Nuo 2024-ųjų sausio įsigalioja nemažai svarbių teisės aktų pakeitimų, skirtų aplinkos sektoriaus ir su juo susijusių sričių teisiniam reguliavimui tobulinti.

Žemės įstatymas ir jį lydinčių įstatymų paketas. Įsigalioja svarbūs valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir administravimo pokyčiai:  pradeda veikti naujos struktūros Nacionalinės žemės tarnyba (NŽT), dalį jos vykdytų funkcijų ir pareigybių perima Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) ir savivaldybės. VTPSI pradės vykdyti dvi papildomas funkcijas, kurias iki šiol vykdė NŽT – žemės naudojimo valstybinės kontrolės funkciją ir teritorijų planavimo dokumentų – žemėtvarkos schemų ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektų valstybinės priežiūros funkciją. Savivaldybėms perduodamos valstybinės žemės miestuose ir miesteliuose nuomos ir panaudos prašymų nagrinėjimo, sprendimų dėl valstybinės žemės nuomos ar panaudos priėmimo ir tokių sutarčių sudarymo funkcijos. Taip pat savivaldybėms bus perduotos sandorių dėl žemės servitutų valstybinėje žemėje nustatymo, įvairių sutikimų, susijusių su valstybine žeme, išdavimo ir kai kurios kitos žemėtvarkos funkcijos. Daugiau informacijos apie tai galite rasti čia.

Miestų ir miestelių teritorijų ribose esantys valstybinės žemės sklypai (ar jų dalys) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotai perduodami savivaldybėms valdyti patikėjimo teise, išskyrus žemę, kuri remiantis Žemės įstatyme nustatytais kriterijais, identifikuota kaip savivaldybėms neperduotina. Šie pakeitimai vietos savivaldai miestuose ir miesteliuose suteikia galimybę efektyviai planuoti ir naudoti savo teritoriją, vykdyti įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesams, kartu įgyvendinant efektyvaus ir racionalaus valstybės turto valdymo tikslus. Žemės valdymo ir naudojimo funkcijos, įskaitant valstybinės žemės patikėtinių sutikimų, susitarimų ar sutarčių teikimą, bus vykdomos naudojantis Žemės informacine sistema, kurios valdytoja – Aplinkos ministerija. Daugiau informacijos apie tai galite rasti čia (nuoroda į NŽT pranešimą).

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas.  Suteikiama papildoma teisė Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnams ir nauja teisė Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams keliuose stabdyti įstatyme nurodytas transporto priemones, tikrinti jų į aplinką išmetamų teršalų atitiktį techniniams motorinių transporto priemonių reikalavimams (reikalavimus nustato Susisiekimo ministerija ar jos įgaliota institucija), už šių reikalavimų nesilaikymą panaikinti privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimą Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Vandens įstatymas. Visi be išimčių paviršinio vandens naudotojai, išgaunantys (naudojantys) vandenį iš paviršinio vandens telkinio,  ar planuojantys kalendoriniais metais naudoti 10 m3 per parą ir daugiau vandens iš vieno paviršinio vandens telkinio, taip pat praleidžiantys tokį kiekį paviršinio vandens per hidrotechninius statinius ir naudojantys jį hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse, privalės registruotis Paviršinį vandenį naudojančių asmenų registracijos sąraše.

Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas. Atsiranda prievolė mokėti mokestį už sunaudojamą paviršinį vandenį registruotiems paviršinio vandens naudotojams, jiems sunaudojant 100 m3 ar daugiau vandens per parą iš vieno paviršinio vandens telkinio arba praleidžiantiems tokį kiekį paviršinio vandens per hidrotechninius statinius ir naudojantiems jį hidroenergijai išgauti hidroelektrinėse. Mokesčio tarifai už sunaudojamą paviršinį vandenį hidroenergetikai ir žemės ūkio reikmėms nekeičiami.

Miškų įstatymas. Nustatoma, kad miško žemėje bus galima tiesti inžinerinius tinklus siaurose iki 10 m žemės juostose, taip pat įrengti dviračių ir pėsčiųjų takus, nepaverčiant šios miško žemės kitomis naudmenomis ir jei tai nedaro esminės įtakos miško ekosistemai. Įtvirtintos konkrečios sąlygos, kada inžinerinių tinklų tiesimas, dviračių ir pėsčiųjų takų įrengimas nepakenktų miškui, nustatyta, kad tai neleistina didžiausią apsaugą nuo ūkinės veiklos turinčiuose I ir IIA grupių miškuose. 

