Mano Gargždai



Ką būtina žinoti keliauti ketinantiems neįgaliesiems?

Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)
Lietuvos oro uostų nuotr. Lietuvos oro uostų nuotr.

Lietuvos oro uostai yra atviri visiems. Tačiau apie nemokamas paslaugas, kurias bendrovė gali suteikti kiekvienam specialiųjų poreikių turinčiam keleiviui, žino retas. Dėl to pasidalyti patirtimi ir padiskutuoti apie tai, kaip didinti šių nemokamų paslaugų sklaidą, Lietuvos oro uostai sukvietė per 20 skirtingų organizacijų ir asociacijų, kurios vienija žmones, turinčius negalią, arba kitaip – specialiųjų poreikių turinčius keliautojus.

 

„Esame liudininkai to, kaip viešasis sektorius ir verslas transformuojasi, prisitaikydamas prie be išimties kiekvieno poreikių. Lietuvos oro uostai yra absoliutus šios transformacijos vėliavnešys, šimtu procentų pasiruošęs aptarnauti kiekvieną keleivį. Svarbiausia, kad ši žinia skambėtų kuo plačiau, kadangi dar ne visi žino apie jiems sudarytas sąlygas pasinaudoti patogiomis ir, svarbiausia, nemokamomis paslaugomis“, – akcentuoja Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

Pasak Lietuvos oro uostų vadovo Simono Bartkaus, siekis gerinti keleivių patirtį yra ilgalaikis bendrovės veiklos prioritetas. „Tiek statant naująjį išvykimo terminalą Vilniuje, tiek atnaujinant visą Lietuvos oro uostų infrastruktūrą, atkreipiamas didelis dėmesys į skirtingus keleivių poreikius, kad būtų visiškai užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė laisvai judėti, laisvai rinktis ir būti nediskriminuojamam. 

Apie tai nuolat kalbamės su partneriais, taip pat periodiškai rengiami specialūs mokymai darbuotojams, kad jie galėtų suteikti visą reikiamą pagalbą keleiviams, kurių specialiuosius poreikius lemia matoma ar nematoma negalia“, – pabrėžia S. Bartkus.

 

Keliaujančiųjų daugėja

Per 2022 m. Lietuvos oro uostai aptarnavo beveik 12 tūkstančių keleivių, turinčių specialiųjų poreikių. Šis skaičius yra tris kartus didesnis lyginant su 2014 m. statistika. 

Tačiau Lietuvos oro uostų Keleivių patirties valdymo skyriaus vadovė Rasa Petraitienė sako, kad iš tiesų per metus keliauja kur kas daugiau žmonių su negalia, tiesiog didelė jų dalis neužsisako specialiųjų paslaugų. Dėl to neįmanoma tiksliai pasakyti, kiek iš tikrųjų per oro uostus keliauja žmonių, kurie turi, pavyzdžiui, nematomą negalią: kalbos, klausos, regėjimo, astmą, diabetą ar kitą.

Remiantis bendrąja statistika, Lietuvoje negalią turi maždaug 1 iš 7 gyventojų. Taigi, vertinant Lietuvos oro uostuose aptarnautų keleivių srautą, keleivių su specialiaisiais poreikiais skaičių reikėtų padidinti kelis kartus.

„Žmonės su negalia taip pat, kaip ir visi likusieji, nori keliauti. Ne išimtis ir oro transportu, kuris, remiantis statistiniais duomenimis, yra saugiausias bei, žinoma, greičiausias – taip patogu įveikti didelius atstumus, kurių dėl sveikatos būklės žmonės su negalia negali įveikti žemės transportu. 

Šiuo metu yra gajūs keli mitai, pavyzdžiui, kad žmonėms su negalia nepatogu keliauti lėktuvu, o ypač sudėtinga ir klaidu judėti oro uoste. Labai svarbu, kad Lietuvos oro uostai juos padeda paneigti ir skatina keliauti visus", - sako asociacijos „Savarankiškas gyvenimas” prezidentas Žilvinas Mišeikis.

 

Nuo pasitikimo iki pirmenybės patikrose

Lietuvos oro uostai pataria ribotos judėsenos ar kitą negalią turintiems asmenims, įsigijusiems skrydžio bilietus iš anksto, užsakyti  pageidaujamą pagalbą apie tai informuojant aviakompaniją arba agentūrą, kurioje įsigijo kelionės bilietus. Geriausiai tai padaryt ne vėliau negu likus 48 valandoms iki numatyto skrydžio.

Patogiai ir saugiai atvykti į oro uostus negalią turintiems žmonėms gali padėti Nacionalinio socialinės integracijos instituto koordinuojama paslauga „Socialinis taksi“ (į visus tris šalies oro uostus), Maltos pagalbos ordino tarnybos paslauga neįgaliesiems „Važiuojam“ (į Vilniaus ir Kauno oro uostus), „Asistentinis Taxi“ (į Vilniaus oro uostą).

Prieigose prie visų trijų Lietuvos oro uostų yra įrengti pagalbos iškvietimo mygtukai, o terminaluose - specialiai paženklintos laukimo vietos su pagalbos iškvietimu. Paspaudus mygtuką keleivius ateina pasitikti darbuotojai, apmokyti suteikti reikiamą pagalbą keleiviams, turintiems negalią. 

Jie priima bagažą ir pasirūpina išvykimo procedūromis – bagažo registravimu, judėjimu po terminalą bei įlaipinimu į orlaivį. Atitinkamai atvykę į Lietuvą keleiviai, turintys negalią, pasitinkami orlaivyje ir palydimi iki pat išvykimo iš oro uosto vietos.

Judėjimo negalią turinčius keleivius nuvežti iki arba iš orlaivio Lietuvos oro uostuose naudojamos specialios transporto priemonės arba specialusis trapas.

Oro uostuose taip pat suteikiama galimybė nemokamai pasinaudoti specialiaisiais vežimėliais, terminaluose įrengti neįgaliesiems bei ribotos judėsenos asmenims pritaikyta tualetai, liftai arba keltuvai.

Be to, Lietuvos oro uostai pirmieji Baltijos šalyse prisijungė prie tarptautinio socialinio projekto „Nematomos negalios Saulėgrąža“. Taip siekiama padėti nematomas negalias turintiems žmonėms lengviau įvardinti savo poreikius, o oro uosto darbuotojams – atpažinti keleivius, kurių negalia nėra iškart pastebima. 

Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostuose prie skrydžio registracijos stalų galima gauti specialią saulėgrąžos juostelę, kurią darbuotojai apmokyti atpažinti bei pasiruošę ją dėvinčiam keleiviui skirti daugiau dėmesio ir laiko.

Daugiau apie paslaugas, skirtas specialiųjų poreikių turintiems keleiviams, galima sužinoti kiekvieno oro uosto interneto svetainėje.

Susiję įrašai (pagal žymę)

Palikite komentarą

Portalo draugai

 

    Radijogama  muziejus     logo-sc    logobanga150  

Reklamos

Dabar svetainėje 190 svečiai (-ių) ir narių nėra

Visos teisės saugomos 2020 m. VŠĮ "Mano Gargždai", Žemaitės g. 6, 96121 Gargždai, ĮK 302987419,