Seimas patvirtino 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius. Pagrindiniai kitų metų valstybės biudžeto prioritetai – žmonių pajamų didinimas, krašto saugumo stiprinimas, išskirtinį dėmesį skiriant švietimo susitarimo ir krašto apsaugos susitarimo įgyvendinimui, ir investicijų, kurios prisideda prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, skatinimas.

Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mindaugo Lingės, tai politinius įsipareigojimus vykdantis biudžetas: „Gynybos stiprinimui, atliepiant didžiausius geopolitinius iššūkius, susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui numatytas rekordinis lėšų augimas kitų metų biudžete. Tai rodo, kad laikomės prioritetų ir vykdome įsipareigojimus.“ Komiteto vadovas pabrėžė ir kitą svarbų veiksnį – gyventojų pajamų didinimą.

„Tai buvo šios Vyriausybės taktinis apsisprendimas padėti žmonėms kovoti su kilusiais iššūkiais – infliacija, Rusijos karo Ukrainoje pasekmėmis, – su tuo, kas sukėlė žmonėms didelę nežinomybę, neapibrėžtumą. Nuoseklus pajamų didinimas buvo ta amortizuojanti jėga, kuri leido pasekmes švelninti. Kitais metais dėl mažėjančios infliacijos turėtų būti daug labiau jaučiamas biudžeto pajamų didinimo gyventojams poveikis – to nebuvo pastaraisiais metais, kai turėjome rekordiškai didelius infliacijos šuolius“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė M. Lingė.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas pažymėjo, kad biudžete privalomai yra sprendžiami klausimai, dėl kurių jau yra priimti sprendimai kituose įstatymuose, tačiau svarbu išlaikyti finansinę drausmę.

„Turi būti vykdomas tam tikras atlyginimų biudžetinių įstaigų darbuotojams, pensijų didinimas. Džiugu, kad auganti ekonomika leidžia tuos įsipareigojimus vykdyti. Žvelgdami į ateitį, turime vis labiau koncentruoti savo dėmesį į tai, kaip užtikrinti tvarius biudžeto pajamų šaltinius, nes yra maksimaliai išnaudojamos visos leistinos ribos dėl deficito, kuris šiuo metu grįžta į Europos Komisijos dėmesio centrą, kaip būtina sąlyga šalims narėms. Šios ribos taisyklė negali būti peržengiama, ir tai skatina didesnę finansinę drausmę. Skolos šaliai didinimas nėra ta sritis, į kurią turėtume orientuotis, nes pasibaigus „pigių pinigų“ skolinimosi laikams, skolos aptarnavimo mokesčiai yra gana dideli. Tad turime labiau koncentruotis į Vyriausybės pasiūlytus sprendimus, kurie leistų didinti biudžeto pajamų surinkimą. Pagrindinis leitmotyvas yra tai, ką jau matome ir dabar, kas rekordiškai pildė biudžetą – tai aukštųjų technologijų įmonių vystymas“, – sakė M. Lingė.

Priimtu 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatyta, kad valdžios sektoriaus deficitas 2024 metais sieks 3 procentus bendrojo vidaus produkto (BVP), valdžios sektoriaus skola sudarys 39,9 proc. BVP.

Kitų metų valstybės biudžeto pajamos sieks apie 16,979 mlrd. eurų (su Europos Sąjungos (ES) ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis – apie 2,487 mlrd. eurų pajamų).

2024 m. valstybės biudžeto projektu planuojamos išlaidos sudarys apie 20,613 mlrd. eurų kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis (3,2 mlrd. eurų). Kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis numatoma, kad išlaidos viršys pajamas per 3,493 mlrd. eurų.

Lyginant su 2023 metų biudžetu, pajamos augs apie 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – maždaug 1,6 mlrd. eurų (8,5 proc.).

Žmonių pajamų didinimui skirta 1,7 mlrd. eurų. Minimali mėnesinė alga didinama 10 proc. – iki 924 eurų, neapmokestinamųjų pajamų dydis – 20 proc. – iki 751 eurų.

