmas didesnio kiekio molio panaudojimas interjero sprendiniuose Europoje ar net pasaulyje. Iš kur gabenamas molis dar negaliu atskleisti, nes derybos vis dar vyksta. Planuojame, kad molio lipdiniai ir struktūros, primenančios bangas, papuoš teatro vidaus interjerą“, – tikina M. Mateika.

 

Marius Mateika. Didžiosios sales fragmentai.

 

Naujojo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baldai taip pat bus unikalūs ir niekur nematyti. „Baldai kuriami specialiai šiai erdvei. Salės kėdės turės šalyje dar nematytą funkciją – jų atloše bus įmontuotas ekranas, kad žiūrovai galėtų priešais save matyti spektaklių titrus ir kitą reikiamą informaciją“, – pasakoja M. Mateika.

Teatras prasideda nuo rūbinės – šis sparnuotas posakis visiškai nusako Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ypatybę. Vos įžengę pro pagrindines duris teatro lankytojai pateks į rūbinę. Kituose teatruose rūbinės būna mažiau matomose vietose. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras nėra didelis, tad dėl vietos stokos (naujoji pastato dalis kone įsprausta į senąją) nebuvo galimybės kitaip suplanuoti rūbinę. „Teko imtis nestandartinio sprendimo. Rūbinei skirta erdvė bus matomiausioje vietoje. Drąsiu sprendimu rūbinę siekėme paversti labai estetiška, unikalia, o svarbiausia – neprarandančia savo pagrindinės funkcijos. Tikiuosi, kad šis netikėtas sprendimas visiems patiks!“, – tikisi M. Mateika.

Anot dizainerio, pats įspūdingiausias Muzikinio teatro akcentas, kurį pavyko išsaugoti iš senojo teatro, yra originalus sietynas. Jis bus pateiktas moderniai, priderintas prie naujojo interjero. „Tai mūsų reveransas tam, kas buvo. Lygiai kaip pastato eksterjere lengvai matoma senoji ir atpažįstama naujoji pastato dalis. Teatro vidaus interjere stengėmės ne tik kurti, bet ir išsaugoti. Juk Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ne naujas, o turintis gilią istoriją, patyręs įvairiausių dramų, išgyvenęs sudėtingų laikotarpių. Tą norime atspindėti ir interjere“, – pabrėžia pašnekovas.

Išskirtinis teatro akcentas taip pat yra ir bokšto viršuje esanti apžvalgos aikštelė. „Esant poreikiui, iš čia bus galima ne tik grožėtis miesto panorama, bet ir rengti nedidelius renginius“, – sako M. Mateika.

Anot dizainerio, jį nustebino teatro patalpų, skirtų rekvizitui, dydis: „Jos bus labai didelės ir talpios. Man, kaip dizaineriui architektui, ši teatro erdvė sukėlė nuostabą. Neįsivaizdavau, kad teatras sandėliuoja tiek daug kostiumų ir rekvizito. Tai didžiausia kada nors mano projektuota garderobinė!“

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro logotipe pavaizduota banga. Net naujojo teatro pastato stogas bus banguotos formos. „Molio lipdiniai pagrindinėje salėje taip pat primins bangas. Aliuzija ar sąsaja su teatro logotipo bangomis bus juntama visame pastate. Norisi pabrėžti, kad tai teatras, įsikūręs mieste prie jūros“, – sako M. Mateika.

Muzikiniai teatrai ar koncertų salės Europoje statomos retai. „Mes, interjero kūrėjai, turime sunkiai dirbti ir įrodyti, kad esame verti pasitikėjimo, kad rezultatas būtų vertas pasididžiavimo. Norėdami išvengti netinkamų, nefunkcionalių sprendimų, daug dėmesio skyrėme užsienio ir šalies blogų pavyzdžių nagrinėjimui, kad nepakartotume klaidų ir padarytume geriau. Estetikos ir akustikos reikalavimų suderinimas buvo jautriausia visų mūsų darbo sritis. Be abejo, muzikiniame teatre prioritetas buvo teikiamas akustikai. Tačiau nesinorėjo, kad estetika atrodytų nepakankama. Noriu, kad šio teatro interjeras būtų toks, kad nereikėtų prieš nieką teisintis, kodėl pasirinktas vienas ar kitas sprendinys. Noriu, kad viskas atrodytų taip, kaip reikia“, – tikina M. Mateika.

Interjero projekto autorius M. Mateika akcentuoja, kad vos įžengęs į teatrą žmogus turi pasijusti šventiškai, o sykiu ir įpareigotas. „Teatro hole jis turėtų pasijusti, nepabijosiu to žodžio, kaip bažnyčioje. Įžengęs į bažnyčią žmogus pasijunta patekęs į sakralią erdvę, o ne šiaip pasipuošęs kostiumu ar dailesne suknele. Taip pat ir teatre jis aiškiai turi suvokti, kad yra ne namie, ne kavinėje, pajusti, kad pateko į erdvę, kurioje netrukus vyks drama, kurioje kažkas kažką įsimylės, o gal net neišgyvens. Sykiu man buvo svarbu, kad teatro erdvė savo išskirtinumu neišgąsdintų žiūrovo, kad joje jis jaustųsi jaukiai. Vis dėlto reikia, kad žmogus pajustų teatro kuriamą išskirtinumą, tik jam skirtą sielos šventę. Žmogui svarbi visuma: kokia rūbinė, vidaus interjeras ar salė jį veda į teatro pasaulį. Ši erdvė publiką turi paruošti „išgyventi“ spektaklį“, – sako interjero profesionalas.

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 506 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,