Supaprastinta galimybė įgyvendinti valstybei svarbius projektus, kai miško žemės panaudojimas yra reikalingas tik trumpam(statybos darbų)laikotarpiui, ir nėra būtinumo miško žemės paversti kitomis naudmenomis. Supaprastinta galimybė įrengti laikinus kelius į statybvietes visose miškų grupėse (išskyrus I grupę – rezervatinius miškus), taip pašalinant nesklandumus, kylančius valstybei svarbių projektų, pvz., „Rail Baltica“, įgyvendinimo procese. Užbaigus statybos darbus privažiuojamieji keliai būtų demontuojami ir miškas atkuriamas.

Statybos įstatymas. Naują pastatytą ypatingąjį ar neypatingąjį statinį naudoti ar su fiziniais asmenimis sudaryti sandorius dėl patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastatuose (trijų ir daugiau butų daugiabučiuose pastatuose), ar gyvenamosios paskirties patalpų, esančių kitų paskirčių pastatuose, nuosavybės teisės perleidimo kitiems naudotojams ir išduoti jame vykdytinos ūkinės veiklos leidimus, bus galima tik užbaigus šių statinių statybą. Tai neprivaloma statant vieno ir dviejų butų gyvenamuosius pastatus, tiesiant inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, išskyrus atvejus, kai yra sudaryta savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartis. Tokia pati nuostata ir išimtis taikoma rekonstruoto ypatingojo ar neypatingojo statinio naujoms dalims. Šios nuostatos taikomos, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas po 2024 m. sausio 2 d. Kai prašymas, pagal kurį statybą leidžiantis dokumentas išduotas po 2024 m. sausio 2 d., yra priimtas iki 2024 m. sausio 2 d., galioja iki 2024 m. sausio 2 d. galiojusios Statybos įstatymo nuostatos. Asmuo, siekiantis pasinaudoti šia nuostata, turi įrodyti, kad prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo yra priimtas iki 2024 m. sausio 2 d. 

Mėgėjų žvejybos įstatymas.  Keičiasi mėgėjų žvejybos leidimų kainos, žvejybos privačiuose vandens telkiniuose reglamentavimas. Populiariausių žvejybos leidimų kainos bus 3 eurai dviem paroms, 10 eurų mėnesiui ir 30 eurų metams. Leidimas, nesuteikiantis teisės paimti sugautas žuvis, kainuos 10 eurų mėnesiui ir 25 eurus metams. Privačių vandens telkinių savininkams suteikiama daugiau teisių: jie galės patys nustatyti mėgėjų žvejybos leidimų kainas, tam tikras žvejybos taisykles jiems nuosavybės teise priklausančiuose vandens telkiniuose: leidžiamų paimti žuvų kiekį, dydį, žvejybos trukmę, žvejybą paleidžiant žuvis, žvejų skaičiaus ribojimą. Asmenys iki 18 metų galės žvejoti nemokamai. 

Žuvininkystės įstatymas. Apribojama verslinė žvejyba, sudaroma galimybė verslinės žvejybos įmonėms, žvejojančios vidaus vandens telkiniuose ir Kuršių mariose pasitraukti iš žvejybos verslo už tai gaunant pinigines išmokas. 2024 metais besitraukiantiems verslininkams bus skiriama 100 proc. siekianti išmoka, apskaičiuota pagal aplinkos ministro patvirtintą tvarką.

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas. Atsisakyta prievolės nustatyti SAZ dėl kai kurių veiklų, kai kuriais atvejais sumažintas norminis SAZ dydis arba jis taikomas, kai planuojama vykdyti didesnės apimties ūkinę veiklą, nei buvo nustatyta iki šiol. Prieš registruojant SAZ, jei ji nebuvo registruota iki 2023 m. sausio 1 d., bet buvo nustatyta klaidos taisymo pagrindais (be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo), bus taikomas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo mechanizmas SAZ dydžiui nustatyti, ūkinės veiklos vykdytojai šiais atvejais turės informuoti suinteresuotus asmenis apie įregistruotas SAZ. 

Miškų, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymai. Visuomenės poreikiams bus paimami privačios nuosavybės teise valdomi žemės sklypai (jų dalys), kuriuose yra Nekilnojamojo turto registre registruoti miškų plotai, esantys miesto savivaldybės teritorijai po 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje, dėl kurios Vyriausybės nutarimas priimtas iki 2024 m. sausio 1 d. Iki 2024 m. gegužės 1 d. pratęstas terminas piliečiams, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises į turėtą žemės sklypą, prašyti pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą taikyti kompensaciją pinigais ir pasirinkti miško paskirties sklypą. 

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Dėl už žemės sklypų suformavimą atsakingų valstybės tarnautojų netinkamo veikimo neteisingai patvirtinti ir Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti žemės sklypo kadastro duomenys bus taisomi, esant žemės sklypo savininko sutikimui, už žemės sklypų suformavimą atsakingos institucijos sprendimo pagrindu ir šio žemės sklypo savininko prašymu. 