Senatvės pensijos didės daugiau nei 12 proc. Vidutinė senatvės pensija padidės maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus, turintiems būtinąjį stažą – didės 70 eurų – iki 644 eurų. Vienišo asmens išmoka, mokamą vienišiems neįgaliesiems ir pensinio amžiaus žmonėms, didės apie tris eurus – iki 38,23 euro. Vaiko pinigai didinami iki 96,25 euro per mėnesį, gausioms ir nepasiturinčioms ar vaiką su negalia auginančioms šeimoms – iki 152,9 euro,  vienkartinė išmoka gimus vaikui – iki 605 eurų.

„Bendrai švietimo susitarimui įgyvendinti skiriama 390 mln. eurų, iš kurių pedagoginių darbuotojų darbo užmokesčiui didinti numatoma 219,2 mln. eurų, kurie 2024 metų pabaigoje leis pasiekti 130 proc. planuojamo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo metų pradžios siūloma pedagogų darbo užmokestį didinti 10 proc., nuo rugsėjo 1 dienos – ne mažiau kaip 11 proc. ir tai leis užtikrinti, kad bus išpildytas švietimo susitarimo tikslas – 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio“, – Seimo posėdyje sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Saugumo stiprinimas

Krašto apsaugos ministerijos finansavimas kitais metais viršys 2 mlrd. eurų ir sudarys 2,71 proc. nuo BVP. Saugumo stiprinimui numatyta 392 mln. eurų, iš kurių papildomiems asignavimas krašto apsaugai – 59,8 mln. eurų. Kariniam mobilumui ir karinei infrastruktūrai skirta 280 mln. eurų iš Laikinojo solidarumo įnašo, Viešojo saugumo tarnybos apginklavimui skirti beveik 3 mln. eurų; 19,2 mln. eurų – kibernetiniam saugumui ir per 30 mln. eurų – parengties galimai avarijai Astravo AE stiprinimui.

Investicijos Lietuvos ateičiai

Iš skirtų investuoti 3,2 milijardų eurų, net 34 proc. – per 1 milijardą eurų – skirta žaliajai transformacijai. Šioje srityje planuojama energetinėms bendrijoms, įtraukiant labiausiai pažeidžiamus gyventojus, užtikrinti pigią ir netaršią energiją, paskolomis įmonėms skatinti aukštos pridėtinės vertės ir žaliųjų technologijų plėtrą, taip suteikti paskolas viešiems ir privatiems asmenims atsinaujinančios energijos išteklių elektrinėms bei daugiabučių namų renovacijai.

Investicijoms į skaitmeninę pertvarką skiriama 94 mln. eurų, dėmesį telkiant aukštos pridėtinės vertės pramonės įmonių verslo procesų skaitmeninimui, valstybės informacinių technologijų valdymo pertvarkai ir skaitmeninių kompetencijų plėtrai didelio našumo ir dirbtinio intelekto kibernetinio saugumo srityse.

467 mln. eurų skiriama investuoti į mokslo, verslo ir inovacijų sritis, stiprinant inovacijas mokslo centruose, plečiant jų pasiūlą, skatinant startuolių vystymą ir plėtrą.

178 mln. eurų investicijų – sveikatos apsaugai, gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą, 200 mln. eurų – priemonėms ieškantiems darbo asmenims, socialinių paslaugų kokybės gerinimui ir prieinamumo didinimui, socialinės paramos veiksmingumui kriziniais atvejais užtikrinti.

Kitų metų biudžete transporto sektoriui skirta 17 proc. investicijoms skirtų lėšų (538 mln. eurų). Šios lėšos bus skirtos geležinkelių tinklo pritaikymui tarptautiniam kariniam judumui ir susisiekimo geležinkelių ir kelių transportu gerinimui. Kelių infrastruktūrai gerinti skirta 872 mln. eurų.

Už 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą (projektas Nr. XIVP-3128(2) balsavo 73, prieš buvo 52, susilaikė vienas Seimo narys.