Iki žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto patvirtinimo projektą įgyvendinanti institucija, turėdama sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, inicijuos numatomų paimti visuomenės poreikiams žemės sklypų, kurių ribų posūkio taškų koordinatės nenustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, kadastrinius matavimus. Patikslinti žemės sklypų kadastro duomenys bus įregistruojami projektą įgyvendinančios institucijos prašymu ir lėšomis. 

Įsigalioja prašymų bei skundų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo srityje nagrinėjimo tvarka ir prašymų bei skundų nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo srityje nenagrinėjimo, jų nagrinėjimo nutraukimo tvarka. Bus aiškiai reglamentuota prašymų ir skundų dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo ar pakeitimo nagrinėjimo tvarka ir terminai, kuriems suėjus skundai nebenagrinėjami. 

Geodezijos ir kartografijos įstatymas. Geodezininkų veiklos pažeidimai bus skirstomi ne tik į nešiurkščius ir šiurkščius, bet ir į mažareikšmius. Pažeidimai aiškiai reglamentuojami nurodant jų skirtumus, nurodoma, kokių veiksmų turi imtis Vyriausybės įgaliota institucija Nacionalinė žemės tarnyba, nustačius geodezininko veiklos pažeidimą. Taip pat detaliau ir aiškiau reglamentuoti geodezininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymo atvejai ir terminai. 

Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo 2021-2027 m. planas. Numatyta, kad savivaldybės iki 2024 m. komunalinių atliekų turėtojams turi sudaryti biologiškai skaidžių atliekų rūšiavimo galimybes – aprūpinti namų ūkius šių atliekų surinkimo priemonėmis urbanizuotose vietovėse, kuriose gyventojų daugiau nei 2000, arba užtikrinti kompostavimą šių atliekų susidarymo vietose. Biologiškai skaidžias atliekas sudaro augalinės kilmės atliekos (lupenos, obuolių graužtukai, kavos tirščiai, sugedę vaisiai, kambariniai augalai ir t.t.) ir virtuvės atliekos (nebetinkamas naudoti maistas, panaudoti popieriniai rankšluosčiai, popieriniai kavos filtrai, panaudoti arbatos maišeliai). Maisto atliekų rūšiavimas kiekvienoje savivaldybėje gali nežymiai skirtis.  

Sugriežtinti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos reikalavimai. Europos Komisijos įgyvendinamuoju reglamentu nustatyti nauji įpareigojimai kuro ir degalų tiekėjams, atsiradę dėl apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos plėtros į pastatų, kelių transporto ir papildomus  sektorius įsigaliojimo. Kuro ir degalų tiekėjai, kuriems tenka prievolė mokėti akcizo mokesčius ir kurie tiekia kurą pastatams, kelių transportui ir papildomiems sektoriams pagal vykdomų veiklų sąrašą, pradeda vykdyti išleidžiamo vartoti kuro šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio stebėseną.  

Kartu įsigalioja prievolė laivybos bendrovėms stebėti savo išmetamą ŠESD kiekį, jį deklaruoti Sąjungos ŠESD registre ir  atsiskaityti apyvartiniais taršos leidimais už per metus išmestą ŠESD kiekį.

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujantiems įrenginiams atsiranda prievolė įgyvendinti energetinio audito ataskaitose pateiktas rekomendacijas, kurių atsipirkimo laikas greitesnis nei 3 metai ir kurių investicijos yra ekonomiškai pagrįstos. Neįgyvendinant šios prievolės mažinamas nemokamai skiriamų ATL kiekis.

ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujantiems įrenginiams, kurių CO2 tarša sudaro 80 percentilių atitinkamų Europos Komisijos nustatytų santykinių taršos rodiklių skirtingiems produktams, privalo pasirengti Klimato neutralumo planus. Tiems, kurie degina komunalines atliekas, atsiranda prievolė pasirengti ŠESD stebėsenos planą, stebėti išmetamą ŠESD kiekį ir kasmet teikti metinio išmesto ŠESD kiekio stebėsenos ataskaitas. 

Pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas. Siekiant skatinti mažinti ŠESD kiekį, nustatoma prievolė importuotojams deklaruoti trečiose šalyse pagamintų prekių, kurioms taikomas pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (cementas, sintetinės trąšos, plienas, aliuminis, elektra) jų gamybos metu išmetamą ŠESD kiekį ir teikti ketvirtines ataskaitas kompetentingai institucijai – Aplinkos apsaugos agentūrai. Šis mechanizmas papildo šiuo metu ES viduje veikiančią apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, siekiant sudaryti vienodas konkurencines sąlygas ES ir trečiųjų šalių gamintojams. Taip pat siekiama, kad taršos mažinimo reikalavimai ES viduje nedidintų taršos likusiose pasaulio šalyse (pvz., ES gamintojai perkelia gamybą į mažesnius taršos reikalavimus keliančias valstybes).